„Pepco“ 2020 metais Baltijos šalyse planuoja turėti 100 parduotuvių 

Publikuota: 2019-05-04
„Pepco“ parduotuvė Rygoje, prekybos ir pramogų centre „Akropole“. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
„Pepco“ parduotuvė Rygoje, prekybos ir pramogų centre „Akropole“. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Per pirmuosius veiklos metus Baltijos šalyse sparčiau nei planuota plėtęsis Vidurio ir Rytų Europos mažų kainų prekybos drabužiais ir namų apyvokos prekėmis tinklas „Pepco“ neketina mažinti tempų ir 2020 metais regione viliasi turėti 100 parduotuvių.

Aleksandras Čikaidzė, bendrovės „Pepco Lithuania“ operacinės veiklos vadovas BNS sako, kad tiek finansiniai rezultatai, tiek plėtra regione viršijo planus.

„Pirmieji įspūdžiai labai geri, tiek finansiškai, tiek plėtroje įgyvendinti visi tikslai. Ateinančių metų planus pakoregavome į didesnę pusę, nes matome didžiulį potencialą, nėra ko dvejoti: 2020 metais Baltijos šalyse atidarysime 100-ąją parduotuvę“, – teigė jis.

Vis dėlto p. Čikaidzė neatskleidė bendrovės 2018 metų pardavimų pajamų bei kiek tinklas investavo į plėtrą Baltijos šalyse.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

2017 metų gruodį pirmąją parduotuvę Marijampolėje atidaręs tinklas, šiuo metu Lietuvoje valdo 20, Latvijoje 15, o Estijoje 9 parduotuves.

„Panašus pasiskirstymas turbūt ir išliks – tai natūraliai diktuoja gyventojų skaičius kiekvienoje šalyje. To 100 parduotuvių nesurinksime tik iš didmiesčių. Paimkime Varėną kaip mažiausią miestą ir Rygą, kaip didžiausią, kuriame esame. Ir visa kita, kas telpa toje amplitudėje, mes ten norime būti“, – BNS sakė „Pepco Lithuania“ operacinės veiklos vadovas.

Anot p. Čikaidzės, Pietų Afrikos fondui priklausanti kompanija žengdama į Baltijos šalis vertino viso regiono potencialą, nesižvalgė į atskiras valstybes, nes jų rinkos būtų per mažos.

„Į Baltijos šalis žiūrėjome kaip į vieną regioną – 7 mln. gyventojų rinką. Tikėjomės sėkmės, nes tuo metu Lietuva buvo 8 šalis, o verslo modelis jau veikė kitur – Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir pan. Į Baltijos šalis žengėme su nauja koncepcija. Jei kas nors yra anksčiau buvęs Lenkijos „Pepco“ parduotuvėse, gali akivaizdžiai pamatyti skirtumus: kitokia įranga, rinkodaros medžiagos, didesnis plotas – taip patogiau pirkėjams“, – aiškino jis.

Plėstis regionuose tapo lengviau

Šiuo metu vidutinis tinklo parduotuvės Lenkijoje plotas siekia 340-350 kv. metrų, o Baltijos šalyse – 520-530 kv. metrų.

„Koncepcija atsirado dėl grupės poreikio, nes pastebėjome, kad klientai nori platesnio asortimento, o tam reikia didesnės erdvės. Todėl pokyčiai atėjo natūraliai“, – pasakojo p. Čikaidzė.

Anot jo, tinklui žengiant į Baltijos šalių rinką, bendrovė sulaukė patalpų nuomos pasiūlymų, tačiau dabar jų sulaukia gerokai daugiau.

„Kai žengėme į rinką, kaip ir kai kuriems klientams, taip ir nuomotojams, teko įrodyti, kad esame tarptautinis prekių ženklas, turime puikų verslo modelį ir esame traukos centras. Kai atidarėme pirmąsias parduotuves Marijampolėje, Panevėžyje, Kaune, tapo gerokai lengviau, nes nuomotojai galėjo nuvažiuoti ir gyvai pamatyti, kas esame. Dabar mes renkamės, nes tame pačiame mieste sulaukiame nemažai pasiūlymų. Kai kuriais atvejais lankytojų srautą objektuose mes padidiname 20-25%“, – sakė A. Čikaidzė.

Pasak jo, mažesniuose miestuose tinklui teko susidurti su patalpų trūkumu, tačiau šiuo metu plėtrai tai nebetrukdo.

„Mažesniuose miestuose niekas didesnių plotų nebuvo pasiūlęs ar net negalvojo statyti. Dažnai tariamė su maisto parduotuvių operatoriais, kad jie susimažintų dalį savo ploto, kad kitą galėtume paimti mes. Tai turbūt vienintelis didesnis iššūkis mažesniuose miestuose, tačiau tai šiuo metu mums netrukdo plėstis Varėnoje, Kaišiadoryse, Jurbarke ir visur kitur“, – tvirtino tinklo atstovas.

Jis sakė, kad tinklas būtų linkęs kurtis prekybos parkuose mažesniuose miestuose, tačiau tokių rinkoje nėra.

„Deja, neturime tokio reiškinio. Matau tam tikras tendencijas, kad kai kurie plėtotojai su mūsų atėjimu pasiryžta statyti didesnius objektus, tačiau klausimas, kiek prekybininkų be „Pepco“ ryžtųsi eiti į mažesnius miestelius su 500 kv. metrų ploto parduotuvės koncepcija. Mes esame pasiruošę, bet kiek yra kitų rinkos dalyvių, kurie matytų Varėną, kaip patrauklų 8.000-9.000 gyventojų miestą, – klausimas“, – kalbėjo p. Čikaidzė.

Anot jo, šiuo metu tinklui specialiai statoma parduotuvė Tauragėje.

„Mes turėsime pačią pirmąją atskirą parduotuvę Tauragėje. Pabandysime, pasižiūrėsime, kaip atrodys tas modelis. Iš kolegų patirties kitose šalyse žinome, kad nėra didelio skirtumo, ar parduotuvė atskira, ar su kitomis viename pastate. Mūsų atveju mums reikia patikrinti“, – sakė A. Čikaidzė.

Pirkėjai baiminasi didėsiančių kainų

Paklaustas, apie pirmosios parduotuvės atidarymą Marijampolėje, jis sako, kad čia pradėti plėtrą nuspręsta norint parodyti, kad tinklas nesiorientuos vien į didmiesčius.

„Tą dieną atėjo virš 1.000 žmonių, prailginome darbo valandas ir dirbome iki paskutinio pirkėjo. Prekių užteko, gal ketvirtą-penktą dieną jau ne taip atrodėme, kaip per atidarymą, bet pirmosiomis dienomis tikrai visko užteko. Dabar atidarėme jau 44 parduotuves ir žmonių ateina vis dar tiek pat“, – kalbėjo jis.

A. Čikaidzė sako pastebėjęs, kad į parduotuvės atidarymą atėję klientai nerimauja, jog ilgainiui tinklas kels kainas.

„Viena situacija dažnai kartojasi. Visuomet, kai galiu, dalyvauju parduotuvių atidarymuose, pakalbinu klientus, kurie pirmą-antrą dieną stovi toje minioje, pasiūlau ateiti kitą dieną, bet jie įsitikinę, kad vėliau neberas tokių pačių kainų – jie sako žinantys, kaip būna, kai kainos vėliau pakyla. Tai ypač jautėsi pačioje pradžioje, kai žmonės niekaip negalėjo suvokti, kad tos kainos nesikeis ir pirkdavo po dešimt marškinėlių ar suknelių, vos ne kaip didmeninėje prekyboje“, – sakė jis.

Anot jo, tinklas visose rinkose, kuriose veikia, taiko vienodą kainodarą ir visas kainas skirtingose šalyse nurodo etiketėje. p. Čikaidzės teigimu, bendrą kainodarą tinklas gali formuoti, nes vienodos prekės užsakomos visam tinklui, o mokesčių skirtumai rinkose atsispindi pelno maržoje.

„Mūsų asortimentas kasmet gerėja, spaudžiame tiekėjus už tą pačią kainą duoti geresnę kokybę, madingesnius daiktus. Visa tai pirkėjai mato. Pasaulyje ir Europoje yra vienetai tokių kompanijų, kurios per metus atidaro 200-250 parduotuvių. Tai galite įsivaizduoti, kokie yra mūsų mastai. Bet tai prisideda prie to, kaip mes galime gerinti kokybę už tą pačią kainą“, – kalbėjo jis.

Šiuo metu apie 60% tinklo parduotuvių ploto užima drabužiai, 40% – namų apyvokos prekės. Pasak p. Čikaidzės, tinklo asortimentas Baltijos šalims nebuvo formuojamas specialiai – jį padiktavo Lenkijos tendencijos.

„Lenkija yra diktuojanti rinka ir mes esame į lenkus panašūs, tuo, kokių tendencijų mums reikia, kokios kokybės, kokių kainų. Mūsų tikslinė auditorija – mamos, auginančios vaikus ir besirūpinančios namais. Jos nori aprengti save ir vaikus, prigriebti kažką vyrui ir apipavidalinti savo namus“, – sakė jis.

A. Čikaidzė pripažįsta, jog Baltijos šalių rinkos pirkėjai su tinklu dar tik susipažįsta.

„Pačioje pradžioje mus daugiausiai atpažindavo pagal vaikiškus drabužius, tačiau kuo toliau, matau, kad mūsų parduotuvėse didėja pardavimai namų apyvokos segmente, ypač tose, kurios veikia pusmetį ar ilgiau“, – teigė „Pepco Lithuania“ operacinės veiklos vadovas.

Regionuose randa ir pirkėjų, ir darbuotojų

Klausiamas apie mažėjantį gyventojų skaičių regionuose, jis tvirtino, jog tai kol kas nekelia iššūkių plėtrai.

„Regionuose mažėja darbingo amžiaus žmonių, kurie išvažiuoja į užsienį, bet jie persiunčia dideles sumas pinigų savo šeimoms, kurios yra išleidžiamos tuose mažuose miesteliuose. Gyventojų skaičius mažėja, bet vaikus augina žmonos, močiutės, seneliai, kurie pas mus ir lankosi“, – tvirtino p. Čikaidzė.

Pasak jo, Varėna nėra mažiausias regiono miestas, kuriame tinklas gali plėstis.

„Tikrai dar ne, nes Varėnos rezultatai puikūs. Žiūrėsime, kur dar galime žengti, nes Lenkijoje jau pradėjome kurtis 4.000 gyventojų miestuose ir ten sėkmingai veikiame“, – aiškino A. Čikaidzė.

Jo teigimu, kol kas tinklui taip pat pavyksta rasti visus parduotuvėms reikalingus darbuotojus, nepaisant miesto dydžio.

„Kiekvieną kartą atidarydami parduotuvę turime pilną jos komandą. Taip, reikia pastangų tiems darbuotojams rasti, bet nesame atidarę parduotuvės ne su pilnu kolektyvu. Turime savo akademiją, parduotuvės vadovai ir pavaduotojai dalyvauja įvairiuose mokymuose, nes daugelis ateina su skirtingomis patirtimis, o mes norime turėti bendrą kultūrą“, – pasakojo p. Čikaidžė.

Klausimas, ar žengdamas į rinką tinklas bandė privilioti darbuotojų, siūlydamas didesnį, nei rinkos atlyginimą, „Pepco“ atstovas teigė, jog to neprireikė.

„Baltijos šalyse visiems rinkos dalyviams yra iššūkis atlyginimai ir visi yra priversti juos kelti. Mes eidami į rinką žinojome situaciją ir atsižvelgėme į ją. Ir kiekvienais metais peržiūrime atlyginimus – tokia politika“, – pridūrė jis.

2004 metais įkurtas „Pepco“ tinklas valdo daugiau nei 1.600 parduotuvių vienuolikoje šalių, tarp jų – Čekijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Rumunijoje.

„Pepco“ prekės ženklas priklauso Pietų Afrikos kompanijai „Pepkor hodilgs limited“.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Prekyba“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

„Aprangos“ grupės apyvarta šiemet augo 57%

„MG grupės“ kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“ apyvarta...

Prekyba
2022.07.01
Pernai bendrovės „Bolt“ nuostolis išaugo iki 547,2 mln. Eur

„Bolt“ prekės ženklą naudojantis Estijos startuolis „Bolt Technology“ 2021-aisiais patyrė 547,2 mln. Eur...

Logistika
2022.07.01
„Omniva“ investuoja 40 mln. Eur – statys siuntų paskirstymo terminalą Kaune Premium 6

Siuntų UAB „Omniva LT“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statys savo siuntų terminalą, kuris turėtų...

Logistika
2022.07.01
„Akropolis Vingis“: pristatytos naujo Vilniaus kvartalo detalės 9

Baltijos šalyse prekybos ir pramogų centrus valdanti „Akropolis Group“ penktadienį visuomenei pristato...

Prekyba
2022.07.01
VŽ klausomiausi podkastai birželį

Pateikiame daugiausia „Verslo žinių“ prenumeratorių dėmesio sulaukusių podkastų TOP 10.

Laisvalaikis
2022.07.01
Apeiti sankcijas: į gudrias schemas įpainiotos ir Baltijos šalys Premium

Išradingumui, siekiant apeiti Rusijai taikomas sankcijas, nėra ribų. Ir tai daro ne tik pačios Rusijos, bet...

Pramonė
2022.07.01
„Eurovaistinė internete“ darbo užkulisiai: griežtos kontrolės ir intuityvaus aptarnavimo balansas Verslo tribūna

Nors e. vaistinių sektoriaus specifika paremta griežtu reguliavimu ir kontrole, jai galioja bendri e.

Prekyba
2022.07.01
„Maxima grupei“ piešia daugiau kaip 6% skolinimosi kainą Premium 1

Kapitalo rinką 300 mln. Eur emisijai žvalganti ir milijardines skolinimosi obligacijomis ambicijas turinti...

Rinkos
2022.06.30
„Maxima grupės“ įsigijimas Lenkijoje: „Stokrotka“ perka dar keturiolika parduotuvių

Mažmeninės maisto prekybos tinklas „Stokrotka“ sudarė sutartį, pagal kurią rengiamasi perimti 14-a maisto...

Prekyba
2022.06.30
„ACME grupės“ grynasis pelnas – 19,3 mln. Eur, per metus šoktelėjo dukart

Vienos didžiausių Baltijos šalyse didmeninės prekybos e. įrenginiais, filmais ir kitomis verslo sritimis...

Prekyba
2022.06.30
Sankcijų spaudžiama Kaliningrado sritis pergrupuoja tiekimo grandines Premium

Nuo Vakarų importo priklausantis Rusijos eksklavas ieško būdų užsitikrinti ekonomikai reikiamą 20 mln. t per...

Logistika
2022.06.30
„Maxima grupės“ skolinimosi kapitalo rinkoje ambicijos – iki 1 mlrd. Eur

Kapitalo rinką dėl 300 mln. Eur obligacijų išleidimo žvalganti „Maxima grupė“ užsitikrino dokumentaciją...

Rinkos
2022.06.30
„Snapchat“ pristato mokamą prenumeratos paslaugą

Socialinio tinklo „Snapchat“ valdytoja „Snap“ trečiadienį pranešė, kad išleidžia mokamą paslaugų planą...

Inovacijos
2022.06.30
R. Kurlianskis: esu velnio neštas ir pamestas – man niekada nemokėjo, kad būčiau švelnus ir pūkuotas Premium 27

Raimondą Kurlianskį, vieną pagrindinių Dariaus Mockaus bendražygių, buvusių „MG Investment“ akcininkų, savo...

Prekyba
2022.06.30
Birželį pradėti ir baigti NT projektai Premium

Birželį Vilniuje pradėtos naujų daugiabučių, bendro gyvenimo būsto, biurų pastato statybos, Kaune ir...

Statyba ir NT
2022.06.30
Ką daryti, kai būni pirmas ir tebesi vienintelis: plėstis su franšizės partneriais Premium

Pasiūlius naujieną, kuri per kelerius metus ne tik įsitvirtina, atlaiko iššūkius, bet ir tebėra pirma ir...

Gazelė
2022.06.30
2035 m. ES ketina stabdyti automobilių su vidaus degimo varikliais prekybą 1

Šiai priemonei numatomos ir išlygos, ja tikimasi pasiekti Europos tikslus dėl klimato taršos ir iki 2050 m.

Logistika
2022.06.29
Derlingi „Camelia“ metai: nauji akcininkai, trys įsigijimai ir ūgtelėjęs pelnas Premium

UAB „Nemuno vaistinė“, valdanti „Camelia“ prekės ženklo vaistines Lietuvoje, 2021 m. pagal pardavimo pajamas,...

Prekyba
2022.06.29
„Simitri“ patirtis ir milijoninė apyvarta pirmaisiais metais: kaip sukurti pelningą e. parduotuvę Premium 5

2020-aisiais įkurta e. parduotuvė „Simitri“ „nulūžo“ per 10 min. po to, kai jos įkūrėjai – influenceriai...

Gazelė
2022.06.29
Neįtikėtini paralelinio importo nuotykiai Rusijoje Premium

Nutrūkus logistikos grandinėms tarp Rusijos ir Vakarų, šalies vyriausybė leido paralelinį importą – įvežti...

Pramonė
2022.06.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku