Konkurencijos taryba abejoja, ar verta riboti prekybininkų darbo laiką

Institucija atkreipė parlamentarų dėmesį, kad nustačius draudimą tam tikroms prekybos įmonėms (didiesiems prekybos tinklams) dirbti tam tikromis dienomis (kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį bei tam tikrų švenčių dienomis), būtų sudarytos skirtingos sąlygos mažmeninėje rinkoje veikiantiems subjektams.

„Toks ribojimas taip pat sukeltų neigiamas pasekmes vartotojams ir tam tikru metu apribotų jų galimybę rinktis, iš kurio ūkio subjekto įsigyti prekes, atsižvelgiant į prekybos vietos lokacijos patogumą, prekių kainas, prekių asortimentą ir kitus kriterijus“, – rašoma rašte.

Darbo kodekso projekto rengėjai nurodė, kad siūlomo reguliavimo tikslas – darbuotojų gerovės užtikrinimas. Tačiau Konkurencijos tarybai tokio ribojimo būtinumas ir proporcingumas kelia pagrįstų abejonių, nes draudimas galimai būtų numatytas tik didiesiems prekybos centrams, kur dirba ne daugiau negu trečdalis visų mažmeninės prekybos sektoriuje dirbančių darbuotojų. Todėl pataisų iniciatoriams pasiūlyta įvertinti, ar egzistuoja objektyvios priežastys, dėl kurių tik didiesiems prekybininkams taikomas draudimas galėtų būti vertinamas kaip būtinas ir proporcingas keliamiems darbuotojų gerovės tikslams pasiekti.

Jeigu minėta iniciatyva tikimasi spręsti netinkamo atsiskaitymo su darbuotojais už darbą švenčių dienomis klausimus, tam, Konkurencijos tarybos nuomone, jau dabar gali būti taikomos įstatymuose numatytos teisinio poveikio priemonės, kurios neriboja konkurencijos.

VŽ rašė apie mažmeninės prekybos įmonių darbo laiko reguliavimo poveikio vertinimo studiją, kurią Lietuvos prekybos įmonių asociacijos užsakymu atliko VšĮ ESTEP. Studija parodė, kad ES vyraujančios tendencijos darbo laiko reguliavimo klausimu yra visiškai priešingos nei Lietuvoje. Daugelyje šalių prekybos centrų darbo laiko ribojimai mažinami arba naikinami. Išimčių yra Vidurio Europos šalyse Čekijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje. Tiesa, Vengrija, įvedusi draudimus, greitai jų atsisakė.

„Akivaizdu, kad ribojimai žalingi tiek darbuotojams, tiek įmonėms, tiek ekonomikai apskritai. Tai rodo bendra teorija ir poveikio vertinimai, daryti 30-yje Europos šalių, kuriuos mes apibendrinome“, – VŽ sako Klaudijus Maniokas, ESTEP valdybos pirmininkas.

Atliekant mokslinę studiją modeliuoti keturi scenarijai: pirmas, kai ribojimai taikomi visais sekmadieniais ir visomis švenčių dienomis; antras, kai ribojimai taikomi paskutinį mėnesio sekmadienį ir visomis švenčių dienomis, trečias, kai ribojimai taikomi visomis švenčių dienomis, ir ketvirtas, kai ribojimai taikomi tik pirmą Kalėdų ir Velykų dieną.

„Akivaizdu, kad mažiausiai žalos padarytų kelios dienos per metus, dėl ko ir sutariama, bet net ir tai būtų gana žalinga“, – daro išvadą p. Maniokas.

Tyrėjams netikėta pasirodė, kad, dažnai įvedus ribojimus didiesiems prekybininkams, nukenčia ir smulkusis verslas, tiekiantis produkciją didiesiems, veikiantis didžiuosiuose prekybos centruose.

Apribojus darbo laiką vartojimas gali kristi 30%, nors kai kurie rinkos dalyviai pajustų teigiamą įtaką. Pavyzdžiui, kaip rodo Lenkijos patirtis, išaugtų prekyba degalinėse. Visos mažmeninės prekybos apyvarta pagal pirmąjį scenarijų galėtų sumažėti 379 mln. Eur, įvedus ketvirtąjį scenarijų kristų 12,3 mln. Eur.