G. Surplio vizija dėl maisto kuponų: tai bus madinga

„Tai tiesiog bus madinga. Madinga eiti apsipirkti į mažą parduotuvėlę, gauti kažkokį reklaminį lipduką, kurį galėsi užsiklijuoti ant portfelio, ar atšvaitą, ir tuo pačiu dar pasinaudoti nuolaida ir jausti, kad tu remi Lietuvos kaimą“, – ketvirtadienį susitikime su žurnalistais sakė p. Surplys. 

Vyriausybei svarstant įvesti vadinamųjų e.vaučerių sistemą, ji sulaukė nemažai kritikos – esą tai kainų nemažins, kaip teigia Vyriausybė, o kaip tik padidins, be to, kuponai gali nesulaukti gyventojų susidomėjimo. Ponas Surplys sako, kad sistema nėra orientuota į kainų mažinimą – ji skatins naujų įpročių formavimą bei rems žemdirbius.

„Orientuojamės į prekybos vietų konkurencijos didinimą, į vietos produkcijos vartojimo didinimą, sveiką gyvenseną, ir orientuojamės į žemdirbių rėmimą. Tokie yra tikslai“, – teigė p. Surplys. 

Jis užsiminė, kad kainų klausimas čia yra antrinis, tačiau sakė tikintis, jog kuponų sistema padės jas sumažinti. 

Ponas Surplys aiškino, kad iki kitų metų liepos 1 d. bus sukurtas pradinis mažų prekybos vietų tinklas.

VŽ rašė, jog kol kas neaišku, kurie prekybininkai galės dalyvauti programoje, jie bus atrenkami pagal darbuotojų skaičių ir metinę apyvartą. Paklaustas, ar programoje galės dalyvauti aljansams priklausantys prekybininkai, ministras sakė dar negalintis atsakyti.

Žemės ūkio ministras teigė įsivaizduojantis, jog kiekviena maža parduotuvė, įdarbinanti, pavyzdžiui, iki dešimt žmonių ir pasiekianti iki 300.000 Eur metinę apyvartą, galės pateikti paraišką dalyvauti tinkle, o ministerija prašys parodyti, kokią dalį jos apyvartoje sudaro vietinė produkcija.

„Turėsime užtikrinti, kad nebūtų taip, kad parduotuvė sako, mes pardavinėjame lietuviškas braškes, o pasirodo, jos yra įvežtos iš kažkur kitur“, – aiškino p. Surplys.

Anot jo, nuo kitų metų vasario, panaudojant Europos Sąjungos (ES) paramą, bus skatinama steigti mažas parduotuvėles, dalyvaujančias kuponų sistemoje. Be to, ūkininkams, auginantiems, pavyzdžiui, skirtingas daržoves, bus siūloma kooperuotis, kad jie atidarytų vieną parduotuvę ir joje būtų visas daržovių krepšelis. 

Kuponus galės gauti šeimos, auginančios ikimokyklinio amžiaus vaikus. Kiek sistema kainuos valstybei, anot ministro, neaišku.

„Kiek tai galutinai kainuos valstybei, negaliu pasakyti, nes neaišku, kiek šeimų tuo naudosis. Aš tikiu, kad visos“, – sakė ministras.

„Jei žmonės nenorės, valstybė dėl to jokių išlaidų ir nepatirs“, – pridūrė jis. 

Kaip valstybė dėl maisto kuponų suteiktų nuolaidų atsiskaitys su parduotuvių savininkais, kol kas taip pat neaišku, vyksta diskusijos.  

Ponas Surplys užsiminė, kad Žemės ūkio ir kaimo verslo informacijos centras sistemą galėtų įgyvendinti labai greitai, tai kainuotų iki 20.000 Eur.

Tuo metu ekspertai abejoja tokios naujovės nauda. Anot jų, nauja sistema sukurtų papildomą biurokratinę naštą. Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas Marius Dubnikovas BNS yra sakes, kad kuponai yra atgyvenę ir problemos neišspręs, o Vyriausybė turėtų koncentruotis į žmonių pajamų didinimą. Jo teigimu, kuponų sistemai reikės papildomų investicijų, be to, ji didins administracinę naštą.

Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas sakė pritariantis Vyriausybės siūlomai maisto kuponų idėjai, bet abejojantis, ar teisinga apriboti pirkėjų teisę pirkti ten, kur jie nori.