Vyriausybė atidėjo tiekėjams palankių įstatymų pataisų svarstymą 

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė trečiadienį vykusiame Vyriausybės posėdyje pranešė, kad šį kompleksinį klausimą galima atidėti, kadangi dar būtina padiskutuoti, o ir laiko yra iki kovo 10 d., kai bus teikiami įstatymų projektai Seimui.

Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, gana dažnai pasireiškia derybinės galios pusiausvyros stoka tarp žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų bei šių produktų pirkėjų. Tokia derybinės galios asimetrija nulemia nesąžiningos prekybos praktikos pasireiškimą, kai didesni ir daugiau derybinių galių turintys produktų pirkėjai siekia nusistatyti sau naudingas sąlygas pirkimo–pardavimo sutartyse. Smulkūs tiekėjai dažnai yra nepajėgūs susitarti dėl lygiaverčių prekybos sutarties sąlygų su stambesniais pirkėjais, teigiama Vyriausybei pateiktame Žemės ūkio ministerijos įstatymų pakeitimų projekte.

Nors nesąžiningos prekybos praktikos mastas ir dėl to patiriami tiekėjų nuostoliai nėra tiksliai žinomi, pažymima, kad derybinės galios asimetrijos problemos mastas yra didelis, ji ypač akivaizdi mažmeninės prekybos sektoriuje.

Iki šiol Lietuvoje nėra priimto specialaus įstatymo (kaip naujasis Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymas, reglamentuojantis nesąžiningos prekybos praktikos veiksmų draudimus žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų atžvilgiu), išskyrus Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą, kuris riboja tik didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių, kurių bendrosios metinės pajamos neviršija 40 mln. Eur, tam tikrus draudžiamus veiksmus maisto prekių tiekėjų atžvilgiu. Šiuo atveju kalbama apie penkis didžiausius prekybos tinklus – „Maxima“, „Iki“, „Lidl“, „Rimi“ ir „Norfa“.

„Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme įtvirtintas maksimalus 120.000 Eur baudos dydis už nustatytus pažeidimus, lyginant su didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių gaunamomis pajamomis, yra itin mažas (sudarytų tik apie 0,007-0,04% nuo gautų bendrųjų metinių pajamų), nebeatlieka atgrasymo funkcijos, neužtikrina tiekėjų ir minėtų įmonių interesų pusiausvyros“, – dėsto pataisų rengėjai.

Anot jų, Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme nėra sąvokų „greitai gendantys žemės ūkio ir maisto produktai“ ir „žemės ūkio ir maisto produktai“ apibrėžimų. Jame nustatyta, kad atsiskaitymo už produkciją terminas negali būti ilgesnis negu 30 ar 60 kalendorinių dienų nuo nustatytos perkamos žemės ūkio produkcijos gavimo dienos. Taip pat nustatyta, kad atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminas negali būti ilgesnis negu 60 kalendorinių dienų.

Šiuo metu nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją tvarkos pažeidimus, o tai užtraukia jiems piniginę baudą, kurios dydis priklauso nuo susidariusių pradelstų skolų dydžio.

Plačiau šia tema skaitykite ČIA.

Rašyti komentarą 0