Lietuvos bankas skyrė baudą „Tiketai“, pirkėjai gali susigrąžinti permoką

Publikuota: 2019-09-10
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvos bankas skyrė 41.200 Eur baudą UAB „Tiketa“ už tai, kad bendrovė pirkėjams, įsigyjantiems bilietus internetu, taikė papildomą pinigų pervedimo mokestį, nors Mokėjimų įstatymas tai draudžia. „Tiketa“ ketina skųsti Lietuvos banko sprendimą ir teigia, kad ginami ne vartotojų, o švediškų bankų interesai.

Bilietų į įvairias pramogas ir renginius prekiautoja „Tiketa“ įpareigota nedelsiant nutraukti Mokėjimų įstatymą pažeidžiančius veiksmus ir atlyginti nuostolius visiems vartotojams, kai jie dėl to kreipsis.

Šio teisės akto pažeidimo tyrimą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba pradėjo gavusi gyventojos skundą. Nors minėtu konkrečiu atveju už du internetu įsigytus bilietus pritaikyto neteisėto mokesčio suma buvo labai maža (0,24 Eur), tyrimo metu nustatyta, kad tokį mokestį „Tiketa“ taiko visiems savo klientams, atsiskaitantiems už bilietus internetu.

Taip buvo daroma pastaruosius dešimt metų – visą laikotarpį, kai galioja Mokėjimų įstatymo draudimas mokėjimo paslaugų teikėjams reikalauti iš mokėtojo atlyginimo už bet kurios mokėjimo priemonės ar mokėjimo paslaugos naudojimą.

„Tiketa“ turi teisę per vieną mėnesį apskųsti šį sprendimą teismui.

Lietuvos bankas jau anksčiau yra perspėjęs prekybininkus, kad nesilaikantiems Mokėjimų įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodyto draudimo reikalauti iš mokėtojo atlyginimo už bet kurios mokėjimo priemonės ar mokėjimo paslaugos naudojimą, gali būti pritaikytos sankcijos, rašoma išplatintame pranešime.

Mokėtojas ir lėšų gavėjas (pirkėjas ir pardavėjas) atsiskaitydami el. prekyboje naudojasi kiekvienas savo mokėjimo paslaugų teikėjo paslaugomis ir atitinkamai moka jo nustatytą komisinį atlyginimą.

Jei prekybininkas priklausomai nuo pirkėjo atsiskaitymo būdo taiko pirkėjui papildomą mokestį, tai reiškia, kad pardavėjas savo mokestį mokėjimo paslaugų teikėjui perkelia pirkėjui. Prekybininkai teigia, kad apie tokį mokestį savo klientus informuoja iš anksto ir apmokėjimą priima tik tuo atveju, jeigu klientas sutinka. Tačiau Mokėjimų įstatyme tai aiškiai draudžiama ir nenumatoma jokių išimčių.

Turi savo tiesą

Bilietų platinimo bendrovė „Tiketa“ teigia teismui skųsianti Lietuvos banko priežiūros tarnybos sprendimą nubausti įmonę dėl tariamo Mokėjimų įstatymo pažeidimo.

„Tiketa“ taikoma kainodara yra absoliučiai skaidri ir, mūsų įsitikinimu, atitinka visus Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymų keliamus reikalavimus, todėl imsimės visų reikalingų teisinių priemonių, kad būtų apginti teisėti mūsų interesai, o vartotojas už paslaugą turėtų galimybę mokėti mažiau“, – sako Andrius Žiauberis, „Tiketa“ direktorius.

„Tiketa“ vadovas pabrėžia, kad Lietuvos banko sprendimas gina ne Lietuvos vartotojų, o didžiųjų bankų interesus.

„Manome, kad Lietuvos banko priežiūros tarnybos sprendimas skirtas apsaugoti mokesčius, kuriuos taiko bankai kiekvienai pinigų transakcijai. Šiuo atveju kalbame apie milijonines sumas, kurias iš vartotojų ir verslo susižeria bankai už tai, kad žmonės perveda pinigus iš savo sąskaitos už paslaugas ar prekes elektroninėje erdvėje“, – išplatintame pranešime teigia A. Žiauberis.

„Tiketa“ skaičiavimu, bendrovė vien už „banklink“ paslaugą kasmet bankams sumoka daugiau nei 130.000 Eur. Daugiau nei 90% šių pinigų atitenka dviem dominuojančią padėtį rinkoje užimantiems Švedijos bankams – SEB ir „Swedbank“.

„Puikiai suprantame, kad kaip ir kiekviena paslauga, atsiskaitymai elektroninėje erdvėje yra ir turi būti mokami, tačiau dominuojančią padėtį rinkoje užimantys švedų bankai apmokestindami vartotojų pavedimus, taiko drakoniškiausias sąlygas“, – nuomonę dėsto „Tiketa“ vadovas.

„Tiketa“, atsižvelgdama į pasirinktą mokėjimo būdą ir skirtingus bankų įkainius, savo klientams taiko iki 100% siekiančias nuolaidas mokėjimų administravimo mokesčiui.

„Tiketa“ vadovą stebina keistas sutapimas – skundas dėl bendrovės keletą metų taikomo administravimo mokesčio ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) bei Lietuvos banko tyrimas pradėtas tada, kai įmonė vartotojams pasiūlė alternatyvų mokėjimo būdą, kurį teikia fintech įmonė.

„Neofinance“ bendrovės sprendimas leidžia „banklink“ pavedimus iš didžiųjų švediškų bankų daryti taikant minimalius įkainius. Šis fintech sprendimas per metus tapo itin populiarus tarp „Tiketa“ vartotojų, o šiandien daugiau nei 40% transakcijų atliekama būtent per jį.

„Tai reiškia, kad didieji bankai netenka papildomo uždarbio, o tokiems alternatyviems atsiskaitymo būdams plečiantis, bankų negautos pajamos gali siekti milijonus eurų. Keista, kad vartotojų teises turinčių ginti institucijų susilaukėme itin daug klausimų būtent apie naująjį sprendimą, pavyzdžiui, VVTAT labai didelį dėmesį skyrė tam, kodėl šis sprendimas vartotojui siūlomas pirmiausia, nors akivaizdu, kad jis pirkėjui yra vienas finansiškai naudingiausių. Todėl manome, jog visa ši istorija gali būti bandymas valstybinių institucijų rankomis susidoroti su Lietuvos verslu, kuris vartotojams siūlo alternatyvius Švedijos bankams sprendimus“, – Lietuvos banko sprendimą komentuoja A. Žiauberis.

Jis priduria, kad įmonė imsis visų teisinių veiksmų, kad apgintų Lietuvos verslo ir vartotojų teisę mokėti pigiau už bankų paslaugas ir gins savo pozicijas visų instancijų teismuose.

„Esmė ne baudos dydis – mes tokios pat pozicijos laikytumėmės net jei bauda būtų 1 Eur ar 12 centų, dėl kurių ir sulaukta vartotojo skundo. Tai principo reikalas ir mes ginsime ne tik ir ne tiek save, kiek Lietuvos verslą ir vartotojus, kurie kasmet už bankų paslaugas sumoka kelis kartus daugiau nei, pavyzdžiui, Švedijos gyventojai“, – pabrėžia A. Žiauberis.

Skirtingi būdai

Lietuvos bankas pažymi, kad norėdami sudaryti galimybę daugeliui skirtingų pirkėjų pirkti el. parduotuvėje, prekybininkai siūlo įvairių būdų atsiskaityti. Jie pardavėjui kainuoja skirtingai, kai kuriais atvejais net iki 2% mokėtinos sumos. Dėl to prekybininkai yra suinteresuoti, kad jų klientai pasirinktų pigesnius atsiskaitymo būdus.

Mokėjimų įstatymas leidžia pardavėjams taikyti nuolaidas ar kitaip skatinti pirkėjus naudoti tam tikrą mokėjimo priemonę atsiskaitant su pardavėjais.

Tačiau prekybininkui draudžiama taikyti papildomą mokestį pirkėjui už jo pasirinktą mokėjimo priemonę ar mokėjimo paslaugą.

Prekybininkams siekiant mažinti išlaidas, verta atkreipti dėmesį į alternatyvas, kurių yra. Atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis apdorojimo paslaugas įmonėms Lietuvoje gali teikti ir kitose Europos Sąjungos valstybėse įsteigti bankai ar kiti mokėjimo paslaugų teikėjai. Be to, galima kreiptis į mokėjimo inicijavimo paslaugų teikėjus svarstant alternatyvą „Bank link“ paslaugai.

Vartotojai, pastebėję jiems pritaikytą mokestį už atsiskaitymą mokėjimo kortele, el. bankininkyste, kita mokėjimo priemone ar už mokėjimo paslaugos naudojimą, turi teisę kreiptis į prekybininkus dėl pinigų grąžinimo, o šiems nesutinkant ar kilus klausimų, – į Lietuvos banką.

Sigita Adomaitytė, advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ teisininkė, kalbėdama apie šį konfliktą teigia, kad sudėtinga komentuoti šios konkrečios situacijos aplinkybes, kadangi Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimas nėra viešas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad draudimas gavėjui reikalauti iš mokėtojo atlyginimo už tam tikros mokėjimo priemonės naudojimą nėra naujiena – jis dar 2009 m. pabaigoje buvo įtvirtintas Mokėjimų įstatyme.

„Nuo 2018 m. sausio, įsigaliojus 2-ojoje Mokėjimų direktyvai, ES mastu gavėju draudžiama taikyti mokesčius už kredito ir debeto kortelių naudojimą. Toks draudimas tiesiogiai palietė prekybos internetu verslus, kuriems buvo įprasta praktika taikyti mokėtojams mokesčius už naudojimąsi mokėjimo kortele, tokią praktiką buvo ypač pamėgusios avialinijos tam, kad padengtų papildomas kortele grindžiamų mokėjimų sąnaudas“, – teigia S. Adomaitytė.

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Vilniuje – didžiausia istorijoje „Jutos“ įmonių investicija  Premium

Kauno įmonė UAB „Autojuta“ Vilniuje pristatė naują 8.000 kv. m automobilių prekybos ir paslaugų centrą.

A. Verseckas: paramos projektų klaidos Lietuvoje – vis tos pačios Premium

Ne taip sėkmingai startavusi socialinė kampanija „Vienos kėdės istorija“ transformuojasi ir trūkstamą sumą...

Rinkodara
05:45
Už plastiko maišelių dalinimą nemokamai siūlomos iki 5.000 Eur baudos

Už didesnių plastiko maišelių dalinimą nemokamai prekybininkus siūloma bausti tūkstantinėmis baudomis.

Prekyba
2019.11.19
„Colliers“: laisvalaikio ir pramogų segmente – apstu nišų 

Prekybos centrų plėtotojai žino, kad sėkminga objekto veikla vis labiau priklauso nuo to, kiek išplėtotas...

Prekyba
2019.11.19
Čekijos planuose – skaitmeninis mokestis „Google“ ir „Facebook“

Čekijos vyriausybė pritarė siūlymui įvesti 7% skaitmeninio verslo mokestį, kuriuo siekiama padidinti...

Rinkodara
2019.11.19
„Spar“ plėtros strategija: veiksmai Lenkijoje 

Prieš kelerius metus įsitvirtinusi Airijoje, Pietų Afrikos bendrovė „Spar“ puoselėja tolesnius plėtros...

Prekyba
2019.11.19
Paštomatus diegianti „Itella Logistics“ išnaudos ryšius su prekybininkais Premium 1

Sparčiai augančioje siuntų terminalų rinkoje įsitvirtinti sieks ir valstybinės Suomijos įmonės „Posti Goup“...

Lietuvių tinklui „Supersol“ Ispanijoje ieško pirkėjo 1

Liuksemburgo bendrovė „Carson S.a.r.l.“, kurią netiesiogiai kontroliuoja verslininkas Nerijus Numavičius,...

Prekyba
2019.11.18
„Akropolis“ ruošiasi „Jamam“  1

Lapkričio 22-23 dienomis keturių didžiųjų miestų prekybos ir pramogų centruose „Akropolis“ vyks didžiųjų...

Prekyba
2019.11.18
„Lidl“ tvaraus verslo strategijoje – įsipareigojimai iki 2026 m. 2

Vokietijos prekybos tinklas „Lidl“ paskelbė patikslintą įmonės socialinės atsakomybės strategiją pirkimų...

Prekyba
2019.11.18
IPRA apdovanojimai 2020 m. vyks Vilniuje

Tarptautinės ryšių su visuomene asociacijos IPRA rengiamo projektų meistriškumo konkurso „IPRA Golden World...

Rinkodara
2019.11.18
Išleista „Prekybos sektoriaus apžvalga 2019“  1

„Verslo žinios“ pristato leidinį, skirtą prekybininkams ir šiuo verslo sektoriumi besidomintiems žmonėms.

Prekyba
2019.11.18
Latvijoje jau veikia „Rimi Drive“, Lietuvoje – kitąmet 1

Latvijoje atidaryta „Rimi“ elektroninė parduotuvė, kartu pradėjo veikti ir „Rimi Drive“ – čia e. parduotuvės...

Prekyba
2019.11.18
Medaliai atkreipia partnerių dėmesį Premium

Smulkieji, kuriantys savo prekių ženklus tiek vidaus, tiek eksporto rinkoms, susiduria su žinomesnių ir...

Gazelė
2019.11.18
Socialinių tinklų galia įmonės vadovo rankose: kaip „like“ virsta pardavimais

Elonas Muskas, Ilja Laursas, Jevgenijus Černekas, Grantas Cardone‘as – ką bendro turi šie verslininkai? Taip,...

Rinkodara
2019.11.17
Kai ieškoma retų partnerių, reikia sėsti į lėktuvą ir paspausti ranką 1

Smulkiame versle asmeninis kontaktas gali būti lemiamas. Nesvarbu, su kuo tas ryšys yra: pirkėjais,...

Gazelė
2019.11.17
Brangiausios pasaulyje prekybinės gatvės 

Privati nekilnojamo turto (NT) paslaugų įmonė „Cushman & Wakefield“ skelbia kasmetinį prekybinių gatvių...

Prekyba
2019.11.17
Socialiniai tinklai: 2020 m. pirmuoju smuiku gros „LinkedIn“ ir „TikTok“ Premium 3

Socialiniai tinklai yra neatsiejama daugelio mūsų kasdienybės dalis. Skaičiuojama, kad jais naudojasi daugiau...

Rinkodara
2019.11.17
Šiaulių bankas pasirinko naują šūkį ir įvaizdį 6

Šiaulių bankas pristatė naują įvaizdžio strategiją, vizualinį identitetą ir šūkį „Jūsų bankas – arčiau jūsų“.

Rinkodara
2019.11.16
Kinų žiniasklaida: kiniškas „Tesla Model 3“ – geresnis už amerikietiškąjį

JAV elektromobilių gamintoja „Tesla“ gavo Kinijos valdžios leidimą Šanchajaus „Gigafactory“ gamykloje pradėti...

Automobiliai
2019.11.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau