Elektroniniai mokėjimai populiarėja, bet grynieji dar liks

Publikuota: 2019-02-10
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvoje artimiausiais metais rasis naujų elektroninių mokėjimo būdų, o technologinius sprendimus rinksis daugiau gyventojų, tačiau grynieji pinigai atsiskaitymuose vyraus dar kurį laiką, teigia rinkos dalyviai ir ekspertai. 

Pasak kai kurių specialistų, nors technologijos suteikia vis daugiau galimybių, kartais praverčia ir popieriniai banknotai. 

„Grynųjų pinigų nematau kaip problemos. Turėjome ne vieną technologinį sutrikimą, kai sutrinka ryšys, bankinės sistemos, elektros tiekimas ir mes liekame gatvėje basi, be galimybės nusipirkti pieno vaikams“, – BNS sakė Marius Pareščius, informacinių technologijų (IT) ekspertas. 

Ateities perspektyva – be kasininkų ar savitarnos kasų

BNS kalbinti verslo atstovai ir IT žinovai prognozuoja, kad ilgainiui atsiskaitymų už prekes ir paslaugas trukmė ir veiksmų skaičius sumažės iki minimumo. Kita vertus, verslas neturėtų puoselėti iliuzijų, kad ateityje vartotojai, pagauti momentinio troškimo, taps gerokai išlaidesni. 

„Emocijomis paremto pirkimo tikriausiai norėtų bet kuris pardavėjas („užsimaniau... ir turiu“), tačiau tikėtina, kad ateities pirkėjas sugebės atpažinti savo vidinius „kompulsyvaus pirkimo“ signalus ir elgsis išmintingai. Todėl visokeriopos paslaugos, nors ir perkamos, ir parduodamos mobiliųjų piniginių pagalba, netaps masinėmis“, – BNS sakė Gintaras Labutis, Lietuvos inovacijų centro viešasis konsultantas, technologijų perdavimo, visuotinių tendencijų ir įžvalgų ekspertas.

Mokėjimų platformą „MoQ“ valdančios bendrovės vadovė Monika Rimkūnaitė-Bložė teigė, kad ši atsiskaitymo priemonė jau palengvino internetinės prekybos klientų galimybę įsigyti prekių, o ilgainiui bus pasiūlyta ir naujų paslaugų. 

„Kodėl gi mes degalinėje, užvažiavę tik kavos, negalime atsiskaityti čia ir dabar prie kavos aparato, neprieidami prie kasos? Jau praktiškai prasidėjusi tokio produkto gamyba (...) Pavasarį, planuojame, kad į „MoQ“ programėlę vartotojas galės įsidėti arba susieti tam tikras lojalumo korteles, kas reikš, kad mokant tam tikroje vietoje iš karto bus mokėjimo metu pritaikoma konkreti lojalumo kortelė“, – sakė trijų šalies mobiliojo ryšio operatorių įkurtos ir valdomos bendrovės „Mobilieji mokėjimai“ vadovė.

Anot jos, ateityje gali būti ir kitų QR kodu paremtų atsiskaitymų, tarkime, matant renginio afišą galima būtų iškart įsigyti ir bilietą į kiną ar spektaklį. 

Savo ruožtu p. Pareščius priduria, kad jau per porą metų galėtų rastis parduotuvių, kuriose nebus kasininkų ar net savitarnos kasų. 

„Tu prisikrauni vežimėlį, pravažiuoji pro vadinamuosius vartelius su savo vežimėliu ir nuo tavo sąskaitos nuskaitoma. „Amazon“ jau turi šitas technologijas, Lietuvoje taip pat mačiau šias iniciatyvas. Vietoj savitarnos kasų turėsime kiekvieną prekę su unikaliu lipduku, skleidžiančiu radijo signalą ir turėsime visą krepšelį suskaičiuotą“, – prognozavo ekspertas.

Lietuva – tarp pažangesnių šalių, bet tobulėti yra kur 

Ekspertai Lietuvos pažangą elektroninių mokėjimų srityje linkę vertinti palyginti gerai. 

„Žinodamas pagrindines tendencijas (angl. megatrends) elektroninių mokėjimų srityje, galėčiau teigti, kad Lietuva gali būti pozicionuojama kaip daug pažengusi šalis, gerai atliepianti į šios srities visuotines tendencijas (...) Lietuva, mano vertinimu, galėtų būti pasiekusi iki 5% visų mokėjimų „mobiliosiomis piniginėmis“. Tačiau, aišku, kad ateitis gali būti visiškai kitokia“, – komentuoja p. Labutis.

Tuo metu p. Pareščius sako, jog bendras elektroninių mokėjimų populiarumas šalyje auga beveik 20 metų – nuo 2000-ųjų, jie sudaro apie trečdalį mokėjimų rinkos. 

„Manau, kad šiuo metu rinkos pasisotinimas yra 30-40%, ir viskas augs po truputį. (...) Žiūrint chronologiškai, tai anksčiau mikromokėjimams naudotos SMS žinutės, galėjai atsisiųsti į telefoną skambučio melodiją. Technologijos keičiasi: iš SMS viskas persivertė į mobiliąsias aplikacijas. (Lietuva – BNS) – progresyvi šalis. Gal kai kuriais atvejais šiek tiek lėčiau, nei šalys su didesniu vartotojų skaičiumi, bet judame, nestovime vietoje“, – sakė p. Pareščius. 

Vis dėlto, kalbant apie konkrečias technologijas, Lietuvoje esama ir apribojimų. 

„NFC (angl. Near field communication) yra tiktai tam tikruose telefonuose – NFC kaip technologija, neturi licencijos Lietuvoje naudoti „Apple“ telefonus, nors kitose šalyse yra. „Apple“ nelicencijuoja Lietuvos – lietuviški bankai per maži, klientų apimtis maža. Kaip pavyzdys, Ukrainoje ir Europoje be problemų atsiskaitinėju tiek „Apple“ telefonu, tiek laikrodžiu“, – sakė p. Pareščius. 

„Swedbank“ atstovai, pernai rugsėjį pristatę klientams bekontakčio atsiskaitymo telefonu galimybę (tai yra, virtualizavus jame bekontaktę kortelę ir pasitelkiant NFC), taip pat informavo, kad „Apple“ kompanijos pagamintų telefonų naudotojams dar teks palaukti šios paslaugos, tačiau telefonų su „Android“ sistema turėtojams ji jau veikia.

Pasak p. Rimkūnaitės-Bložės, „MoQ“ – šiuo metu skaičiuojanti apie 40.000 vartotojų ir artimiausiu metu „išeinanti iš „beta“ versijos“ – orientuota į QR kodą, tačiau neatmetama galimybė, jog bus žvelgiama ir į kitus technologinius sprendimus. 

„Tai yra standartas, kuris leidžia mums įprogramuoti, „įsiųti“ į tą QR kodą tai, ką mes sugalvojame. „MoQ“ pretenduoja būti daugiau nei dar vienas atsiskaitymo būdas. (...) Tačiau NFC technologija lieka mūsų planuose ir galvosime, kaip kliento „kelionę“ padaryti kuo patogesnę, paprastesnę. Tikrai nesakome „ne“, – sakė „Mobiliųjų mokėjimų“ vadovė.

Technologijos grynųjų pinigų veikiausiai neišstums 

Lietuvos inovacijų centro ekspertas p. Labutis teigia, jog mokėjimų grynaisiais pinigais dalies mažėjimas bendrajame mokėjimų portfelyje – visuotinė tendencija, tačiau nevertėtų daryti išvadų, kad popierinių banknotų piniginėje nebeliks. 

„Nesitikėkime, kad grynųjų neliks. Pateiksiu vieną pavyzdį: išaugus elektros energijos ar kibernetinių grėsmių lygmeniui grynieji pinigai gali tapti vienu iš riziką valdančių ir visuomenės atsparumą didinančių veiksnių“, – sakė p. Labutis. 

Pasak p. Pareščiaus, elektroniniai mokėjimai dominuos dar negreitai. 

„Dėl populiarumo, manau, kad „Revolut“ yra šioje vietoje Lietuvoje numeris vienas, toliau yra „Paysera“, kuris taip pat turi korteles ir galimybę atsiskaityti mobiliuoju telefonu (...). Manau, kad tam (skaitmeninių mokėjimų masiniam išpopuliarėjimui – BNS) reikės penkmečio ar dešimtmečio. Vis tiek visąlaik liks dalis pinigų, kurie bus mokami kitais būdais“, – sakė IT žinovas.

Savo ruožtu „MoQ“ vadovė p. Rimkūnaitė-Bložė teigė besitikinti kuo spartesnio elektroninių atsiskaitymų įsivyravimo, tačiau tai vis dėlto pareikalaus laiko.  

„Grynųjų pinigų paslaugos vis labiau brangsta ir jie tampa vis mažiau prieinami – bankai kuo toliau, tuo mažiau turi skyrių, kur atliekamos grynųjų pinigų operacijos (...) Manau, kad per ateinantį penkmetį skaitmeninių atsiskaitymų populiarumas ryškiai augs, tačiau, kad grynųjų pinigų apskritai neliks rinkoje, aš nedrįsčiau taip prognozuoti“, – sakė p. Rimkūnaitė-Bložė.

Jos teigimu, dalis vyresnių žmonių sunkiau prisitaiko prie pokyčių, be to, yra verslo sričių, kurioms dėl vienokių ar kitokių priežasčių sunkiau atsisakyti grynų pinigų.

„Žinant, kad mūsų (Lietuvos – BNS) dar apie 70% atsiskaitymų vyksta grynaisiais pinigais, čia erdvės turime labai daug“, – kalbėdama apie skaitmeninių mokėjimų perspektyvas pridūrė ji. 

Lietuvos bankas šią savaitę paskelbė, kad šalyje sparčiai daugėja gyventojų, už prekes ir paslaugas atsiskaitančių kortele ar per internetinę bankininkystę, taip pat mobiliuoju telefonu. 

Pasak centrinio banko apklausos, žmonės taip pat gerokai dažniau renkasi alternatyvias mokėjimų paslaugas – el. pinigų įstaigas, finansinių technologijų (fintech) įmones.

Mokėjimo kortelę pernai turėjo 90% visų apklaustų gyventojų, sparčiai – nuo 14 iki 49% – augo bekontaktes mokėjimo korteles turinčių žmonių. 

Kartu daugiau korteles turinčių žmonių pasigenda galimybės jomis atsiskaityti turguje, mugėse, grožio ir kosmetologijos salonuose, viešajame transporte. Daugėja gyventojų, norinčių atsiskaityti mobiliuoju telefonu.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Alibaba“ atidėjo žengimą į Honkongo biržą 1

Kinijos el. prekybos milžinė „Alibaba Group“ atidėjo planus dėl savo akcijų kotiravimo Honkongo biržoje.

Rinkos
10:47
„Lidl“ ir „Maxima“ žengia koja kojon, „Iki“ – šalia Premium

Per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2018 m., reklamos apimtis augo beveik 12%.

Rinkodara
05:45
„Lidl“ rengiasi plėtrai į Estiją 1

Vokietijos prekybos tinklas „Lidl“ Estijoje įsigijo kelis sklypus, kuriuose statys parduotuves, o šiuo metu...

Prekyba
2019.08.20
Pigiau atsivežėme dujų, bet brango akmenys, smėlis ir molis  3

2019 m. birželį, palyginti su 2018 m. tuo pačiu mėnesiu, eksportuotų prekių kainos sumažėjo 0,2%, importuotų...

Prekyba
2019.08.20
Premjeras: draudimas prekiauti alkoholiu lauko kavinėse gali būti peržiūrėtas 1

Premjeras Saulius Skvernelis siūlo iš naujo įvertinti 2017 metų birželį Seimo įteisintus kai kuriuos prekybos...

Prekyba
2019.08.20
„Akropolis group“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius 2

Prekybos ir pramogų centrų vystymo bei valdymo bendrovė „Akropolis group“ komunikacijos partnere pasirinko...

Rinkodara
2019.08.20
„Iki“ rudens planuose – žiniasklaidos planavimo agentūros konkursas

Prekybos tinklas „Iki“ šį rudenį planuoja skelbti žiniasklaidos planavimo konkursą.

Rinkodara
2019.08.20
Turint tikslą, net ir Kinija netoli

Smulkieji verslininkai pradėjo minti kelius į eksporto rinkas – vieni žvalgybą pradeda nuo kaimynių Latvijos...

Gazelė
2019.08.20
Kanceliarinių prekių prekyba: du tinklai – pusė rinkos Premium 6

Du didžiausi kanceliarinių prekių pardavėjai „Officeday“ ir „Charlot LT“ turi 51,2% visos prekybos raštinės...

Prekyba
2019.08.20
„Ostecai“ skirta 2.000 Eur bauda už klaidinančią reklamą

UAB „Osteca“ skirta 2.000 Eur bauda dėl Reklamos įstatymo pažeidimo – reklamuodama maisto papildus bendrovė...

Rinkodara
2019.08.19
„Aprangos“ komunikacijoje – įmonės darbuotojų vaikai 3

Mažmeninės prekybos drabužiais bendrovė „Apranga“ tęsia šį pavasarį startavusios reklaminės kampanijos...

Rinkodara
2019.08.19
Statistikos departamentas: e. prekybos apimtis auga 1

2019 m. pirmąjį ketvirtį dauguma (83%) asmenų, pirkusių prekes ar paslaugas internetu, atliko iki 5 užsakymų...

Prekyba
2019.08.19
IKEA: palapinių miestelis padėjo pritraukti naujus vartotojus 2

Švedijos baldų gamintoja IKEA Vilniaus pašonėje šią vasarą pastatytą palapinių miestelį – „glampingą“ vadina...

Rinkodara
2019.08.19
„Inspired UM“ išlaiko lyderystę, ryškiausią šuolį skaičiuoja „BPN Lietuva“ Premium 11

Metai žiniasklaidos planavimo agentūroms buvo dosnūs konkursų ir darbų, tačiau pokyčių TOP 10 – nedaug, nes...

Rinkodara
2019.08.19
„Zalando“ statys logistikos centrą prie Roterdamo

Sparčiai auganti elektroninės prekybos bendrovė „Zalando“ Nyderlandų verslo parke Bleisveike pradeda statyti...

Prekyba
2019.08.18
„Elektromarkt“: internetinės prekybos apimtys auga kartais 5

Kartu su augančiu vartotojų praleidžiamu laiku internete, į viršų stiebiasi ir e. prekybos pardavimai.

Prekyba
2019.08.18
Į fizines parduotuves klientus prisikviečia priemonėmis, kurių neturi e. parduotuvės 1

E. komercijos rinkoje konkurencijai intensyvėjant, jų kovą laimi pirkėjai, kurie gali rinktis iš pasaulinio...

Gazelė
2019.08.18
Egipte prognozuojamas modernios prekybos spurtas

Egipto būtiniausių kasdienių greito vartojimo prekių sektoriuje dominuoja maži, tradiciniai bakalėjos...

Prekyba
2019.08.17
Vokietijoje IKEA pasiūlė grąžinti naudotus baldus 1

Švedijos baldų gamintoja IKEA Vokietijoje pradėjo pilotinį tvarumo projektą „Zweite Chance“ („Antrasis...

Prekyba
2019.08.16
JK prognozuoja įspūdingą patogaus apsipirkimo rinkos augimą

Per ateinančius penkerius metus JK patogaus apsipirkimo (angl. convenience) rinka padidės 6,9 mlrd. GBP (7,5...

Prekyba
2019.08.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau