Eksportuotojai nerimo skambučio nespaudžia

Verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ (VL) specialistai tikina, kad eksporto vertė išlieka aukštumose, nors tempas ir lėtėja. VL analitikų nuomone, šiemet ir 2020 m. Lietuvos eksporto prognozė lieka tvari, palankiausi vėjai turėtų pūsti paslaugų sektoriui ir reeksportuotojams.

Eksporto augimo lėtėjimas tiesiogiai susisieja su augimo apsukas mažinančia pasaulio ekonomika. „Muitų ir prekybos apribojimų antausiais besitalžančios galingiausios pasaulio ekonomikos stingdo tarptautinės prekybos srautus, o tai anksčiau ar vėliau atsilieps atvirai ir nuo tarptautinės aplinkos priklausomai mūsų šalies ekonomikai“, – sako Raimondas Kuodis, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotojas. Sumaištį toliau kelia pernelyg užsitęsęs „Brexit“, jaukiantis ir taip neaiškias tarptautinės aplinkos perspektyvas. Pasaulio ekonomika visus šiuos metus siunčia lėtėjančio augimo ženklus, tačiau suintensyvėję ES paramos srautai padėjo mūsų šalies ekonomikai palaikyti sparčią plėtrą.

Tačiau, pasak LB ekonomistų, toks mūsų šalies ūkio atsparumas – neamžinas, lėtėjimo ženklų matyti bene visose mūsų šaliai svarbiose rinkose. Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, kalba, kad Vokietija šiuo metu jau turbūt yra apimta recesijos. Jos automobilių pramonė jau atrodo blogiau nei 2009 m. „Neužmirškime, kad tai yra didžiausia lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka. Kol kas šiemet eksportas į Vokietiją augo net 9%. Tačiau mažai tikėtina, kad Vokietijos ir kitų pramoninių valstybių bėdos visiškai aplenks Lietuvą“, – komentuoja N. Mačiulis.

Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas, sako į Lietuvos užsienio prekybos perspektyvas žiūrintis kur kas šviesiau nei centrinis šalies bankas. „Mes optimistiškiau žiūrime į užsienio prekybą. Matome, kad ypač didės paslaugų eksporto apimtis, įskaitant ir transporto. Tiesa, baldų pramonė jaučia sumenkusią paklausą, tačiau gamintojų eksporto kritimo kitąmet nesitikime, nes dalis įmonių nemažai investavo į pajėgumus. O stagnacijos euro zonoje sąlygomis, manau, ir toliau atsignybsime eksporto dalį dėl, palyginti su kitomis Vakarų valstybėmis, vis dar gerokai mažesnio darbo kaštų lygio Lietuvoje“, – aiškina Ž. Mauricas.

Nors eksportas kasmet didėja, per pastarąjį dešimtmetį jo struktūra iš esmės nepakito – aukščiausio sudėtingumo gaminiai sudaro palyginti menką dalį, o tai gali lemti ir mažesnes gyventojų pajamas, ir mažesnį jų augimą. Mantas Vilniškis, LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas, priduria, kad gyventojų pajamos yra didesnės ir greičiau auga tose valstybėse, kurių specializacija yra sudėtingesnių, aukštesnio technologinio intensyvumo, didesnės pridėtines vertės produktų gamyba ir eksportas. Lietuvoje dominuoja žemesnio ir vidutinio sudėtingumo gaminių eksportas – didžiausią dalį sudaro maisto, baldų ir chemijos produktai, kurių sudėtingumas vertinamas kaip mažesnis. Sudėtingesnių eksportuojamų produktų, prie kurių daugiausia yra priskiriamos mašinos, įrenginiai ir transporto priemonės, dalis eksporte yra gana nedidelė.

VŽ nuomone, didesnės pridėtinės vertės produktų gamyba – tai ne tik didesnės gyventojų pajamos, tai ir papildomas raktas, galintis padėti atverti papildomas eksporto duris. Juolab kad Lietuva turi ir technologijų, ir kompetencijų gaminti sudėtingesnius produktus.

Rašyti komentarą