Kodėl verta saugoti prekių ženklą užsienyje?

Reklama publikuota: 2018-11-06
svg svg

Lietuvos verslininkai vis dažniau eksportuoja prekes ir tai verčia saugoti savo prekių ženklus užsienio rinkose. Prekių ženklo apsauga užsienyje leidžia užkirsti kelią tapačių ženklų atsiradimui, suteikia galimybę drausti naudoti panašius ar klaidinančius ženklus. Prekių ženklas yra tas elementas versle, pagal kurį vartotojas atskiria vieną prekių gamintoją ar paslaugų teikėją nuo kito, be to, būtent ženklas sukuria dalį verslo pridėtinės vertės.

Vertinant populiariausias užsienio rinkas, kuriose saugomi prekių ženklai, pirmoje vietoje galima išskirti Europą – Europos Sąjungos (ES) intelektinės nuosavybės tarnybai 2011–2016 m. laikotarpiu Lietuvos subjektai pateikė daugiausiai prekių ženklų paraiškų. Šios tarnybos registruojami ES prekių ženklai ir Bendrijos dizainai galioja visoje ES teritorijoje.

ES intelektinės nuosavybės tarnybai Lietuvos subjektų pateikiamų ES prekių ženklų paraiškų skaičius auga nuosekliai nuo pat įstojimo į ES. Pernai paraiškų skaičius pirmą kartą priartėjo prie 400 (2017 m. buvo paduota 397 ES prekių ženklo paraiškos). Skaičiuojama, kad šiemet iki rugsėjo mėn. pabaigos Lietuvos subjektai pateikė 316 tokių paraiškų, ir viliamasi, kad bus perkopti pernai metų rodikliai.

Be ES intelektinės nuosavybės tarnybos, Lietuvos subjektai 2011–2016 m. prekių ženklus daugiausia siekė apsaugoti taip pat Rusijos, JAV, Latvijos, Ukrainos, Estijos, Baltarusijos rinkose.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pirmasis užsiregistravęs – pranašesnis

Prekių ženklui taikoma teisinė apsauga yra teritorinio pobūdžio, t. y. ženklas saugomas ten, kur yra registruotas. Apsaugai galioja principas „kas pirmas laike, tas pirmas teisėje“, – tai reiškia, kad pirmasis užsiregistravęs rinkoje turi pranašumą ir gali užginčyti vėliau atsiradusius panašius prekių ženklus. Todėl bet koks verslas žengdamas ir į nacionalinę, ir į užsienio rinkas turėtų pasirūpinti, kad prekių ženklas, po kurio „vėliava“ veiks, būtų iš anksto tinkamai apsaugotas.

Remiantis prekių ženklu galima pritaikyti muitinės apsaugos priemones, kurių pagalba įmanoma veiksmingai stabdyti importuojamas (kai kuriose valstybėse – ir eksportuojamas prekes), žymimas tapačiu ar klaidinančiu ženklu. Neturint savo ženklo muitinės apsaugos priemonėmis gali pasinaudoti kitas subjektas, turintis analogišką ženklą.

„Verslo sprendimai dėl produktų plėtros, naujų rinkų pasirinkimo yra sudėtingi ir kompleksiški, todėl verslininkai, dažniausiai vidutiniai ir smulkūs, pamiršta arba nespėja laiku pasirūpinti intelektinės nuosavybės apsauga atitinkamose rinkose. Bet tai turėtų tapti įprasta verslo praktika, įprastu žingsniu verslo procesuose, padedančiu ne tik apsaugoti savo intelektinę nuosavybę, bet ir nepažeisti jau registruotų trečiųjų asmenų teisių konkrečiose rinkose“, – sako Arūnas Želvys, Valstybinio patentų biuro direktorius.

Anot jo, minėti prekių ženklų apsaugos principai nėra absoliutūs: jeigu verslas nespėjo įregistruoti konkretaus prekių ženklo atitinkamoje rinkoje ir tai už juos padarė konkurentai, galimas teisių gynimas remiantis nuostatomis dėl nesąžiningos konkurencijos. Tačiau teisių gynyba tokiu atveju kainuoja kur kas brangiau ir trunka ženkliai ilgiau nei išankstinė galimybės registruoti konkretų prekių ženklą pasirinktoje rinkoje.

Taisyklės skiriasi

Jau keletą metų didžiausias Lietuvos verslo dėmesys ženklų apsaugai skiriamas Europos ir JAV rinkoms. Pasak Aušros Pakėnienės, Patentinių patikėtinių instituto atstovės, Europos patentų tarnybai pateikus prašymą įregistruoti prekių ženklą, ženklo registracija galios visose ES šalyse. Tam nereikia pateikti įrodymų, jog ženklas bus naudojamas. Tačiau, jei prekių ženklo savininkas jo nenaudoja daugiau nei 5 m., bet koks trečiasis asmuo, norintis naudoti tapatų prekių ženklą, gali pateikti paraišką ir pirmtaką užginčyti.

„JAV galioja kiek kitokios taisyklės, – sako A. Pakėnienė. – Pateikdamas paraišką prekių ženklą atstovaujantis asmuo privalo pateikti ir ženklo naudojimo įrodymus arba patvirtinti, kad ženklas iš tiesų bus naudojimas. Nepateikus šių duomenų ženklas JAV rinkoje gali būti neregistruojamas. Be to, JAV patentų biuras nuolat tikrina, ar prekių ženklai yra realiai naudojami rinkoje, jei ne – jie išregistruojami.“

Azijos šalyse situacija panašesnė į ES: čia nereikia pačiam pateikti prekių ženklo naudojimo įrodymų, o nenaudojamą prekių ženklą gali užginčyti trečiosios šalys. A. Pakėnienė teigia, kad didžiausia Azijos rinka, kurioje per metus paduodama apie 5 mln. paraiškų prekių ženklų registracijai, yra Kinija.

„Čia tiek daug prekių ženklų registruojama todėl, kad rinka yra labai didelė, joje gyvena daugiau nei milijardas gyventojų. Užtenka prekių ženklą atstovaujančią prekę pardavinėti vos viename didesniame mieste, kad ji patenkintų verslo lūkesčius, neštų pelno. Vis dėlto, dėl rinkos didumo, čia įregistruoti prekių ženklą yra gana sudėtinga, nes dažnai jie būna panašūs į jau užregistruotus ženklus, kurių šioje rinkoje – milijonai“, – pasakoja specialistė.

A. Pakėnienė sako, kad Kinijos rinkoje yra buvę atvejų, kai neregistruotą prekių ženklą įvežus per distributorius, ženklą įregistruoja ne gamintojas, o būtent distributoriai savo vardu. Tuomet tikrajam ženklo savininkui, nusprendus prekes ar paslaugas pardavinėti nebesinaudojant distributorių paslaugomis, yra labai sudėtinga, reikia įrodyti, jog prekių ženklas buvo pavogtas.

„Todėl pirmiausia, siekiant išvengti nesąžiningų žmonių ir teisinių ginčų, rekomenduojame ženklą užregistruoti ir tik tada eiti į rinką“, – pataria A. Pakėnienė.

„Rezervuoti“ vietą apsimoka

Per pastaruosius 10 metų Lietuvoje buvo užregistruota 3,4 tūkst. prekių ženklų iš kitų šalių. Daugiausia Lietuvoje per šį laikotarpį registruota Šveicarijos, JAV, Latvijos, Estijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Švedijos, Rusijos, Olandijos, Suomijos ir Prancūzijos įmonių prekių ženklų.

Užsienio šalių verslas jau seniai supranta intelektinės nuosavybės registracijos svarbą. Pavyzdžiui, „Ikea“ prekių ženklas Lietuvoje įregistruotas dar 1994 m., t. y. vieta verslui su konkrečiu prekių ženklu užsienio rinkoje buvo „rezervuota“ iš anksto, kai įmonė dar tik svarstė galimas verslo plėtros kryptis.

„Prekių ženklų apsauga užsienyje yra dalis bendros įmonės plėtros strategijos, – teigia Aivaras Knieža, VšĮ „Versli Lietuva“ Eksporto departamento direktorius. – Lietuvoje yra nedaug įmonių, kurios sistemingai planuoja savo plėtrą užsienyje, ir dar mažiau tų, kurios planuodamos plėtrą apsaugo savo prekių ženklus. Iš esmės tam įtaką daro mažas investicijų į technologijas kiekis ir tai, kad Lietuvoje yra mažai brandžių įmonių, patyrusių technologijos arba prekių ženklo vagystę, kas daugeliui patyrusių užsienio įmonių yra ne kartą nutikę.“

A. Knieža paaiškina, kad tos įmonės, kurios saugo savo prekių ženklus užsienyje, paprastai tai daro norėdamos išvengti ženklo vagystės toje rinkoje, inicijuodamos plėtrą, siekdamos apsaugoti investicijas į užimamą rinkos dalį, norėdamos uždirbti savo prekių ženklą naudodamos franšizei arba subrangos pagrindu, taip pat planuodamos parduoti savo prekių ženklą.

Ženklo registracija nėra brangi, galioja 10 m., o praėjus terminui – gali būti pratęsiama tokiam pat laikotarpiui, taigi verslui yra naudinga žvelgti į ilgalaikes perspektyvas, įvertinti galimas plėtros kryptis ir kuo anksčiau registruoti prekių ženklus atitinkamose valstybėse. Tuomet nebus konfliktų su esamais panašiais prekių ženklais jau atliekant konkrečius veiksmus ir realiai žengiant į rinką, o kilus konfliktui dėl prekių ženklų nuostoliai ir praradimai bus kur kas mažesni. Be to, prekių ženklą visada galima licencijuoti arba parduoti.

Straipsnį inicijuoja Valstybinis patentų biuras įgyvendindamas bendradarbiavimo su Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba sutartį.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Prekyba“
H&M: neįskaitant Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos rinkų, pardavimai išaugo 11%

Švedijos drabužių milžinė H&M ketvirtadienį pranešė, kad jos pajamos pirmąjį ketvirtį išaugo, tačiau...

Finansai
2022.03.31
ES pasiruošusi organizuoti greitojo tiekimo prekybos kelius į Ukrainą 1

Europos Komisija (EK) yra pasiruošusi suformuoti specialius prekybos kelius tarp Lenkijos ir Ukrainos, kurie...

Logistika
2022.03.31
Rusijos vyriausybė legalizavo produkcijos importą be prekių ženklų savininkų sutikimo

Rusijos vyriausybė legalizavo vadinamąjį „pilkąjį“ importą – leido į šalį įvežti produkciją be jų prekių...

Verslo aplinka
2022.03.31
Tarp TOP 20 įtakingiausiųjų – nauji vardai

Šių metų potencialios įtakos indekso TOP 20 kone pusė pernai čia nebuvusių vardų. Tarp naujai patekusių yra...

Rinkodara
2022.03.31
Ministerijos viešinimui išleidžia 30% mažiau nei planuoja

Ministerijų numatytos ir išleistos lėšos publikacijoms skiriasi bent 30%, pranešė „Transparency...

Rinkodara
2022.03.31
Didieji konkurencijos pažeidimai, kurių e. prekyvietėse ieškos tyrimą pradėjusi Konkurencijos taryba Premium

E. prekyba yra vienas iš prioritetinių 2022 m. Konkurencijos tarybos (KT) veiklos sektorių, kuriame...

Prekyba
2022.03.31
Konkurencijos taryba apie e. prekyviečių apklausą: tai – rinkos, ne pažeidimo tyrimas Premium 1

Konkurencijos taryba (KT) su kolegomis iš Latvijos pradėjo e. prekybos sektoriaus dalyvių apklausą, kuri...

Prekyba
2022.03.31
„H Drop“ pagaliau galės atidaryti gamyklą Joniškyje, kurios veiklai kelias buvo užkirstas Premium

Kanapių perdirbėjai lengviau atsikvėpė, kai kovo viduryje Vyriausybė patvirtino pluoštinių kanapių perdirbimo...

Gazelė
2022.03.30
„Hesburger“ iš Rusijos ir Baltarusijos žada pasitraukti iki vasaros pabaigos

Suomijos kapitalo greitojo maisto restoranų tinklas „Hesburger“ planuoja visas savo užkandines Rusijoje ir...

Prekyba
2022.03.30
Rusiškos prekės – karantine, arba Radioaktyviosios medžiagos sandėliuose Premium 4

Ne vienas šalies prekybininkas, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, iš savo lentynų pašalino rusiškas ir...

Prekyba
2022.03.30
Atidaryta unikalių, tvarių ir sertifikuotų tautinio paveldo gaminių ir produktų parduotuvė Verslo tribūna

„Lietuvoje to dar nebuvo! Atidaryta unikalių, tvarių ir sertifikuotų tautinio paveldo gaminių ir produktų...

Prekyba
2022.03.30
Prancūzijos prekybos tinklas „Decathlon“ stabdo veiklą Rusijoje 4

Prancūzijos sporto ir laisvalaikio prekių prekybos tinklas „Decathlon“ antradienį pranešė, kad nutarė...

Prekyba
2022.03.29
„Moki veži“ finansai: po gerų metų bus išmokėti 0,5 mln. Eur dividendų Premium

Statybos, remonto, apdailos ir sodo prekių parduotuvių tinklą „Moki veži“ valdančios prekybos bendrovės...

Prekyba
2022.03.29
„Paulig“ sugrįžimas į „Maximą“ pažymėtas nuolaidomis ir identiška kaina „Lidl“ Premium 8

Po kelių mėnesių pertraukos į „Maximos“ parduotuvių lentynas grįžo vieni populiariausių kavos ir arbatos...

Prekyba
2022.03.29
Suprastėjo Estijos pramonės, statybos ir prekybos verslų nuotaikos

Estijos pramonės, statybos, prekybos įmonių nuotaikos šį mėnesį, Rusijos karo Ukrainoje ir jo poveikio...

Pramonė
2022.03.29
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis per mėnesį sumažėjo 4 punktais

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis kovą buvo minus 8 ir, palyginti su vasariu, sumažėjo 4 procentiniais...

Prekyba
2022.03.29
Maisto kainos: laukia brangiausios Velykos per paskutinius 5 m. 2

Maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse kovą toliau brango, rodo kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“...

Prekyba
2022.03.29
Trečdaliu atpigo „Invegos“ eksporto kreditų garantijos

Nuo kovo 28 d. gauti eksporto kredito garantijas įmonės gali 30% pigiau, pirmadienį pranešė valstybinė verslo...

Finansai
2022.03.28
Lietuva pateikė prašymą Taivane atidaryti prekybinę atstovybę

Lietuva praėjusią savaitę pateikė prašymą atidaryti prekybinę atstovybę Taivano sostinėje Taipėjuje,...

Prekyba
2022.03.28
Statistikos departamentas: prekybininkų apyvarta šiemet augo 15,4% 1

Mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje, išskyrus automobilių ir motociklų prekybą bei maitinimo ir gėrimų...

Prekyba
2022.03.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku