Kodėl verta saugoti prekių ženklą užsienyje?

Publikuota: 2018-11-06

Lietuvos verslininkai vis dažniau eksportuoja prekes ir tai verčia saugoti savo prekių ženklus užsienio rinkose. Prekių ženklo apsauga užsienyje leidžia užkirsti kelią tapačių ženklų atsiradimui, suteikia galimybę drausti naudoti panašius ar klaidinančius ženklus. Prekių ženklas yra tas elementas versle, pagal kurį vartotojas atskiria vieną prekių gamintoją ar paslaugų teikėją nuo kito, be to, būtent ženklas sukuria dalį verslo pridėtinės vertės.

Vertinant populiariausias užsienio rinkas, kuriose saugomi prekių ženklai, pirmoje vietoje galima išskirti Europą – Europos Sąjungos (ES) intelektinės nuosavybės tarnybai 2011–2016 m. laikotarpiu Lietuvos subjektai pateikė daugiausiai prekių ženklų paraiškų. Šios tarnybos registruojami ES prekių ženklai ir Bendrijos dizainai galioja visoje ES teritorijoje.

ES intelektinės nuosavybės tarnybai Lietuvos subjektų pateikiamų ES prekių ženklų paraiškų skaičius auga nuosekliai nuo pat įstojimo į ES. Pernai paraiškų skaičius pirmą kartą priartėjo prie 400 (2017 m. buvo paduota 397 ES prekių ženklo paraiškos). Skaičiuojama, kad šiemet iki rugsėjo mėn. pabaigos Lietuvos subjektai pateikė 316 tokių paraiškų, ir viliamasi, kad bus perkopti pernai metų rodikliai.

Be ES intelektinės nuosavybės tarnybos, Lietuvos subjektai 2011–2016 m. prekių ženklus daugiausia siekė apsaugoti taip pat Rusijos, JAV, Latvijos, Ukrainos, Estijos, Baltarusijos rinkose.

Pirmasis užsiregistravęs – pranašesnis

Prekių ženklui taikoma teisinė apsauga yra teritorinio pobūdžio, t. y. ženklas saugomas ten, kur yra registruotas. Apsaugai galioja principas „kas pirmas laike, tas pirmas teisėje“, – tai reiškia, kad pirmasis užsiregistravęs rinkoje turi pranašumą ir gali užginčyti vėliau atsiradusius panašius prekių ženklus. Todėl bet koks verslas žengdamas ir į nacionalinę, ir į užsienio rinkas turėtų pasirūpinti, kad prekių ženklas, po kurio „vėliava“ veiks, būtų iš anksto tinkamai apsaugotas.

Remiantis prekių ženklu galima pritaikyti muitinės apsaugos priemones, kurių pagalba įmanoma veiksmingai stabdyti importuojamas (kai kuriose valstybėse – ir eksportuojamas prekes), žymimas tapačiu ar klaidinančiu ženklu. Neturint savo ženklo muitinės apsaugos priemonėmis gali pasinaudoti kitas subjektas, turintis analogišką ženklą.

„Verslo sprendimai dėl produktų plėtros, naujų rinkų pasirinkimo yra sudėtingi ir kompleksiški, todėl verslininkai, dažniausiai vidutiniai ir smulkūs, pamiršta arba nespėja laiku pasirūpinti intelektinės nuosavybės apsauga atitinkamose rinkose. Bet tai turėtų tapti įprasta verslo praktika, įprastu žingsniu verslo procesuose, padedančiu ne tik apsaugoti savo intelektinę nuosavybę, bet ir nepažeisti jau registruotų trečiųjų asmenų teisių konkrečiose rinkose“, – sako Arūnas Želvys, Valstybinio patentų biuro direktorius.

Anot jo, minėti prekių ženklų apsaugos principai nėra absoliutūs: jeigu verslas nespėjo įregistruoti konkretaus prekių ženklo atitinkamoje rinkoje ir tai už juos padarė konkurentai, galimas teisių gynimas remiantis nuostatomis dėl nesąžiningos konkurencijos. Tačiau teisių gynyba tokiu atveju kainuoja kur kas brangiau ir trunka ženkliai ilgiau nei išankstinė galimybės registruoti konkretų prekių ženklą pasirinktoje rinkoje.

Taisyklės skiriasi

Jau keletą metų didžiausias Lietuvos verslo dėmesys ženklų apsaugai skiriamas Europos ir JAV rinkoms. Pasak Aušros Pakėnienės, Patentinių patikėtinių instituto atstovės, Europos patentų tarnybai pateikus prašymą įregistruoti prekių ženklą, ženklo registracija galios visose ES šalyse. Tam nereikia pateikti įrodymų, jog ženklas bus naudojamas. Tačiau, jei prekių ženklo savininkas jo nenaudoja daugiau nei 5 m., bet koks trečiasis asmuo, norintis naudoti tapatų prekių ženklą, gali pateikti paraišką ir pirmtaką užginčyti.

„JAV galioja kiek kitokios taisyklės, – sako A. Pakėnienė. – Pateikdamas paraišką prekių ženklą atstovaujantis asmuo privalo pateikti ir ženklo naudojimo įrodymus arba patvirtinti, kad ženklas iš tiesų bus naudojimas. Nepateikus šių duomenų ženklas JAV rinkoje gali būti neregistruojamas. Be to, JAV patentų biuras nuolat tikrina, ar prekių ženklai yra realiai naudojami rinkoje, jei ne – jie išregistruojami.“

Azijos šalyse situacija panašesnė į ES: čia nereikia pačiam pateikti prekių ženklo naudojimo įrodymų, o nenaudojamą prekių ženklą gali užginčyti trečiosios šalys. A. Pakėnienė teigia, kad didžiausia Azijos rinka, kurioje per metus paduodama apie 5 mln. paraiškų prekių ženklų registracijai, yra Kinija.

„Čia tiek daug prekių ženklų registruojama todėl, kad rinka yra labai didelė, joje gyvena daugiau nei milijardas gyventojų. Užtenka prekių ženklą atstovaujančią prekę pardavinėti vos viename didesniame mieste, kad ji patenkintų verslo lūkesčius, neštų pelno. Vis dėlto, dėl rinkos didumo, čia įregistruoti prekių ženklą yra gana sudėtinga, nes dažnai jie būna panašūs į jau užregistruotus ženklus, kurių šioje rinkoje – milijonai“, – pasakoja specialistė.

A. Pakėnienė sako, kad Kinijos rinkoje yra buvę atvejų, kai neregistruotą prekių ženklą įvežus per distributorius, ženklą įregistruoja ne gamintojas, o būtent distributoriai savo vardu. Tuomet tikrajam ženklo savininkui, nusprendus prekes ar paslaugas pardavinėti nebesinaudojant distributorių paslaugomis, yra labai sudėtinga, reikia įrodyti, jog prekių ženklas buvo pavogtas.

„Todėl pirmiausia, siekiant išvengti nesąžiningų žmonių ir teisinių ginčų, rekomenduojame ženklą užregistruoti ir tik tada eiti į rinką“, – pataria A. Pakėnienė.

„Rezervuoti“ vietą apsimoka

Per pastaruosius 10 metų Lietuvoje buvo užregistruota 3,4 tūkst. prekių ženklų iš kitų šalių. Daugiausia Lietuvoje per šį laikotarpį registruota Šveicarijos, JAV, Latvijos, Estijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Švedijos, Rusijos, Olandijos, Suomijos ir Prancūzijos įmonių prekių ženklų.

Užsienio šalių verslas jau seniai supranta intelektinės nuosavybės registracijos svarbą. Pavyzdžiui, „Ikea“ prekių ženklas Lietuvoje įregistruotas dar 1994 m., t. y. vieta verslui su konkrečiu prekių ženklu užsienio rinkoje buvo „rezervuota“ iš anksto, kai įmonė dar tik svarstė galimas verslo plėtros kryptis.

„Prekių ženklų apsauga užsienyje yra dalis bendros įmonės plėtros strategijos, – teigia Aivaras Knieža, VšĮ „Versli Lietuva“ Eksporto departamento direktorius. – Lietuvoje yra nedaug įmonių, kurios sistemingai planuoja savo plėtrą užsienyje, ir dar mažiau tų, kurios planuodamos plėtrą apsaugo savo prekių ženklus. Iš esmės tam įtaką daro mažas investicijų į technologijas kiekis ir tai, kad Lietuvoje yra mažai brandžių įmonių, patyrusių technologijos arba prekių ženklo vagystę, kas daugeliui patyrusių užsienio įmonių yra ne kartą nutikę.“

A. Knieža paaiškina, kad tos įmonės, kurios saugo savo prekių ženklus užsienyje, paprastai tai daro norėdamos išvengti ženklo vagystės toje rinkoje, inicijuodamos plėtrą, siekdamos apsaugoti investicijas į užimamą rinkos dalį, norėdamos uždirbti savo prekių ženklą naudodamos franšizei arba subrangos pagrindu, taip pat planuodamos parduoti savo prekių ženklą.

Ženklo registracija nėra brangi, galioja 10 m., o praėjus terminui – gali būti pratęsiama tokiam pat laikotarpiui, taigi verslui yra naudinga žvelgti į ilgalaikes perspektyvas, įvertinti galimas plėtros kryptis ir kuo anksčiau registruoti prekių ženklus atitinkamose valstybėse. Tuomet nebus konfliktų su esamais panašiais prekių ženklais jau atliekant konkrečius veiksmus ir realiai žengiant į rinką, o kilus konfliktui dėl prekių ženklų nuostoliai ir praradimai bus kur kas mažesni. Be to, prekių ženklą visada galima licencijuoti arba parduoti.

Straipsnį inicijuoja Valstybinis patentų biuras įgyvendindamas bendradarbiavimo su Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba sutartį.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kaip Lietuvai pasiekti turizmo proveržio  – ekspertų receptai 1

Prabėgę 2018-ieji Lietuvos turizmo sektoriui buvo puikūs – vien per devynis mėnesius į šalį atvyko 1,37 mln.

Sparčiausiai besiplėtę prekybininkai 2018 m.

Lietuvoje 2018 m. daugiausiai į plėtrą investavo rinkoje įsitvirtinti siekiantys nauji žaidėjai: Vokietijos...

Turizmas 2018 m.: stagnuojanti Ispanija ir atostogų kelionių renesansas 3

Turkija atsigauna, Ispanija ima stagnuoti, o europiečiai vėl atsigręžia į atostogų keliones – tokias...

Maitinimo įmonių apyvarta per metus išaugo beveik dešimtadaliu

Šiemet lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, maitinimo ir gėrimų...

Pirkėjai skundžiasi „Lidl“ pirktoje ledų pakuotėje radę skutimosi peiliuką 7

Prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvėje Panevėžyje pirktoje vanilinių ledų pakuotėje rastas skutimosi peiliukas,...

„Hondos“ atstovybė Vilniuje tapo „Autoerdvės“ nuosavybe 7

Estijos įmonės „Nippon Auto“ Lietuvoje įkurta „Hondos“ atstovybė galutinai perėjo į Lietuvos verslininkų...

Transportas
2018.12.28
Mažmenininkų apyvarta per metus išaugo 7%

2018 m. lapkritį, palyginti su 2017 m. lapkričiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, mažmeninės prekybos...

ES direktyvoje – baigtinis įrodymų sąrašas taikant 0% PVM Premium

Europos Sąjungos Taryba patvirtino „greitus“ PVM direktyvos pataisymus, kurie palengvins verslui 0% PVM...

Finansai
2018.12.28
2019 m. laukia 30 mokesčių pakeitimų, amnestija ir gėdos stulpas 15

Kitais metais laukia mažesnė mokesčių našta darbo užmokesčiui, kitokių pajamų mokesčių lengvatų. Taip pat bus...

Finansai
2018.12.28
Licencijas prekiauti degalais išduos Kainų komisija 1

Vyriausybė siūlo, kad licencijas prekiauti nefasuotais naftos produktais išdavinėtų ne savivaldybės, bet...

Teismas: Konkurencijos taryba neprivalo vaistinėms grąžinti paimtų dokumentų 1

Konkurencijos taryba neprivalo grąžinti tyrimo metu paimtos informacijos vienus didžiausių vaistinių tinklų...

„Panoramai“ dešimt metų – penkios išmoktos pamokos Rėmėjo turinys 4

Dešimt metų prekybos versle – daug. Per tokį laikotarpį gali pasikeisti klientų poreikiai, prekybos kanalai,...

„Lidl“ investicijos šiemet stelbė kitus rinkos dalyvius 5

Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos bendrovė „Lidl Lietuva“ į plėtrą šiemet investavo 47 mln. eurų –...

Svarbiausi prekybos sektoriaus sandoriai 2018 m. Premium

2018 m. mažmeninės prekybos rinkoje netrūko įsigijimų. Tiesa, kai kurie planuoti sandoriai neįvyko, dalis...

Svarbiausi mokesčių pokyčiai: prekybos sektoriui 2019 m. bus sunkūs Premium 1

Ateinančiais metais prekybos sektoriuje bus labai daug pasikeitimų, verslui tai bus sunkus laikas. Vien jau...

Prekybos sektoriaus teisinis reguliavimas: svarbiausi pokyčiai Premium

2019 m. Vyriausybės programoje numatyta imtis priemonių, siekiant užtikrinti grįžtamąjį ryšį tarp priežiūros...

Kova su šešėliu: centralizuos degalų prekybos leidimų išdavimą 7

Vyriausybė užsimojo centralizuoti ir sugriežtinti prekybos nefasuotais naftos produktais licencijavimą.

Verslo aplinka
2018.12.25
Nepamiršta idėjos riboti prekybos centrų darbą 9

Valdantieji tikisi, kad kitąmet bus priimti įstatymai, apribojantys didelių prekybos centrų darbą...

Verslo aplinka
2018.12.25
Turizmo sektoriuje sukurta pridėtinė vertė per 2017 metus padidėjo 12%

2017 m., palyginti su 2016 m., turizmo sektoriuje sukurta pridėtinė vertė padidėjo 11,9% ir sudarė 1,2 mlrd.

Kūrė žvakes, kurios atrodytų „nelietuviškai“ 1

Prekybinės mugės didina ne tik smulkiųjų pardavimus, bet ir padeda susipažinti su klientais, sužinoti, ko jie...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau