Dangiškosios manos belaukiant

O kol kas galima pūsti pažadų burbulus, trimituoti apie „kainų mažinimą“, „smulkiųjų prekybininkų rėmimą“, „konkurencijos didinimą“, „rūpinimąsi pirkėjais“ ir t. t. Visa tai sutelpa į mistinę „vaučerių“ sistemos sąvoką. Tas „naujas“ maisto kuponas, kurio šaknys siekia pirmuosius Nepriklausomybės metus, žada būti nebe toks „primityvus“: nes žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, vienas naujovės krikštatėvių, sumanė „e. vaučerių“ sistemą.

„Norime pasiūlyti, kad tai bus šiuolaikinė moderni priemonė, žmogus galės gauti nuolaidos kodą SMS žinute ar per programėlę telefone. Tos sistemos tikslai yra skatinti smulkias prekyviečių vietas, didinti konkurencingumą, o tai, manau, sudarys prielaidų mažinti kainas“, – tikina p. Surplys. Kažin ar ministras iš tiesų mano, kad visi tie žmonės, kuriuos siūloma „remti“ duodant galimybę pigiau nusipirkti maisto produktą, turi išmaniuosius telefonus su šiuolaikinėmis „programėlėmis“? Taip pat įdomu būtų sužinoti, kaip „e. vaučerių“ sistema sudarys prielaidų mažinti kainas? Kaip tuomet reikėtų vertinti labai iškalbingą viso šio proceso iliustraciją – iš Žemės ūkio ministerijos prieš kurį laiką nutekėjusią informaciją apie tai, kad numatomas kainų mažinimo planas nepasieks tikslų, tai yra nesumažins kainų? Beje, apie tai prabilo ir patys ūkininkai: jie skaičiuoja, kad kooperuotis, steigti parduotuvę ir ten pardavinėti savo produkciją kainuotų itin daug, o tai reikštų, jog reikėtų didinti savo produkcijos kainą, kad toks verslas atsipirktų.

Išmanusis ministras aiškina, kad pirmiausia bus suteikta parama smulkioms prekybos vietoms steigtis: „Jos pasinaudodamos paramos kaimui mechanizmu tiek miesteliuose, tiek miestuose galėtų steigtis.“ Parama prekybininkams – tai jau kai kas naujo. Gal tuo galėtų pasinaudoti ir didieji prekybos centrai, prikūrę daug smulkių prekyviečių? O gal jau aušta rytas, kai laisvos rinkos sąlygomis Europos Komisija leis skatinti prekybos verslą, proteguoti savus gamintojus? Klausimų yra kur kas daugiau, tik, atrodo, „vaučerių“ / kuponų / talonų sumanytojai neturi atsakymų. Kaip ir negali paaiškinti, kiek kainuos ši keisto „dosnumo“ sistema, kiek šeimų ja pasinaudos. Bet ir be premjero Sauliaus Skvernelio nepaaiškinimo aišku, kad pinigus, kuriais bus dengiamas pigesnės prekės kainos skirtumas, teks iš kur nors paimti. Šaltinis vienas – biudžetas, tad valdžios „viešųjų ryšių“ akcijoms finansuoti teks susimesti mokesčių mokėtojams. Kaip ir biurokratinio aparato plėtrai. Įdomiausia, kad visos šios dangiškosios manos esmė slypi mažame žodelyje „jei“: svarbiausią žodį turi tarti Europos Komisija (EK). Vakar premjeras drąsinosi: jis manąs, kad EK pritars maisto kuponams.

Kitaip nei populiarumo, reitingų auginimu šias valdžios idėjas pavadinti sunku. Juolab kad visuomenės palaikymas valdantiesiems gerokai slopsta. Štai jau daugiau nei penktadalis šalies gyventojų valdančiosios frakcijos lyderį Ramūną Karbauskį (21,6%) laiko nepatikimu politiku. Valstiečių vedlys tarp labiausiai nepatikimų politikų yra absoliutus lyderis. Jis šiame „antireitinge“ dvigubai lenkia antroje vietoje esantį ekspremjerą Andrių Kubilių.

VŽ nuomone, visas tas fanfarų gausmas sukeltas rinkimų sėkmei pritraukti – mat EK verdikto gali tekti laukti iki pusės metų. Ir tik esant teigiamam Komisijos sprendimui, „vaučerių“ sistema galėtų startuoti. Ir tik nuo kitų metų liepos. Bet kokiu atveju valdantieji laimi – kad ir ką nuspręstų EK, rinkimai jau bus praūžę, kaip ir gražūs pažadai.