Elektroniniai mokėjimai populiarėja, bet grynieji dar liks

Publikuota: 2019-02-10
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvoje artimiausiais metais rasis naujų elektroninių mokėjimo būdų, o technologinius sprendimus rinksis daugiau gyventojų, tačiau grynieji pinigai atsiskaitymuose vyraus dar kurį laiką, teigia rinkos dalyviai ir ekspertai. 

Pasak kai kurių specialistų, nors technologijos suteikia vis daugiau galimybių, kartais praverčia ir popieriniai banknotai. 

„Grynųjų pinigų nematau kaip problemos. Turėjome ne vieną technologinį sutrikimą, kai sutrinka ryšys, bankinės sistemos, elektros tiekimas ir mes liekame gatvėje basi, be galimybės nusipirkti pieno vaikams“, – BNS sakė Marius Pareščius, informacinių technologijų (IT) ekspertas. 

Ateities perspektyva – be kasininkų ar savitarnos kasų

BNS kalbinti verslo atstovai ir IT žinovai prognozuoja, kad ilgainiui atsiskaitymų už prekes ir paslaugas trukmė ir veiksmų skaičius sumažės iki minimumo. Kita vertus, verslas neturėtų puoselėti iliuzijų, kad ateityje vartotojai, pagauti momentinio troškimo, taps gerokai išlaidesni. 

„Emocijomis paremto pirkimo tikriausiai norėtų bet kuris pardavėjas („užsimaniau... ir turiu“), tačiau tikėtina, kad ateities pirkėjas sugebės atpažinti savo vidinius „kompulsyvaus pirkimo“ signalus ir elgsis išmintingai. Todėl visokeriopos paslaugos, nors ir perkamos, ir parduodamos mobiliųjų piniginių pagalba, netaps masinėmis“, – BNS sakė Gintaras Labutis, Lietuvos inovacijų centro viešasis konsultantas, technologijų perdavimo, visuotinių tendencijų ir įžvalgų ekspertas.

Mokėjimų platformą „MoQ“ valdančios bendrovės vadovė Monika Rimkūnaitė-Bložė teigė, kad ši atsiskaitymo priemonė jau palengvino internetinės prekybos klientų galimybę įsigyti prekių, o ilgainiui bus pasiūlyta ir naujų paslaugų. 

„Kodėl gi mes degalinėje, užvažiavę tik kavos, negalime atsiskaityti čia ir dabar prie kavos aparato, neprieidami prie kasos? Jau praktiškai prasidėjusi tokio produkto gamyba (...) Pavasarį, planuojame, kad į „MoQ“ programėlę vartotojas galės įsidėti arba susieti tam tikras lojalumo korteles, kas reikš, kad mokant tam tikroje vietoje iš karto bus mokėjimo metu pritaikoma konkreti lojalumo kortelė“, – sakė trijų šalies mobiliojo ryšio operatorių įkurtos ir valdomos bendrovės „Mobilieji mokėjimai“ vadovė.

Anot jos, ateityje gali būti ir kitų QR kodu paremtų atsiskaitymų, tarkime, matant renginio afišą galima būtų iškart įsigyti ir bilietą į kiną ar spektaklį. 

Savo ruožtu p. Pareščius priduria, kad jau per porą metų galėtų rastis parduotuvių, kuriose nebus kasininkų ar net savitarnos kasų. 

„Tu prisikrauni vežimėlį, pravažiuoji pro vadinamuosius vartelius su savo vežimėliu ir nuo tavo sąskaitos nuskaitoma. „Amazon“ jau turi šitas technologijas, Lietuvoje taip pat mačiau šias iniciatyvas. Vietoj savitarnos kasų turėsime kiekvieną prekę su unikaliu lipduku, skleidžiančiu radijo signalą ir turėsime visą krepšelį suskaičiuotą“, – prognozavo ekspertas.

Lietuva – tarp pažangesnių šalių, bet tobulėti yra kur 

Ekspertai Lietuvos pažangą elektroninių mokėjimų srityje linkę vertinti palyginti gerai. 

„Žinodamas pagrindines tendencijas (angl. megatrends) elektroninių mokėjimų srityje, galėčiau teigti, kad Lietuva gali būti pozicionuojama kaip daug pažengusi šalis, gerai atliepianti į šios srities visuotines tendencijas (...) Lietuva, mano vertinimu, galėtų būti pasiekusi iki 5% visų mokėjimų „mobiliosiomis piniginėmis“. Tačiau, aišku, kad ateitis gali būti visiškai kitokia“, – komentuoja p. Labutis.

Tuo metu p. Pareščius sako, jog bendras elektroninių mokėjimų populiarumas šalyje auga beveik 20 metų – nuo 2000-ųjų, jie sudaro apie trečdalį mokėjimų rinkos. 

„Manau, kad šiuo metu rinkos pasisotinimas yra 30-40%, ir viskas augs po truputį. (...) Žiūrint chronologiškai, tai anksčiau mikromokėjimams naudotos SMS žinutės, galėjai atsisiųsti į telefoną skambučio melodiją. Technologijos keičiasi: iš SMS viskas persivertė į mobiliąsias aplikacijas. (Lietuva – BNS) – progresyvi šalis. Gal kai kuriais atvejais šiek tiek lėčiau, nei šalys su didesniu vartotojų skaičiumi, bet judame, nestovime vietoje“, – sakė p. Pareščius. 

Vis dėlto, kalbant apie konkrečias technologijas, Lietuvoje esama ir apribojimų. 

„NFC (angl. Near field communication) yra tiktai tam tikruose telefonuose – NFC kaip technologija, neturi licencijos Lietuvoje naudoti „Apple“ telefonus, nors kitose šalyse yra. „Apple“ nelicencijuoja Lietuvos – lietuviški bankai per maži, klientų apimtis maža. Kaip pavyzdys, Ukrainoje ir Europoje be problemų atsiskaitinėju tiek „Apple“ telefonu, tiek laikrodžiu“, – sakė p. Pareščius. 

„Swedbank“ atstovai, pernai rugsėjį pristatę klientams bekontakčio atsiskaitymo telefonu galimybę (tai yra, virtualizavus jame bekontaktę kortelę ir pasitelkiant NFC), taip pat informavo, kad „Apple“ kompanijos pagamintų telefonų naudotojams dar teks palaukti šios paslaugos, tačiau telefonų su „Android“ sistema turėtojams ji jau veikia.

Pasak p. Rimkūnaitės-Bložės, „MoQ“ – šiuo metu skaičiuojanti apie 40.000 vartotojų ir artimiausiu metu „išeinanti iš „beta“ versijos“ – orientuota į QR kodą, tačiau neatmetama galimybė, jog bus žvelgiama ir į kitus technologinius sprendimus. 

„Tai yra standartas, kuris leidžia mums įprogramuoti, „įsiųti“ į tą QR kodą tai, ką mes sugalvojame. „MoQ“ pretenduoja būti daugiau nei dar vienas atsiskaitymo būdas. (...) Tačiau NFC technologija lieka mūsų planuose ir galvosime, kaip kliento „kelionę“ padaryti kuo patogesnę, paprastesnę. Tikrai nesakome „ne“, – sakė „Mobiliųjų mokėjimų“ vadovė.

Technologijos grynųjų pinigų veikiausiai neišstums 

Lietuvos inovacijų centro ekspertas p. Labutis teigia, jog mokėjimų grynaisiais pinigais dalies mažėjimas bendrajame mokėjimų portfelyje – visuotinė tendencija, tačiau nevertėtų daryti išvadų, kad popierinių banknotų piniginėje nebeliks. 

„Nesitikėkime, kad grynųjų neliks. Pateiksiu vieną pavyzdį: išaugus elektros energijos ar kibernetinių grėsmių lygmeniui grynieji pinigai gali tapti vienu iš riziką valdančių ir visuomenės atsparumą didinančių veiksnių“, – sakė p. Labutis. 

Pasak p. Pareščiaus, elektroniniai mokėjimai dominuos dar negreitai. 

„Dėl populiarumo, manau, kad „Revolut“ yra šioje vietoje Lietuvoje numeris vienas, toliau yra „Paysera“, kuris taip pat turi korteles ir galimybę atsiskaityti mobiliuoju telefonu (...). Manau, kad tam (skaitmeninių mokėjimų masiniam išpopuliarėjimui – BNS) reikės penkmečio ar dešimtmečio. Vis tiek visąlaik liks dalis pinigų, kurie bus mokami kitais būdais“, – sakė IT žinovas.

Savo ruožtu „MoQ“ vadovė p. Rimkūnaitė-Bložė teigė besitikinti kuo spartesnio elektroninių atsiskaitymų įsivyravimo, tačiau tai vis dėlto pareikalaus laiko.  

„Grynųjų pinigų paslaugos vis labiau brangsta ir jie tampa vis mažiau prieinami – bankai kuo toliau, tuo mažiau turi skyrių, kur atliekamos grynųjų pinigų operacijos (...) Manau, kad per ateinantį penkmetį skaitmeninių atsiskaitymų populiarumas ryškiai augs, tačiau, kad grynųjų pinigų apskritai neliks rinkoje, aš nedrįsčiau taip prognozuoti“, – sakė p. Rimkūnaitė-Bložė.

Jos teigimu, dalis vyresnių žmonių sunkiau prisitaiko prie pokyčių, be to, yra verslo sričių, kurioms dėl vienokių ar kitokių priežasčių sunkiau atsisakyti grynų pinigų.

„Žinant, kad mūsų (Lietuvos – BNS) dar apie 70% atsiskaitymų vyksta grynaisiais pinigais, čia erdvės turime labai daug“, – kalbėdama apie skaitmeninių mokėjimų perspektyvas pridūrė ji. 

Lietuvos bankas šią savaitę paskelbė, kad šalyje sparčiai daugėja gyventojų, už prekes ir paslaugas atsiskaitančių kortele ar per internetinę bankininkystę, taip pat mobiliuoju telefonu. 

Pasak centrinio banko apklausos, žmonės taip pat gerokai dažniau renkasi alternatyvias mokėjimų paslaugas – el. pinigų įstaigas, finansinių technologijų (fintech) įmones.

Mokėjimo kortelę pernai turėjo 90% visų apklaustų gyventojų, sparčiai – nuo 14 iki 49% – augo bekontaktes mokėjimo korteles turinčių žmonių. 

Kartu daugiau korteles turinčių žmonių pasigenda galimybės jomis atsiskaityti turguje, mugėse, grožio ir kosmetologijos salonuose, viešajame transporte. Daugėja gyventojų, norinčių atsiskaityti mobiliuoju telefonu.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„JCDecaux“ atsigręžia į prekybininkus: investuoja „Panoramoje“ Premium

Lauko reklamos bendrovė „JCDecaux Lietuva“ prekybos centre „Panorama“ investavo bemaž 150.000 Eur ir įrengė...

Rinkodara
2019.05.20
Kilni „Maximos“ akcija paskendo kritikos liūne 12

Prekybos tinklas „Maxima“ paskelbė akciją, kurios metu kviečia įsigyti Nomedos Marčėnaitės iliustracija...

Rinkodara
2019.05.20
„Norfos“ pelnas pernai smuko 15%

Mažmeninės prekybos tinklą „Norfa“ valdanti bendrovė „Norfos mažmena“ pernai uždirbo 6,4 mln. Eur grynojo...

Prekyba
2019.05.20
Prekybos sektorius: pergalę švęs duomenų analitikos karaliai

Tradiciniai prekybininkai, bijodami prarasti savo klientus, investuoja į elektroninę prekybą, kuri kol kas...

Prekyba
2019.05.20
Paskutiniajame etape – du žuvies gamybos prekių ženklai

Paskutiniajame „Metų prekės ženklo 2019“ balsavimo internete etape – „Viči“ ir „Zigmas“. Šie ženklai...

Rinkodara
2019.05.20
„Maxima“ užlipo ant pirmo laiptelio, „Tele2“ – penkta 3

Pirmąjį šių metų ketvirtį „Maxima“ nukarūnavo „Tele2“, kuri pagal investicijas į reklamą jau ne vienerius...

Rinkodara
2019.05.20
Valdžia – verslo baudėja: ar grįšime į policininkų krūmuose laikus? 19

Koks turėtų būti verslo ir valdžios santykis? Ilgą laiką buvo dirbama, kad valstybė taptų partneriu ir...

Verslo aplinka
2019.05.19
„& Other Stories“ ženklo parduotuvei H&M pasirinko „Galleria Riga“

Pirmą Baltijos šalyse „& Other Stories“ 740 kv.m. ploto parduotuvę šį rudenį Švedijos drabužių prekybininkė...

Prekyba
2019.05.19
Komunikacija: „Maxima“ didina atotrūkį nuo konkurentų 2

Vertinant didžiųjų prekybos tinklų komunikaciją, matyti, kad „Maxima“ vis labiau didina atotrūkį nuo „Lidl“,...

Rinkodara
2019.05.19
4 patarimai kaip pasiekti auditoriją „Facebook“ neinvestuojant į reklamą 3

Jei administruojate prekės ženklo paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“, net neabejotina, kad per...

Rinkodara
2019.05.18
Kuo toliau nuo didmiesčių, tuo sunkiau parduoti ekologiškus produktus

Sveikos gyvensenos bumas labiausiai juntamas didmiesčiuose. Tačiau ir atokesniuose miestuose ekologiškų...

Gazelė
2019.05.18
Pakoreguota „Aprangos“ EBITDA atitiko analitikų prognozę

Pirmąjį praėjusių metų ketvirtį „Aprangos“ pardavimams neigiamą įtaką darė neįprastai šalti orai ir Velykos,...

Prekyba
2019.05.18
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl žurnalisto Š. Černiausko veiksmų  7

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl žurnalisto Šarūno Černiausko veiksmų, BNS patvirtino policijos...

Rinkodara
2019.05.17
Naujų automobilių pardavimų augimas Lietuvoje – sparčiausias ES

Naujų automobilių pardavimų augimas Lietuvoje per keturis šių metų mėnesius buvo sparčiausias Europos...

Po ES teismo sprendimo Lenkijoje gali būti įvestas prekybos mokestis didiesiems 12

Europos Sąjungos Bendrasis Teismas panaikino Europos Komisijos (EK) nepalankų sprendimą dėl mažmeninės...

Prekyba
2019.05.17
Mažų parduotuvių plėtrą Vilniaus centre vis dar riboja kliūtys 1

Per kelerius metus Vilniaus ir Kauno centrinėse dalyse atsidarys iki dešimties naujų nedidelių parduotuvėlių,...

Prekyba
2019.05.17
RSVA: neskaidri dviejų agentūrų veikla kenkia visos rinkos reputacijai 1

Šią savaitę viešojoje erdvėje pasirodė žinios apie ryšių su visuomene agentūrų veiklą, prieštaraujančią...

Rinkodara
2019.05.17
Andrius Baranauskas: „Krizė – ne problema, bet simptomas“ Verslo tribūna

Įmones ištinkančios krizės būna įvairios: dažniausiai netikėtos, kartais ilgalaikės, taip pat tokios, kurias...

Rinkodara
2019.05.17
4 daugiausia internautų simpatijų pelnę prekių ženklai

Į tolesnį konkurso „Metų prekės ženklo 2019“ balsavimo internete etapą pateko 4 daugiausia balsų surinkę...

Rinkodara
2019.05.17
Įvesdama naują prekės ženklą „Mantinga“ bėgo nuo klišių 15

Marijampolės „Mantinga“ įveda naują sumuštinių prekės ženklą „Food on Foot“.

Rinkodara
2019.05.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau