Elektroniniai mokėjimai populiarėja, bet grynieji dar liks

Publikuota: 2019-02-10
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvoje artimiausiais metais rasis naujų elektroninių mokėjimo būdų, o technologinius sprendimus rinksis daugiau gyventojų, tačiau grynieji pinigai atsiskaitymuose vyraus dar kurį laiką, teigia rinkos dalyviai ir ekspertai. 

Pasak kai kurių specialistų, nors technologijos suteikia vis daugiau galimybių, kartais praverčia ir popieriniai banknotai. 

„Grynųjų pinigų nematau kaip problemos. Turėjome ne vieną technologinį sutrikimą, kai sutrinka ryšys, bankinės sistemos, elektros tiekimas ir mes liekame gatvėje basi, be galimybės nusipirkti pieno vaikams“, – BNS sakė Marius Pareščius, informacinių technologijų (IT) ekspertas. 

Ateities perspektyva – be kasininkų ar savitarnos kasų

BNS kalbinti verslo atstovai ir IT žinovai prognozuoja, kad ilgainiui atsiskaitymų už prekes ir paslaugas trukmė ir veiksmų skaičius sumažės iki minimumo. Kita vertus, verslas neturėtų puoselėti iliuzijų, kad ateityje vartotojai, pagauti momentinio troškimo, taps gerokai išlaidesni. 

„Emocijomis paremto pirkimo tikriausiai norėtų bet kuris pardavėjas („užsimaniau... ir turiu“), tačiau tikėtina, kad ateities pirkėjas sugebės atpažinti savo vidinius „kompulsyvaus pirkimo“ signalus ir elgsis išmintingai. Todėl visokeriopos paslaugos, nors ir perkamos, ir parduodamos mobiliųjų piniginių pagalba, netaps masinėmis“, – BNS sakė Gintaras Labutis, Lietuvos inovacijų centro viešasis konsultantas, technologijų perdavimo, visuotinių tendencijų ir įžvalgų ekspertas.

Mokėjimų platformą „MoQ“ valdančios bendrovės vadovė Monika Rimkūnaitė-Bložė teigė, kad ši atsiskaitymo priemonė jau palengvino internetinės prekybos klientų galimybę įsigyti prekių, o ilgainiui bus pasiūlyta ir naujų paslaugų. 

„Kodėl gi mes degalinėje, užvažiavę tik kavos, negalime atsiskaityti čia ir dabar prie kavos aparato, neprieidami prie kasos? Jau praktiškai prasidėjusi tokio produkto gamyba (...) Pavasarį, planuojame, kad į „MoQ“ programėlę vartotojas galės įsidėti arba susieti tam tikras lojalumo korteles, kas reikš, kad mokant tam tikroje vietoje iš karto bus mokėjimo metu pritaikoma konkreti lojalumo kortelė“, – sakė trijų šalies mobiliojo ryšio operatorių įkurtos ir valdomos bendrovės „Mobilieji mokėjimai“ vadovė.

Anot jos, ateityje gali būti ir kitų QR kodu paremtų atsiskaitymų, tarkime, matant renginio afišą galima būtų iškart įsigyti ir bilietą į kiną ar spektaklį. 

Savo ruožtu p. Pareščius priduria, kad jau per porą metų galėtų rastis parduotuvių, kuriose nebus kasininkų ar net savitarnos kasų. 

„Tu prisikrauni vežimėlį, pravažiuoji pro vadinamuosius vartelius su savo vežimėliu ir nuo tavo sąskaitos nuskaitoma. „Amazon“ jau turi šitas technologijas, Lietuvoje taip pat mačiau šias iniciatyvas. Vietoj savitarnos kasų turėsime kiekvieną prekę su unikaliu lipduku, skleidžiančiu radijo signalą ir turėsime visą krepšelį suskaičiuotą“, – prognozavo ekspertas.

Lietuva – tarp pažangesnių šalių, bet tobulėti yra kur 

Ekspertai Lietuvos pažangą elektroninių mokėjimų srityje linkę vertinti palyginti gerai. 

„Žinodamas pagrindines tendencijas (angl. megatrends) elektroninių mokėjimų srityje, galėčiau teigti, kad Lietuva gali būti pozicionuojama kaip daug pažengusi šalis, gerai atliepianti į šios srities visuotines tendencijas (...) Lietuva, mano vertinimu, galėtų būti pasiekusi iki 5% visų mokėjimų „mobiliosiomis piniginėmis“. Tačiau, aišku, kad ateitis gali būti visiškai kitokia“, – komentuoja p. Labutis.

Tuo metu p. Pareščius sako, jog bendras elektroninių mokėjimų populiarumas šalyje auga beveik 20 metų – nuo 2000-ųjų, jie sudaro apie trečdalį mokėjimų rinkos. 

„Manau, kad šiuo metu rinkos pasisotinimas yra 30-40%, ir viskas augs po truputį. (...) Žiūrint chronologiškai, tai anksčiau mikromokėjimams naudotos SMS žinutės, galėjai atsisiųsti į telefoną skambučio melodiją. Technologijos keičiasi: iš SMS viskas persivertė į mobiliąsias aplikacijas. (Lietuva – BNS) – progresyvi šalis. Gal kai kuriais atvejais šiek tiek lėčiau, nei šalys su didesniu vartotojų skaičiumi, bet judame, nestovime vietoje“, – sakė p. Pareščius. 

Vis dėlto, kalbant apie konkrečias technologijas, Lietuvoje esama ir apribojimų. 

„NFC (angl. Near field communication) yra tiktai tam tikruose telefonuose – NFC kaip technologija, neturi licencijos Lietuvoje naudoti „Apple“ telefonus, nors kitose šalyse yra. „Apple“ nelicencijuoja Lietuvos – lietuviški bankai per maži, klientų apimtis maža. Kaip pavyzdys, Ukrainoje ir Europoje be problemų atsiskaitinėju tiek „Apple“ telefonu, tiek laikrodžiu“, – sakė p. Pareščius. 

„Swedbank“ atstovai, pernai rugsėjį pristatę klientams bekontakčio atsiskaitymo telefonu galimybę (tai yra, virtualizavus jame bekontaktę kortelę ir pasitelkiant NFC), taip pat informavo, kad „Apple“ kompanijos pagamintų telefonų naudotojams dar teks palaukti šios paslaugos, tačiau telefonų su „Android“ sistema turėtojams ji jau veikia.

Pasak p. Rimkūnaitės-Bložės, „MoQ“ – šiuo metu skaičiuojanti apie 40.000 vartotojų ir artimiausiu metu „išeinanti iš „beta“ versijos“ – orientuota į QR kodą, tačiau neatmetama galimybė, jog bus žvelgiama ir į kitus technologinius sprendimus. 

„Tai yra standartas, kuris leidžia mums įprogramuoti, „įsiųti“ į tą QR kodą tai, ką mes sugalvojame. „MoQ“ pretenduoja būti daugiau nei dar vienas atsiskaitymo būdas. (...) Tačiau NFC technologija lieka mūsų planuose ir galvosime, kaip kliento „kelionę“ padaryti kuo patogesnę, paprastesnę. Tikrai nesakome „ne“, – sakė „Mobiliųjų mokėjimų“ vadovė.

Technologijos grynųjų pinigų veikiausiai neišstums 

Lietuvos inovacijų centro ekspertas p. Labutis teigia, jog mokėjimų grynaisiais pinigais dalies mažėjimas bendrajame mokėjimų portfelyje – visuotinė tendencija, tačiau nevertėtų daryti išvadų, kad popierinių banknotų piniginėje nebeliks. 

„Nesitikėkime, kad grynųjų neliks. Pateiksiu vieną pavyzdį: išaugus elektros energijos ar kibernetinių grėsmių lygmeniui grynieji pinigai gali tapti vienu iš riziką valdančių ir visuomenės atsparumą didinančių veiksnių“, – sakė p. Labutis. 

Pasak p. Pareščiaus, elektroniniai mokėjimai dominuos dar negreitai. 

„Dėl populiarumo, manau, kad „Revolut“ yra šioje vietoje Lietuvoje numeris vienas, toliau yra „Paysera“, kuris taip pat turi korteles ir galimybę atsiskaityti mobiliuoju telefonu (...). Manau, kad tam (skaitmeninių mokėjimų masiniam išpopuliarėjimui – BNS) reikės penkmečio ar dešimtmečio. Vis tiek visąlaik liks dalis pinigų, kurie bus mokami kitais būdais“, – sakė IT žinovas.

Savo ruožtu „MoQ“ vadovė p. Rimkūnaitė-Bložė teigė besitikinti kuo spartesnio elektroninių atsiskaitymų įsivyravimo, tačiau tai vis dėlto pareikalaus laiko.  

„Grynųjų pinigų paslaugos vis labiau brangsta ir jie tampa vis mažiau prieinami – bankai kuo toliau, tuo mažiau turi skyrių, kur atliekamos grynųjų pinigų operacijos (...) Manau, kad per ateinantį penkmetį skaitmeninių atsiskaitymų populiarumas ryškiai augs, tačiau, kad grynųjų pinigų apskritai neliks rinkoje, aš nedrįsčiau taip prognozuoti“, – sakė p. Rimkūnaitė-Bložė.

Jos teigimu, dalis vyresnių žmonių sunkiau prisitaiko prie pokyčių, be to, yra verslo sričių, kurioms dėl vienokių ar kitokių priežasčių sunkiau atsisakyti grynų pinigų.

„Žinant, kad mūsų (Lietuvos – BNS) dar apie 70% atsiskaitymų vyksta grynaisiais pinigais, čia erdvės turime labai daug“, – kalbėdama apie skaitmeninių mokėjimų perspektyvas pridūrė ji. 

Lietuvos bankas šią savaitę paskelbė, kad šalyje sparčiai daugėja gyventojų, už prekes ir paslaugas atsiskaitančių kortele ar per internetinę bankininkystę, taip pat mobiliuoju telefonu. 

Pasak centrinio banko apklausos, žmonės taip pat gerokai dažniau renkasi alternatyvias mokėjimų paslaugas – el. pinigų įstaigas, finansinių technologijų (fintech) įmones.

Mokėjimo kortelę pernai turėjo 90% visų apklaustų gyventojų, sparčiai – nuo 14 iki 49% – augo bekontaktes mokėjimo korteles turinčių žmonių. 

Kartu daugiau korteles turinčių žmonių pasigenda galimybės jomis atsiskaityti turguje, mugėse, grožio ir kosmetologijos salonuose, viešajame transporte. Daugėja gyventojų, norinčių atsiskaityti mobiliuoju telefonu.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
V. Labeckas: po Rygos „Akropolio“ kitas projektas – Vilniuje Premium

Vytautas Labeckas, prekybos centrus valdančios „Akropolis Group“ vadovas, interviu VŽ teigia, kad „Vilniaus...

Prekyba
05:45
Politikų reklama: didžioji kova Vilniuje ir uostamiestyje, arba Tuščių idėjų burbulas Premium

Didžiausi pinigai savivaldybių rinkimų kampanijoms bus išleisti tuose miestuose, kuriuose nėra aiškių...

Rinkodara
05:45
„Walmart“ pardavimai internetu išaugo 43%

JAV mažmeninės prekybos lyderės „Walmart“ elektroninės komercijos apimtis per metus išaugo 40%. Su „Amazon“...

Prekyba
2019.02.19
Kaip bus saugomi prekės ženklai, jei „Brexit“ susitarimo nebus Premium

Europos Sąjungos (ES) prekės ženklai, įgyti iki Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš Bendrijos, turėtų būti...

Prekyba
2019.02.19
„Elektromarkt.lt“ reklama klaidino vartotojus 2

Konkurencijos taryba nustatė, kad svetainėje „www.elektromarkt.lt“ skleistos reklamos apie tam tikroms...

Rinkodara
2019.02.19
„Gintarinė vaistinė“ kaltina „alfa.lt“ reketu dėl reklamos, portalas mato norą užtildyti 27

Vaistinių tinklas „Gintarinė vaistinė“ apkaltino naujienų portalą „alfa.lt“ ir jį valdančios įmonės...

Rinkodara
2019.02.19
60% pajamas auginusi „Knygos.lt“ dairosi vietos knygynui Kaune 6

Knygynai be kainų pasitvirtino – UAB „Balto trader“ valdoma „Knygos.lt“ 2018 m. pasiekė 3 mln. Eur apyvartą.

Gazelė
2019.02.19
„Žalgirio“ verslo klubas – verslo plėtros galimybėms atrasti Verslo tribūna 7

Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas be emocingų rungtynių nuo šiol turi dar vieną ypatingą pasiūlymą...

Rinkodara
2019.02.19
Daliai įmonių palengvėjo: baudų už „Metrail“ mokėti kol kas nereikės Premium

Dėl „Metrail“ istorijos nukentėjusios įmonės, VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos klientės, gali šiek tiek...

Paslaugos
2019.02.19
Omnikanalę prekybą pritaikė iš tikrųjų: atsisakė skirtingų kainų, jei reikia – parduoda ir telefonu Premium

Skirtingus pardavimo kanalus sujungianti omnikanalė prekyba trina ribas tarp e. komercijos ir fizinės...

Gazelė
2019.02.19
Estijos „BaltCap“ leista perimti „Sveikų produktų“ ir „Bio Salos“ kontrolę

Konkurencijos taryba leido vykdyti koncentraciją Estijos bendrovei „BaltCap“ netiesiogiai per fondą „BaltCap...

Pramonė
2019.02.18
„Ermitažas“ ir „Senukai“ investuoja į greitį: atskirai aptarnauja skubančius, diegia savitarną Premium 3

Apdailos, sodo ir statybinių medžiagų prekybos tinklas „Ermitažas“ sostinės „Akropolyje“ esančioje...

Prekyba
2019.02.18
„Bitė Lietuva“ turi naują prekės ženklo komunikacijos vadovę 4

Telekomunikacijos bendrovės „Bitė Lietuva“ prekės ženklo komunikacijai vadovaus Ieva Talaikienė.

Rinkodara
2019.02.18
Teismas triskart sumažino baudą „Init“ 1

Teismas triskart, iki 50.000 Eur, sumažino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) bendrovei „Init“...

Rinkodara
2019.02.18
Provokacija reklamoje: „Iki“ naujasis ženklas su aliuzija į „Lidl“ ir „Maximą“ Premium

Šiemet „Iki“ papildė savo privačių prekės ženklų krepšelį nauju prekės ženklu „Clever“. Akylesniems...

Rinkodara
2019.02.18
Reklamos gamybos „Spektrus EU“ planuoja investicijas ir plėtrą

Reklamines iškabas gaminanti Lietuvos kapitalo bendrovė „Spektrus EU“ šiemet į plėtrą investuos 1 mln. Eur.

Rinkodara
2019.02.18
Klysta tie, kurie į pasaulį žiūri per „Excel‘io“ lentelę 6

Nereikia aukoti efektyvumo vardan kūrybos, arba atvirkščiai. Rinkodaros kampanijos efektyvumas visų pirma...

Rinkodara
2019.02.17
„Amazon“ išsirinko vietą fizinei parduotuvei Londone

JAV prekybos milžinė „Amazon“ rezervavo plėtrai už JAV ribų tikusią prekybinę erdvę, teigia „The Grocer“...

Prekyba
2019.02.17
Kodėl naujausių technologijų be gyvų pardavimų neparduosi

Tik teoretikai gali galvoti, kad technologijoms parduoti labiausiai tinka elektroninė prekyba. Realybėje...

Pardavimai
2019.02.17
Vasario 16–ajai – išradingi verslo sveikinimai Lietuvai 2

Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną išradingai pažymi ir gyventojai, ir verslas. Vienos bendrovės pasirūpina...

Rinkodara
2019.02.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau