„Zoom nuovargis“ veja atgal į biurus

FOTOGALERIJA web_„ZOOM NUOVARGIS“ VEJA ATGAL Į BIURUS (16 nuotr.)

Į biurus grįžtame išsiilgę žmogiško ryšio, bendravimo ir gyvų pokalbių, kurių nepakeitė jokios kompiuterinės programos. Tačiau grįžę randame pasikeitusias erdves, kuriose jau įgyvendinti arba planuojami įgyvendinti nauji, saugumo reikalavimus atitinkantys, sprendimai. Su „NARBUTAS Lietuva“ bendradarbiaujantys architektai teigia, kad organizacijos galvoja apie biuro patalpų perprojektavimą, atskiriant darbo vietas, valdant darbuotojų srautus. Tad kokius sprendinius įgyvendinti, kad žmonės biuruose būtų ramūs dėl savo saugumo ir nesijaustų izoliuoti?

Ar atviro tipo biurus pakeisime į kabinetus?

Iki pandemijos pradžios Lietuvoje atvirojo tipo biurai smarkiai išpopuliarėjo. Architektūriniai sprendimai, panaudoti kuriant šias erdves, suteikdavo darbuotojams laisvę nevaržomai judėti, keisti darbo vietą, bendradarbiauti su kolegomis. Skirtingų erdvių išplanavimas taip pat leisdavo ilsėtis tylos zonose, valgyti, sportuoti ar net mėgautis kino salės privalumais.

Tačiau ar dabar būtina tokias erdves perprojektuoti, sukuriant daugiau kabinetinių, izoliuotų sprendimų ir tokiu būdu prisitaikant prie šiuolaikinių saugumo reikalavimų? Jokūbas Jurgelis, architektų studijos „2xj“ architektas, teigia, kad to daryti nereikia.

„Man atrodo, kad atviras biuras, jei jis yra kokybiškai padarytas – įrengtos tylos zonos, suskaidytos komfortiškos erdvės – nėra blogas“, – mintimis dalinasi architektas. Teisingai suprojektuotame biure žmonės nesibūriuoja, o erdvės užimtumas pasiskirsto taip, kad rekomenduojami saugūs atstumai tarp darbuotojų išlieka.

Vis dėlto esant poreikiui biurus galima tobulinti ir pritaikyti prie šių dienų sąlygų. Tokie paprastai įgyvendinami sprendimai, kaip stumdomi ir transformuojami baldai, permatomo akrilo stiklo (plexiglas) pertvaros ant darbo stalų, laisvai pastatomos skiriančiosios sienelės, padeda nesunkiai modifikuoti biurus. J. Jurgelis priduria, kad esminė dizaino misija ir yra ieškoti atsakymų į kylančius šiuolaikinius iššūkius.

„Dizainas nėra estetinis apipavidalinimas. Dizainas iš principo – tai kompleksinis problemos sprendimas. Kai tu sprendi problemą ir tiktai po to tai įgauna estetinę ar kitokią formą“, – teigia studijos „2xj“ architektas.

Prieš įžengiant į darbo erdvę – „sanitarinė stotelė“

Bendradarbystės erdvės iki COVID-19 sparčiai plėtėsi ir tapo daugelio jaunų profesionalų pirmuoju pasirinkimu. Kaip teigia „DO ARCHITECTS“ vadovė Sabina Daugėlienė, dabartiniai sprendimai nesinaudoti šiomis erdvėmis yra veikiami emocinių aplinkybių, tačiau buvę klientai tikrai grįš, kartu su jais, tikėtina, ir nauji.

„Juk didžioji dalis žmonių mielai grįžta į mėgstamus restoranus, barus, nors ten žmonių kaita kur kas didesnė. Tad populiarumo kritimas greičiausiai bus tik trumpalaikis.

Galima būtų sakyti, kad bendradarbystės erdves galėtų nukonkuruoti darbas namuose, tačiau šias erdves dažniausiai žmonės renkasi dėl bendravimo, neformalių susitikimų, o to kiekvienam iš mūsų reikės ir postpandeminiais laikais“, – pasakoja Sabina.

[infogram id="f40fe22d-d269-4d48-814d-696278173a20" prefix="xC6" format="interactive" title="TR:Narbutas"]

Suteikti daugiau drąsos ir paspartinti grįžimą į bendradarbystės erdves bei biurus gali prie įėjimų įrengtos „sanitarinės stotelės“. Tokio sprendimo įgyvendinimas užtikrintų saugią ir komfortišką darbo aplinką. Atėjusiam asmeniui būtų automatiškai pamatuojama temperatūra, jis nusiplautų ir dezinfekuotų savo rankas bei galėtų pasiimti naujas vienkartines pirštines ar veido kaukę.

Biurai po COVID-19. Kokie jie?

Pastarųjų kelių mėnesių izoliacija ir pasireiškęs „Zoom nuovargis“ skatina žmones grįžti į besikeičiančius biurus. Vilius Gudavičius, „NARBUTAS Lietuva“ vadovas, teigia, kad saugumo užtikrinimas grįžusiems dirbti į biurus yra viena pagrindinių temų šiandien. Baldų tiekėjas, bendradarbiaudamas su užsienio partneriais, Lietuvos rinkai gali perduoti gerąją praktiką: nuo antibakterinių baldų medžiagiškumų iki biurų perprojektavimo.

nuotrauka::1

„Išsiaiškinę klientų esminius poreikius bei planuojamus darbo organizavimo pokyčius, siūlome lietuviškų „NARBUTAS“ ir užsienio šalių partnerių baldų sprendimus, užtikrinančius sėkmingą organizacijų veiklos tęstinumą. Žmonės yra pavargę nuo įtampos, todėl mums svarbu, kad grįžę į biurus darbuotojai nepajustų jokio pašalinio įsibrovimo į jų pažįstamą aplinką. Būtina pasirūpinti, kad visi priimti biuro baldų ar pertvarų sprendimai ne izoliuotų, o skatintų kolegų bendruomeniškumą ir komandinį darbą“, – sako V. Gudavičius

Ilgalaikėje perspektyvoje „NARBUTAS Lietuva“ komanda prognozuoja kelias pokyčių kryptis: dėl keliamų švaros ir saugumo reikalavimų atsiras „sanitarinės stotelės“, taip pat daugės automatizuotų durų ar aplinkos valdymo telefonu sprendimų. Biuro balduose dominuos medžiagiškumai, kurie bus labiau atsparūs agresyviems nuolatiniams dezinfekavimams.

Kaip pasakoja studijos „AIAI architects“ architektai Žygimantas Gudelis ir Aistė Kuncevičiūtė-Gudelienė, svarstyti apie saugumą užtikrinančių sprendimų įrengimą, kuriant naujas erdves ateityje, bus įprasta.

„Galbūt dabar reikės mažiau įrodinėti, kuo pranašesni yra bekontakčiai, sensoriniai sprendimai – pradedant praustuvais ir užbaigiant patekimu į patalpas, judėjimą liftais ir kt. Todėl tik laiko klausimas, kada mes tiesiog nebegalvosime, ar reikia, ar nereikia gvildenti šios temos. Ilgainiui tai taps norma ir, tikėkimės, gerąja praktika“, – viliasi architektai.

Vis dėlto daugiausiai dėmesio bus skiriama darbuotojų psichologiniam komfortui užtikrinti. Todėl planuojama, jog naujuosiuose biuruose atsiras labiau darbo erdves ir gamtą sujungiančių sprendimų, kurie kuria jaukumo jausmą, leidžia atsipalaiduoti ir dirbti koncentruotai.

„Naujai projektuojamose erdvėse matysime vis daugiau stiklo, natūralios šviesos bei gamtą atkartojančių elementų. Dominuos šviesios spalvos, įnešančios jaukumo, švaros ir saugumo jausmą darbo erdvėje. O labiausiai bus rūpinamasi oro kokybe – kaip ir koks oras cirkuliuoja patalpose“, – teigia Vilius Gudavičius, „NARBUTAS Lietuva“ vadovas.