Baltijos šalių vartotojų pirkimo internetu įpročių palyginimas

Daugiau nei pusė (51%) pirkėjų Lietuvoje praėjusiais metais rinkosi nemokamai atsiimti prekes parduotuvėje. Estijoje šį atsiėmimo būdą rinkosi 39%, o Latvijoje – 32% klientų. Per keletą metų tiek Lietuvoje, tiek Estijoje užsakymų, kurie buvo atsiimti parduotuvėje, dalis padidėjo, tuo metu Latvijoje ji nežymiai sumažėjo,  rodo „Pigu“ įmonių grupės, valdančios e. parduotuves „Pigu.lt“ Lietuvoje, „220.lv“ Latvijoje ir „Kaup24.ee“ Estijoje, duomenys. 

„Visų Baltijos šalių pirkėjai dažnai renkasi atsiėmimą parduotuvėje, naudodamiesi galimybe prekes atsiimti nemokamai ir čia pat atsiskaityti. Taip pat sparčiai populiarėja terminalai. Šis pristatymo būdas, jau dabar populiariausias Estijoje, turi bene daugiausiai potencialo per ateinančius kelerius metus tapti dažniausiu pasirinkimu ir Latvijoje bei Lietuvoje“, – sako E. Kačerauskas.

Terminalų populiarumas auga visose trijose šalyse, didžiausias jis Estijoje, kur terminalus pernai rinkosi 43% pirkėjų. Latvijoje ši dalis siekė 34%, Lietuvoje – 13%.

Pristatymas į namus populiariausias Lietuvoje, kur jį rinkosi 30% pirkėjų. O štai Latvija išsiskiria užsakymų atsiėmimu pašte – pirkėjai šioje šalyje tai daro kelis kartus dažniau nei Lietuvoje arba Estijoje.

nuotrauka::1left

„Nors iš pažiūros Baltijos šalių gyventojai atrodo panašūs ir kartais visos trys šalys laikomos viena rinka, mūsų patirtis rodo, kad lietuviai, latviai ir estai gali būti labai skirtingi. Veikdami trijose šalyse pastebime, kad dažnai negalime tiesiog nukopijuoti vienos rinkos sprendimų kitoje, todėl prisitaikymui prie skirtingų pirkėjų lūkesčių skiriame didelį dėmesį“, – pažymi Ernestas Kačerauskas, „Pigu“ rinkodaros vadovas.

Visose trijose šalyse didžioji dalis užsakymų apmokama dviem būdais: atsiimant prekes – tiek grynaisiais, tiek kortele – arba „bank link“ mokėjimu.

Lietuvoje 61% pirkėjų užsakymą apmoka jį atsiimdami, Latvijoje taip atsiskaito 48% klientų. O štai Estijoje vartotojai dažniau renkasi „bank link“ – pernai šis būdas sudarė 52% visų atsiskaitymų, mokėjimas prekių atsiėmimo metu siekė 38% užsakymų.

Visose trijose šalyse vis daugiau prekių nuperkama naudojant mobilųjį telefoną. Čia lyderiai – lietuviai, mobiliąja e. parduotuvės programėle ar naršykle pernai nupirkę 37% visų prekių. Estijoje ši dalis siekė 32%, Latvijoje – 31%.

E. Kačerauskas spalio 1 d. dalyvaus „Verslo žinių“ konferencijoje „Pardavimai 2020“ ir skaitys pranešimą tema „Kiek dimensijų sėkmės formulėje“.

Dominuoja mobilieji

Julius Bujanauskas, „Kesko Senukai Digital“ rinkodaros direktorius, lygindamas Baltijos šalių gyventojų labiausiai pamėgtus pristatymo būdus, pastebi, kad Estijos gyventojai daugiausia naudojasi paštomatais (44%). Latvijos piliečiai apylygiai renkasi tiek pristatymą į parduotuvę, tiek ir paštomatus. 

„Lietuvoje pristatymo į paštomatus „Senukų“ klientai, galima sakyti, dar vis neatrado. 2019 m. tokį pristatymo būdą rinkosi vos 14% klientų. Dažniausiai lietuviai nori, kad jiems prekes pristatytų kurjeris arba renkasi patys atsiimti pirkinius parduotuvėje“, – pastebi J. Bujanauskas.

nuotrauka::2right

Lyginant Baltijos šalių pirkimo įpročius, 2019 m. dažniausiai prekes mobiliaisiais įrenginiais užsisakė lietuviai (34,33%). Antroje vietoje pagal užsakymų skaičių rikiuojasi latviai (33,58%), trečioje – estai (33,58%)

Latvijos bei Estijos pirkėjų apmokėjimo būdai panašūs – dauguma renkasi apmokėjimą bankiniu pavedimu arba atsiskaito bankine kortele. Lietuvoje, taip pat dauguma užsakymų apmokami iš anksto, tačiau dar vis reikšmingą dalį (37%) sudaro apmokėjimas grynaisiais pinigais atsiimant prekes.