Maisto prekių kainų tyrimas: artėjame prie didžiųjų rinkų lygio

FOTOGALERIJA Spaudos konferencija Teisingumo ministerijoje (8 nuotr.)

Toks kainų lygis pagrįstai kelia susirūpinimą, turint omenyje, kad Lietuvos vidutinis darbo užmokestis BRUTO („ant popieriaus“), eurais yra mažiausias tarp tyrimui atrinktų šalių ir 4,2 karto mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis Vokietijoje, bei 3,2 karto mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis Prancūzijoje, teigiama ministerijos išplatintame tyrime.

„Tarp mažomis kainomis pasižyminčios Lenkijos ir Lietuvos prekių ženklų prekių kainų lygio susidarė gana žymus skirtumas. Tai ir toliau gali kelti grėsmę maisto prekybos apyvartai, o kartu ir PVM migravimui iš Lietuvos į Lenkijos ekonomiką. Aukštomis kainomis išsiskiria Airija. Prie aukštesnių kainų šalių galima priskirti Belgiją, Čekiją, Slovakiją“, – rašoma tyrimo ataskaitoje.

Maisto kainų tyrimas atliktas vadovaujantis Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. spalį užsakyme aprašytais kriterijais ir apimtimi. Maisto kainų palyginimą atlikto „Pricer.lt“.

Kainos lygintos dvylikoje skirtingų Europos Sąjungos valstybių: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje (JK), Airijoje.

Atskirų prekių analizė rodo, kad nežiūrint į dideles kainų variacijas pagal šalis, pavyzdžiui, sviesto 82% riebumo, 200 g kaina tarp šalių skiriasi iki 45%, o gazuoto mineralinio vandens „San Pellegrino“, 1 l kaina tarp šalių skiriasi iki 273%, galima įžvelgti tam tikras tendencijas.

Individuliai apžvelgiamų maisto produktų kainos Lietuvoje dažniausiai rikiuojasi šalia produktų vidutinės kainos indekso.

Jei per „Big MAC“ kainos indekso metodą apžvelgtume sviesto 82% riebumo 200 g kainas tirtose šalyse, tai brangiausiai už sviestą mokėtume Latvijoje (2,15 Eur, 118,8% nuo kainų vidurkio) ir Čekijoje (2,12 Eur, 117,1%), mažiausiai mokėtume Lenkijoje (1,51 Eur, 83,4%), Prancūzijoje (1,50 Eur, 82,9%) ir Slovakijoje (1,48 Eur, 81,8%). Lietuvoje užfiksuota sviesto kaina 1,88 Eur, kas sudaro 103,9% nuo tirtų šalių kainų vidurkio.

Už 3,2-3,5% riebumo 1l pieną tarp tirtų šalių brangiausiai mokėtume Belgijoje, JK ir Prancūzijoje (1,15-1,14 Eur, 113-114% nuo kainų vidurkio), mažiausiai mokėtume Lenkijoje (0,63 Eur, 62,4%). Lietuvoje 3,2-3,5% riebumo 1l pienas kainuoja 0,95 Eur ir tai sudaro 94,1% nuo tirtų šalių kainų vidurkio, nors pieno supirkimo kaina Lietuvoje jau daug mėnesių yra mažiausia tarp Europos Sąjungos šalių.

„Lyginant ES šalyse parduodamus tarpvalstybinių prekių ženklų produktus, Lietuva nėra pigių prekių šalis. (...) už daugumą populiarių prekių mokame panašiai kaip Vakarų Europa, nuo ES vidurkio atsiliekame tik 5-6 proc., o už atskirus produktus kartais mokame ir brangiau“, – tyrimo pristatyme BNS sakė teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė.

Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius, sako, kad atliktas tyrimas yra svarbus diskusijoje apie prekių kainų lygį mūsų parduotuvėse, juolab kad susipažinus su tyrimu matyti, jog eskaluojama nuomonė apie aukštas maisto prekių kainas yra klaidinga.

„Lietuvoje būtiniausių maisto prekių kainų lygis nepasiekęs ES vidurkio, pas mus prekės vienos pigesnių, bet kylant atlyginimams, augant ekonomikai judėjimas link Europos vidurkio yra neišvengiamas“, – VŽ sako p. Vilimas.  

Jis atkreipia dėmesį į tyrimo skaidrę, kurioje išvardyti PVM dydžiai skirtingose šalyse. Matyti, kad Estijoje ir Lietuvoje jie panašūs, o kitur mažesni.

„Jeigu maisto prekių kainos būtų lyginamos be PVM, Lietuvos ir Estijos kainos būtų dar vidutiniškai 10% mažesnės“, – pabrėžia p. Vilimas.

Jo nuomone, būtų tikslinga kartą per metus atlikti panašų tyrimą ir stebėti pokyčius.

Visą tyrimą galima skaityti ČIA.

Rugpjūtį Teisingumo ministerija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pristatė tyrimą apie drabužių, avalynės, buitinės technikos kainų palyginimą Lietuvoje ir kitose ES valstybėse. Tyrimas atliktas dvylikoje skirtingų šalių. Tyrimo metu palyginta 60 skirtingų ne maisto prekių kainų (20 drabužių, 20 avalynės ir 20 buitinės technikos prekių). Informacija apie prekių kainas buvo renkama internetinėse parduotuvėse.

Tuomet Rimantui Perveneckui, „Aprangos“ grupės vadovui, buvo neaišku, kodėl iš dvidešimties tyrime lygintų drabužių keturiolikos prekių ženklai pasirinkti tie, kuriems atstovauja „Apranga“, o, pavyzdžiui, antro rinkos žaidėjo „Hennes&Mauritz“ neįtrauktas nė vienas produktas.