Kodėl verta saugoti prekių ženklą užsienyje?

Publikuota: 2018-11-06

Lietuvos verslininkai vis dažniau eksportuoja prekes ir tai verčia saugoti savo prekių ženklus užsienio rinkose. Prekių ženklo apsauga užsienyje leidžia užkirsti kelią tapačių ženklų atsiradimui, suteikia galimybę drausti naudoti panašius ar klaidinančius ženklus. Prekių ženklas yra tas elementas versle, pagal kurį vartotojas atskiria vieną prekių gamintoją ar paslaugų teikėją nuo kito, be to, būtent ženklas sukuria dalį verslo pridėtinės vertės.

Vertinant populiariausias užsienio rinkas, kuriose saugomi prekių ženklai, pirmoje vietoje galima išskirti Europą – Europos Sąjungos (ES) intelektinės nuosavybės tarnybai 2011–2016 m. laikotarpiu Lietuvos subjektai pateikė daugiausiai prekių ženklų paraiškų. Šios tarnybos registruojami ES prekių ženklai ir Bendrijos dizainai galioja visoje ES teritorijoje.

ES intelektinės nuosavybės tarnybai Lietuvos subjektų pateikiamų ES prekių ženklų paraiškų skaičius auga nuosekliai nuo pat įstojimo į ES. Pernai paraiškų skaičius pirmą kartą priartėjo prie 400 (2017 m. buvo paduota 397 ES prekių ženklo paraiškos). Skaičiuojama, kad šiemet iki rugsėjo mėn. pabaigos Lietuvos subjektai pateikė 316 tokių paraiškų, ir viliamasi, kad bus perkopti pernai metų rodikliai.

Be ES intelektinės nuosavybės tarnybos, Lietuvos subjektai 2011–2016 m. prekių ženklus daugiausia siekė apsaugoti taip pat Rusijos, JAV, Latvijos, Ukrainos, Estijos, Baltarusijos rinkose.

Pirmasis užsiregistravęs – pranašesnis

Prekių ženklui taikoma teisinė apsauga yra teritorinio pobūdžio, t. y. ženklas saugomas ten, kur yra registruotas. Apsaugai galioja principas „kas pirmas laike, tas pirmas teisėje“, – tai reiškia, kad pirmasis užsiregistravęs rinkoje turi pranašumą ir gali užginčyti vėliau atsiradusius panašius prekių ženklus. Todėl bet koks verslas žengdamas ir į nacionalinę, ir į užsienio rinkas turėtų pasirūpinti, kad prekių ženklas, po kurio „vėliava“ veiks, būtų iš anksto tinkamai apsaugotas.

Remiantis prekių ženklu galima pritaikyti muitinės apsaugos priemones, kurių pagalba įmanoma veiksmingai stabdyti importuojamas (kai kuriose valstybėse – ir eksportuojamas prekes), žymimas tapačiu ar klaidinančiu ženklu. Neturint savo ženklo muitinės apsaugos priemonėmis gali pasinaudoti kitas subjektas, turintis analogišką ženklą.

„Verslo sprendimai dėl produktų plėtros, naujų rinkų pasirinkimo yra sudėtingi ir kompleksiški, todėl verslininkai, dažniausiai vidutiniai ir smulkūs, pamiršta arba nespėja laiku pasirūpinti intelektinės nuosavybės apsauga atitinkamose rinkose. Bet tai turėtų tapti įprasta verslo praktika, įprastu žingsniu verslo procesuose, padedančiu ne tik apsaugoti savo intelektinę nuosavybę, bet ir nepažeisti jau registruotų trečiųjų asmenų teisių konkrečiose rinkose“, – sako Arūnas Želvys, Valstybinio patentų biuro direktorius.

Anot jo, minėti prekių ženklų apsaugos principai nėra absoliutūs: jeigu verslas nespėjo įregistruoti konkretaus prekių ženklo atitinkamoje rinkoje ir tai už juos padarė konkurentai, galimas teisių gynimas remiantis nuostatomis dėl nesąžiningos konkurencijos. Tačiau teisių gynyba tokiu atveju kainuoja kur kas brangiau ir trunka ženkliai ilgiau nei išankstinė galimybės registruoti konkretų prekių ženklą pasirinktoje rinkoje.

Taisyklės skiriasi

Jau keletą metų didžiausias Lietuvos verslo dėmesys ženklų apsaugai skiriamas Europos ir JAV rinkoms. Pasak Aušros Pakėnienės, Patentinių patikėtinių instituto atstovės, Europos patentų tarnybai pateikus prašymą įregistruoti prekių ženklą, ženklo registracija galios visose ES šalyse. Tam nereikia pateikti įrodymų, jog ženklas bus naudojamas. Tačiau, jei prekių ženklo savininkas jo nenaudoja daugiau nei 5 m., bet koks trečiasis asmuo, norintis naudoti tapatų prekių ženklą, gali pateikti paraišką ir pirmtaką užginčyti.

„JAV galioja kiek kitokios taisyklės, – sako A. Pakėnienė. – Pateikdamas paraišką prekių ženklą atstovaujantis asmuo privalo pateikti ir ženklo naudojimo įrodymus arba patvirtinti, kad ženklas iš tiesų bus naudojimas. Nepateikus šių duomenų ženklas JAV rinkoje gali būti neregistruojamas. Be to, JAV patentų biuras nuolat tikrina, ar prekių ženklai yra realiai naudojami rinkoje, jei ne – jie išregistruojami.“

Azijos šalyse situacija panašesnė į ES: čia nereikia pačiam pateikti prekių ženklo naudojimo įrodymų, o nenaudojamą prekių ženklą gali užginčyti trečiosios šalys. A. Pakėnienė teigia, kad didžiausia Azijos rinka, kurioje per metus paduodama apie 5 mln. paraiškų prekių ženklų registracijai, yra Kinija.

„Čia tiek daug prekių ženklų registruojama todėl, kad rinka yra labai didelė, joje gyvena daugiau nei milijardas gyventojų. Užtenka prekių ženklą atstovaujančią prekę pardavinėti vos viename didesniame mieste, kad ji patenkintų verslo lūkesčius, neštų pelno. Vis dėlto, dėl rinkos didumo, čia įregistruoti prekių ženklą yra gana sudėtinga, nes dažnai jie būna panašūs į jau užregistruotus ženklus, kurių šioje rinkoje – milijonai“, – pasakoja specialistė.

A. Pakėnienė sako, kad Kinijos rinkoje yra buvę atvejų, kai neregistruotą prekių ženklą įvežus per distributorius, ženklą įregistruoja ne gamintojas, o būtent distributoriai savo vardu. Tuomet tikrajam ženklo savininkui, nusprendus prekes ar paslaugas pardavinėti nebesinaudojant distributorių paslaugomis, yra labai sudėtinga, reikia įrodyti, jog prekių ženklas buvo pavogtas.

„Todėl pirmiausia, siekiant išvengti nesąžiningų žmonių ir teisinių ginčų, rekomenduojame ženklą užregistruoti ir tik tada eiti į rinką“, – pataria A. Pakėnienė.

„Rezervuoti“ vietą apsimoka

Per pastaruosius 10 metų Lietuvoje buvo užregistruota 3,4 tūkst. prekių ženklų iš kitų šalių. Daugiausia Lietuvoje per šį laikotarpį registruota Šveicarijos, JAV, Latvijos, Estijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Švedijos, Rusijos, Olandijos, Suomijos ir Prancūzijos įmonių prekių ženklų.

Užsienio šalių verslas jau seniai supranta intelektinės nuosavybės registracijos svarbą. Pavyzdžiui, „Ikea“ prekių ženklas Lietuvoje įregistruotas dar 1994 m., t. y. vieta verslui su konkrečiu prekių ženklu užsienio rinkoje buvo „rezervuota“ iš anksto, kai įmonė dar tik svarstė galimas verslo plėtros kryptis.

„Prekių ženklų apsauga užsienyje yra dalis bendros įmonės plėtros strategijos, – teigia Aivaras Knieža, VšĮ „Versli Lietuva“ Eksporto departamento direktorius. – Lietuvoje yra nedaug įmonių, kurios sistemingai planuoja savo plėtrą užsienyje, ir dar mažiau tų, kurios planuodamos plėtrą apsaugo savo prekių ženklus. Iš esmės tam įtaką daro mažas investicijų į technologijas kiekis ir tai, kad Lietuvoje yra mažai brandžių įmonių, patyrusių technologijos arba prekių ženklo vagystę, kas daugeliui patyrusių užsienio įmonių yra ne kartą nutikę.“

A. Knieža paaiškina, kad tos įmonės, kurios saugo savo prekių ženklus užsienyje, paprastai tai daro norėdamos išvengti ženklo vagystės toje rinkoje, inicijuodamos plėtrą, siekdamos apsaugoti investicijas į užimamą rinkos dalį, norėdamos uždirbti savo prekių ženklą naudodamos franšizei arba subrangos pagrindu, taip pat planuodamos parduoti savo prekių ženklą.

Ženklo registracija nėra brangi, galioja 10 m., o praėjus terminui – gali būti pratęsiama tokiam pat laikotarpiui, taigi verslui yra naudinga žvelgti į ilgalaikes perspektyvas, įvertinti galimas plėtros kryptis ir kuo anksčiau registruoti prekių ženklus atitinkamose valstybėse. Tuomet nebus konfliktų su esamais panašiais prekių ženklais jau atliekant konkrečius veiksmus ir realiai žengiant į rinką, o kilus konfliktui dėl prekių ženklų nuostoliai ir praradimai bus kur kas mažesni. Be to, prekių ženklą visada galima licencijuoti arba parduoti.

Straipsnį inicijuoja Valstybinis patentų biuras įgyvendindamas bendradarbiavimo su Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba sutartį.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
D. Misiūnas: plėtrai kitąmet skirsime 100 mln. Eur Premium

„Maxima grupės“ investicijos į verslo plėtrą 2019 m. sieks ne mažiau kaip 100 mln. Eur. Jos bus skirtos tiek...

Prekybininkų darbo laikas per šventes: daugelis dirbs trumpiau Premium

Didieji prekybos tinklai „Maxima“, „Norfa“, „Lidl“ ir „Rimi“ Kalėdų švenčių laikotarpiu dirbs trumpiau.

Prekybininkai jau ieško aplinkai ir pirkėjo kišenei draugiškų plastiko alternatyvų Premium

Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ ir švedų „ICA Gruppen“ priklausantis „Rimi“ vadovausis plastiko...

Gaisrui dėl GPAIS plintant ministerija rengia „planą B“ Premium

Raginama verslo ir kai kurių Seimo politikų, Aplinkos ministerija žada rengti „planą B“. Jis gamintojams ir...

Skvernelio laiškas, įveikęs laiką ir logiką 24

Premjeras Saulius Skvernelis šiandien pasigyrė, kad į jo laišką atsiliepė ir strategiją keisti apsisprendė...

Skvernelio susitikimo atomazga: „Rewe“ didina kontrolinį paketą „Iki“ 28

Sauliui Skverneliui, Lietuvos premjerui, paskelbus, kad jo pakviesta užsienio verslo grupė investuoja...

Vilniaus gintaro parduotuvėje – 0,5 mln. Eur vokeliuose 1

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdyba kartu su Vilniaus apygardos...

Finansai
2018.11.07
„Soprano“ ledaines nusipirko A. Guoga su verslo partneriu 12

Aštuoniolika metų Lietuvoje veikiantį „Soprano“ ledainių tinklą lygiomis dalimis įsigijo Antanas Guoga ir...

„Rimi“ ir „Iki“ nubaustos už nurodytų kainų neatitikimą 4

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) už vykdytą nesąžiningą komercinę veiklą UAB „Palink“,...

R. Perveneckas: estų T1 lengva nebus, nes jis – tarsi „Ozas“ prie „Akropolio“ Premium 3

Greta vieno sėkmingiausių Estijos prekybos centrų „Ulemiste“ iškilęs ir savaitgalį atidaromas naujas keturių...

„Maxima“ plečiasi Bulgarijoje 2

Didžiausia Baltijos šalių mažmeninės prekybos bendrovė „Maxima grupė“ plečiasi Bulgarijoje, kur ji...

Islandijos kelionių organizatorius Vilniuje įdarbins 75 žmones

Islandijos kelionių organizatorius „Arctic Adventures“ paskelbė apie planus savo pirmąjį užsienio padalinį...

Šventinė ruoša: arba gaminti du mėnesius, arba paskutinę minutę brangiau Premium

Lapkričio pradžioje jau juntami augantys pardavimai, o smulkūs gamintojai kalėdinės prekybos darbotvarkę...

Ekspertai abejoja maisto kuponų nauda 4

Vyriausybei planuojant mažiau pasiturintiems žmonėms dalinti kuponus maisto produktams ir taip skatinti...

Į prekybos centrą su apžvalgos ratu Taline investavo 70 mln. Eur 1

Ateinantį savaitgalį Estijos sostinėje atidaromas naujas prekybos centras „T1“, į kurį vietos kapitalo...

Statyba ir NT
2018.11.06
Kitąmet iš Vilniaus pradės tiesioginius skrydžius į Madagaskarą 15

Kitų metų pavasarį Vilniaus oro uoste nusileis didžiausias reguliariais reisais skraidantis keleivinis...

Kodėl verta saugoti prekių ženklą užsienyje? Rėmėjo turinys 1

Lietuvos verslininkai vis dažniau eksportuoja prekes ir tai verčia saugoti savo prekių ženklus užsienio...

Vilniuje atidarytas pirmasis estų tinklo „MyFitness“ sporto klubas 8

Didžiausias Baltijos šalyse sveikatingumo klubų tinklas „MyFitness“ pradeda veiklą Lietuvoje. Antradienį...

LB: maisto kainos Lietuvoje ES lygį pasieks per 10 metų  35

Lietuvoje maistas kainuoja apie 20% pigiau nei Europos Sąjungos šalyse. Tiesa, kai kurių produktų kainos...

Finansai
2018.11.06
Kovoje su kainomis – popieriniai ginklai 14

Valdantieji, pasišovę (ar bent pažadėję) kovoti su augančiomis maisto prekių kainomis, blaškosi nuo vieno...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau