Seimas priėmė svarstyti stambiųjų prekybininkų apmokestinimo įstatymą

Publikuota: 2019-10-23
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Seimas priėmė svarstyti valdančiųjų „valstiečių“ siūlymą nuo 2020 m. įvesti naują prekybos mokestį, kurį mokėtų daugiau kaip 2 mln. Eur mėnesio apyvartą (be pridėtinės vertės mokesčio) pasiekę mažmenininkai.  

Už tai, kad Seimas pradėtų svarstyti apyvartos mokesčio įvedimą numatantį Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektą antradienį balsavo 46 Seimo nariai, prieš – 11, o susilaikė 16. Toliau Seimas pakeitimų imsis lapkričio 21-ąją. 

Dėl mokesčio Seimas prašo Vyriausybės išvados.

Stambaus prekybos mokesčio įstatymo projektą Seime registravꠄvalstiečiai“ Tomas Tomilinas, Virgilijus Poderys ir Jonas Jarutis skaičiuoja, kad jis valstybės biudžetą papildytų apie 31,9 mln. Eur per metus.

Ekonomikos komiteto narys koservatorius Jurgis Razma įtaria, kad naujas mokestis „mažina tikimybę į Lietuvą  ateiti naujiems prekybos tinklams“.  

Liberalas Simonas Gentvilas pareiškė, kad po mokesčio įvedimo pridėtinės vertės mokestis nuo 21% pakils iki 22%.

Jis taip pat pareiškė, kad dėl projekto bus prašoma ekspertinio įvertinimo. 

1% nuo didesnės kaip 2 mln. Eur mėnesio apyvartos turėtų mokėti prekių pardavėjai, įskaitant fizinius asmenis. Mokesčio nereikėtų mokėti už vaistus, elektrą, dujas, vandenį ir visų rūšių energiją.  

T. Tomilinas sako, kad nuo jo galėtų būti atleistos ir pajamos iš ekologinių produktų.  

Jis taip pat pabrėžė suskaičiuojąs, kad šį mokestį turėtų mokėti tik „keliolika įmonių“.  

„Jeigu kalbate apie stambų prekybininką, prekiaujantį kebabais ir jo padaliniai yra visuose miestuose, visuose prekybos tinkluose, tai taip“, – teigė T. Tomilinas. 

Mokestis būtų mokamas tik už gyventojams parduotas prekes. 

Anot T. Tomilino, pataisos „yra labai panašios į analogišką Lenkijos mokestį“.

Vadina neteisėtu

VŽ rašė, kad Lietuvos prekybos įmonių asociacija teigia, kad apyvartos mokestis yra neteisėtas ES, nes jis dubliuoja PVM mokestį ir todėl negali būti įvestas. Šis mokestis kelia grėsmę valstybės finansų tvarumui ir daro žalą Lietuvos investicinei aplinkai.

Analogiškas mokestis nuo apyvartos nėra taikomas nė vienoje ES valstybėje. Visos ES šalys narės, kurios mėgino įsivesti panašų apyvartos mokestį, sulaukė griežto atsako iš ES institucijų.

Asociacijos pranešime rašoma, kad Vengrija apyvartos mokestį verslui taikė 2010–2012 metais, tačiau Europos Komisijai jį pripažinus neteisėtu, panaikino. Dabar šios valstybės biudžetą užgulusi finansinė našta – Vengrija turi grąžinti verslui sumokėtas neteisėto mokesčio sumas ir atlyginti nuostolius.

Slovakija mokestį nuo apyvartos buvo įvedusi 2018 m., tačiau jį panaikino, vos tik EK pradėjo tyrimą prieš ją. Mokestis taip ir nebuvo pradėtas taikyti.

Lenkija 2016 m. įvedė apyvartos mokestį prekybos įmonėms, tačiau EK pradėjus teisinę procedūrą dėl galimai neteisėtos valstybės pagalbos daliai verslo, Lenkija iki šiol dėl mokesčio teisėtumo bylinėjasi su EK.

Be to, Lenkija, suvokdama, kokios rimtos pasekmės gresia viešiesiems finansams, jei mokestis būtų pripažintas neteisėtu, nusprendė suspenduoti jo taikymą iki 2020 m. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis teismo sprendimas nėra priimtas, tikėtina, kad mokestis Lenkijoje nebus taikomas iki teisinio proceso pabaigos.

Apyvartos mokestis, kaip jis apibrėžtas projekte, neabejotinai laikytinas netiesioginiu, analogišku PVM mokesčiu. Europos Sąjungos valstybėse narėse PVM yra harmonizuotas ir taikyti antrą analogišką mokestį draudžia ES teisė.

Įvertinant ES valstybių patirtį įvedant analogiškus mokesčius, nekyla abejonių, kad naujojo mokesčio teisėtumas sulauktų ES institucijų dėmesio ir galimai prieš Lietuvos valstybę nukreipto tyrimo. Neteisėtas mokestis, kurį gali tekti sugrąžinti, papildomai kompensuojant ir padarytus nuostolius, keltų grėsmę valstybės finansų tvarumui, pažymi Lietuvos prekybos įmonių asociacija.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija atitinkamą kreipimasi išsiuntė prezidentui, Seimui, vyriausybei, kelioms ministerijoms, Valstybės kontrolei ir Konkurencijos tarybai.

Viliasi, kad nebus

VŽ neseniai kalbinta Renata Juszkiewicz, Lenkijos prekybos įmonių asociacijos vadovė, sako neprarandanti vilties, kad Lenkijoje prekybininkams nebus įvestas mažmeninės prekybos mokestis, dėl kurio kaimyninės šalies vyriausybė teismuose ginčijasi su Europos Komisija (EK).

R. Juszkiewicz teigimu, kiekviena valstybė prieš įvesdama naują mokestį, ypač tokiame jautriame sektoriuje kaip prekybos, turėtų gerai apsvarstyti savo planus ir įvertinti pasekmes.

„Visi mokestiniai pakeitimai turėtų būti daromi labai atsakingai, nes tai papildoma našta verslui, o šiuo atveju prekybos sektoriui bandomas įvesti mokestis yra selektyvus, tik šiam sektoriui įvestas. Lenkijoje prekybos įmonių pelningumas labai žemas, jis toks laikosi pastaruosius 20 metų. Bandėme įtikinti Lenkijos vyriausybę, kad verslas nėra pasirengęs mokėti daugiau mokesčių esant tokiam mažam pelningumui“, – VŽ telefonu iš Varšuvos sakė R. Juszkiewicz.

Jos įsitikinimu, jeigu būtų įvestas mažmeninės prekybos mokestis, – tiek Lenkijoje, tiek ir Lietuvoje – tai, be abejonės, turėtų neigiamų pasekmių vartotojams, nes greičiausiai kiltų kainos, būtų siekiama kitais būdais mažinti kaštus ir išlaikyti savo verslą.

Vartotojams naudingos sąlygos, kai rinkoje yra pakankamas pasirinkimas kokybiškų prekių žemomis kainomis, įmanomos tik tokiu atveju, kai prekybininkai nėra apkraunami jiems sunkiai pakeliamais mokesčiais, priešingu atveju tai turi neigiamos įtakos visai tiekimo grandinei, gamintojams, sako pašnekovė.

„Lenkijoje tokio mokesčio įsigaliojimas buvo sustabdytas, tad vis dar jo neturime. Laukiame apeliacinio sprendimo, nes po to, kai EK pralaimėjo bylą prieš Lenkijos vyriausybę, liepos pabaigoje teismo spendimas buvo apskųstas. Lenkijos vyriausybė vis dar puoselėja viltį apmokestinti didelius mažmenininkus“, – sako R. Juszkiewicz.

Paliestų ir būsto rinką

Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius, pabrėžia, kad tai turės įtakos ir kitiems sektoriams – nors svarstomas įstatymas savo dvasia sukurtas kasdienio vartojimo, mažmeninės prekybos prekėms apmokestinti, tačiau pagal savo formuluotę jis palies ir būsto rinką.

Įstatymas numato, kad būtų apmokestinamos visos prekės – daiktai, parduodami vartotojui galutiniam vartojimui.

Tačiau pagal dabar galiojantį Civilinį kodeksą, po tokia daiktų formuluote patenka ir nekilnojamas turtas. Todėl kyla klausimas – ar projekto iniciatoriai tikrai atsakingai parengė teisės aktą, tinkamai ir visa apimtimi įvertino naujojo mokesčio poveikį visuomenei – juk pagal jo logiką, apmokestinami gali būti ir pvz. naujų automobilių pardavėjai.

Būsto rinka tampa šių mokestinių pakeitimų objektu pirmiausia dėl turto pardavimo ypatumų. Nors dviejų milijonų ribą kas mėnesį pasiekia reta įmonė, tačiau net ir mažesnės kompanijos linkusios registruoti sandorius vienu laikotarpiu, kuomet yra užbaigiamas ir registruojamas visas projektas (etapas, daugiabutis namas). Kitaip tariant, pabaigus daugiabučio projektą ir fiksavus tinkamą baigtumo laipsnį notarinės būsto pardavimų sutartys pasirašomos vienu metu, kad gyventojai galėtų pradėti įsirengimo darbus arba jau įsikelti gyventi. Nors pamėnesiui vidutinė įmonės apyvarta gali toli gražu nesiekti minėtų 2 mln. Eur, tačiau atskirais mėnesiais būsto pardavimai bus papildomai apmokestinti.

„O praktiškai tai reiškia, kad vidutinis 80.000 Eur vertės būstas pirkėjui galėtų brangti iki 800 Eur. Turto pardavimo sutartyse yra aptarta, kad jo kaina gali skirtis dėl apyvartos mokesčių pokyčių, taigi tikėtina, kad dalis pirkėjų dėl tokio mokesčio atsiradimo ir būsto kainos padidėjimo gali priimti sprendimą atsisakyti sudaryti pardavimo sandorį“, – pažymi M. Statulevičius.

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Corum“ Lietuvoje įsigijo dar vieną „Depo“ parduotuvę

Tarptautinė nekilnojamo turto (NT) investicijų fondų valdymo bendrovė „Corum“ įsigijo antrą Latvijos...

15:51
Vartotojai – už influencerių reklamos žymėjimą

Dauguma vartotojų norėtų, kad nuomonės formuotojai socialiniuose tinkluose savo žinutėse nurodytų, kad jo...

Rinkodara
14:00
Garso technikos paroda stebina lietuviškais gaminiais Premium

Lapkričio 22–24 d. Vilniuje, „Radisson Blu Hotel Lietuva“, rengiamoje IX tarptautinėje Hi-Fi garso technikos...

Laisvalaikis
11:45
„BaltCap“ išsigrynino ekologiško verslo strategiją – pasirinko „Livin“ ženklą Premium

Didžiausio privataus kapitalo fondų valdytojo Baltijos šalyse „BaltCap“ fondas „BaltCap Growth Fund“ (BGF),...

Prekyba
05:45
„Panorama“ laikinai keičia pavadinimą

Kalėdinės kampanijos metu prekybos centras „Panorama“ keičia savo pavadinimą į kitą savo valdomą prekės...

Rinkodara
2019.11.21
„General Financing“ nutraukus finansavimą, B. Vanagas gali nestartuoti Dakare  12

Likus porai savaičių iki technikos išsiuntimo į Dakarą, 9 metus su žinomu Lietuvos sportininku...

Automobiliai
2019.11.21
„15min“ registruoja naują prekės ženklą ir siūlys mokamą turinį Premium 2

Portalas „15min“ registruoja naują prekės ženklą „15MAX“, kuris skirtas nuo gruodžio startuosiančiam mokamam...

Rinkodara
2019.11.21
Darbuotojų skaičiaus pokyčiai: labiausiai mažėja „Maximoje“, o auga – besiplečiančiame „Lidl“  Premium

Nauji darbo organizavimo sprendimai, efektyvumas, savitarnos technologijos leidžia prekybininkams mažinti...

Prekyba
2019.11.21
Naujas bankas biržoje: verslo modelį sėkmingai įgyvendintų ir „Maxima“ Premium

Į Baltijos biržą susiruošęs estų kooperatyvų bankas „Coop Pank“ naudojasi skandinavų bankus sukrėtusių...

Rinkos
2019.11.21
Darbuotojų skaičiaus pokyčiai: labiausiai mažėja „Maximoje“, o auga – besiplečiančiame „Lidl“  Premium 4

Nauji darbo organizavimo sprendimai, efektyvumas, savitarnos technologijos leidžia prekybininkams mažinti...

Prekyba
2019.11.21
„Mercedes“ importuotoją nupirkusi „Veho“ parduoda „Citroen“ ir „Hondos“ atstovybę  Premium

Automobiliais prekiaujanti Suomijos kompanija „Veho“ parduoda savo įmonę, kuri atstovauja „Citroen“ ir...

Alyvuogių krizė: rekordinis derlius sutirpdė kainas Premium 1

Alyvuogių augintojai ir perdirbėjai kalba apie sektoriaus krizę – dėl rekordiškai didelio derliaus Europoje...

Pramonė
2019.11.21
Didieji prekybininkai žvilgčioja į daug žadantį „Ocado“ Premium 2

Niekam pasaulyje dar nepavyko surasti sėkmingo e. prekybos maisto produktais veiklos modelio. Netgi trys...

Prekyba
2019.11.20
„Caffeine“ laimėjo konkursą ir įsikūrė Oslo ligoninėje Premium 3

Lietuviškas kavinių tinklas „Caffeine“, kurį šių metų pradžioje įsigijo Norvegijos bendrovė „Reitan...

Prekyba
2019.11.20
„Alibaba“ Honkongo biržoje gali pritraukti iki 12,9 mlrd. USD

Kinijos elektroninės prekybos milžinė „Alibaba“ per akcijų platinimą Honkongo vertybinių popierių biržoje...

Rinkos
2019.11.20
Perdirbėjai kreipėsi į Vyriausybę – prekybininkų marketingo strategijas vadina nekorektiškomis

Lietuvos mėsos, grūdų perdirbėjų bei paukštininkystės asociacijos kreipėsi į valdžios institucijas „dėl...

Pramonė
2019.11.20
Inovacijos Lietuvoje ir užsienyje: įsigali automatizavimas ir duomenų analitika  Premium

Darbuotojų trūkumas ir nauji efektyvumo tikslai skatina prekybininkus drąsiau kliautis savitarnos...

Prekyba
2019.11.20
„Iki“ kalėdoms prikėlė 2 m. senumo „Rewe“ reklamos klipą 1

Prekybos tinklas „Iki“ neseniai pristatė savo šiemetinę kalėdinę reklamą, tačiau klipas bemaž identiškas...

Rinkodara
2019.11.20
Dirbtinio intelekto reikšmė e. prekyboje didėja  Premium

Didžiąją dalį visų e. parduotuvių vartotojų patirties galima automatizuoti naudojantis iš anksto paruoštais...

Prekyba
2019.11.20
Vilniuje – didžiausia istorijoje „Jutos“ įmonių investicija  Premium 1

Kauno įmonė UAB „Autojuta“ Vilniuje pristatė naują 8.000 kv. m automobilių prekybos ir paslaugų centrą.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau