Kodėl verta saugoti prekių ženklą užsienyje?

Publikuota: 2018-11-06

Lietuvos verslininkai vis dažniau eksportuoja prekes ir tai verčia saugoti savo prekių ženklus užsienio rinkose. Prekių ženklo apsauga užsienyje leidžia užkirsti kelią tapačių ženklų atsiradimui, suteikia galimybę drausti naudoti panašius ar klaidinančius ženklus. Prekių ženklas yra tas elementas versle, pagal kurį vartotojas atskiria vieną prekių gamintoją ar paslaugų teikėją nuo kito, be to, būtent ženklas sukuria dalį verslo pridėtinės vertės.

Vertinant populiariausias užsienio rinkas, kuriose saugomi prekių ženklai, pirmoje vietoje galima išskirti Europą – Europos Sąjungos (ES) intelektinės nuosavybės tarnybai 2011–2016 m. laikotarpiu Lietuvos subjektai pateikė daugiausiai prekių ženklų paraiškų. Šios tarnybos registruojami ES prekių ženklai ir Bendrijos dizainai galioja visoje ES teritorijoje.

ES intelektinės nuosavybės tarnybai Lietuvos subjektų pateikiamų ES prekių ženklų paraiškų skaičius auga nuosekliai nuo pat įstojimo į ES. Pernai paraiškų skaičius pirmą kartą priartėjo prie 400 (2017 m. buvo paduota 397 ES prekių ženklo paraiškos). Skaičiuojama, kad šiemet iki rugsėjo mėn. pabaigos Lietuvos subjektai pateikė 316 tokių paraiškų, ir viliamasi, kad bus perkopti pernai metų rodikliai.

Be ES intelektinės nuosavybės tarnybos, Lietuvos subjektai 2011–2016 m. prekių ženklus daugiausia siekė apsaugoti taip pat Rusijos, JAV, Latvijos, Ukrainos, Estijos, Baltarusijos rinkose.

Pirmasis užsiregistravęs – pranašesnis

Prekių ženklui taikoma teisinė apsauga yra teritorinio pobūdžio, t. y. ženklas saugomas ten, kur yra registruotas. Apsaugai galioja principas „kas pirmas laike, tas pirmas teisėje“, – tai reiškia, kad pirmasis užsiregistravęs rinkoje turi pranašumą ir gali užginčyti vėliau atsiradusius panašius prekių ženklus. Todėl bet koks verslas žengdamas ir į nacionalinę, ir į užsienio rinkas turėtų pasirūpinti, kad prekių ženklas, po kurio „vėliava“ veiks, būtų iš anksto tinkamai apsaugotas.

Remiantis prekių ženklu galima pritaikyti muitinės apsaugos priemones, kurių pagalba įmanoma veiksmingai stabdyti importuojamas (kai kuriose valstybėse – ir eksportuojamas prekes), žymimas tapačiu ar klaidinančiu ženklu. Neturint savo ženklo muitinės apsaugos priemonėmis gali pasinaudoti kitas subjektas, turintis analogišką ženklą.

„Verslo sprendimai dėl produktų plėtros, naujų rinkų pasirinkimo yra sudėtingi ir kompleksiški, todėl verslininkai, dažniausiai vidutiniai ir smulkūs, pamiršta arba nespėja laiku pasirūpinti intelektinės nuosavybės apsauga atitinkamose rinkose. Bet tai turėtų tapti įprasta verslo praktika, įprastu žingsniu verslo procesuose, padedančiu ne tik apsaugoti savo intelektinę nuosavybę, bet ir nepažeisti jau registruotų trečiųjų asmenų teisių konkrečiose rinkose“, – sako Arūnas Želvys, Valstybinio patentų biuro direktorius.

Anot jo, minėti prekių ženklų apsaugos principai nėra absoliutūs: jeigu verslas nespėjo įregistruoti konkretaus prekių ženklo atitinkamoje rinkoje ir tai už juos padarė konkurentai, galimas teisių gynimas remiantis nuostatomis dėl nesąžiningos konkurencijos. Tačiau teisių gynyba tokiu atveju kainuoja kur kas brangiau ir trunka ženkliai ilgiau nei išankstinė galimybės registruoti konkretų prekių ženklą pasirinktoje rinkoje.

Taisyklės skiriasi

Jau keletą metų didžiausias Lietuvos verslo dėmesys ženklų apsaugai skiriamas Europos ir JAV rinkoms. Pasak Aušros Pakėnienės, Patentinių patikėtinių instituto atstovės, Europos patentų tarnybai pateikus prašymą įregistruoti prekių ženklą, ženklo registracija galios visose ES šalyse. Tam nereikia pateikti įrodymų, jog ženklas bus naudojamas. Tačiau, jei prekių ženklo savininkas jo nenaudoja daugiau nei 5 m., bet koks trečiasis asmuo, norintis naudoti tapatų prekių ženklą, gali pateikti paraišką ir pirmtaką užginčyti.

„JAV galioja kiek kitokios taisyklės, – sako A. Pakėnienė. – Pateikdamas paraišką prekių ženklą atstovaujantis asmuo privalo pateikti ir ženklo naudojimo įrodymus arba patvirtinti, kad ženklas iš tiesų bus naudojimas. Nepateikus šių duomenų ženklas JAV rinkoje gali būti neregistruojamas. Be to, JAV patentų biuras nuolat tikrina, ar prekių ženklai yra realiai naudojami rinkoje, jei ne – jie išregistruojami.“

Azijos šalyse situacija panašesnė į ES: čia nereikia pačiam pateikti prekių ženklo naudojimo įrodymų, o nenaudojamą prekių ženklą gali užginčyti trečiosios šalys. A. Pakėnienė teigia, kad didžiausia Azijos rinka, kurioje per metus paduodama apie 5 mln. paraiškų prekių ženklų registracijai, yra Kinija.

„Čia tiek daug prekių ženklų registruojama todėl, kad rinka yra labai didelė, joje gyvena daugiau nei milijardas gyventojų. Užtenka prekių ženklą atstovaujančią prekę pardavinėti vos viename didesniame mieste, kad ji patenkintų verslo lūkesčius, neštų pelno. Vis dėlto, dėl rinkos didumo, čia įregistruoti prekių ženklą yra gana sudėtinga, nes dažnai jie būna panašūs į jau užregistruotus ženklus, kurių šioje rinkoje – milijonai“, – pasakoja specialistė.

A. Pakėnienė sako, kad Kinijos rinkoje yra buvę atvejų, kai neregistruotą prekių ženklą įvežus per distributorius, ženklą įregistruoja ne gamintojas, o būtent distributoriai savo vardu. Tuomet tikrajam ženklo savininkui, nusprendus prekes ar paslaugas pardavinėti nebesinaudojant distributorių paslaugomis, yra labai sudėtinga, reikia įrodyti, jog prekių ženklas buvo pavogtas.

„Todėl pirmiausia, siekiant išvengti nesąžiningų žmonių ir teisinių ginčų, rekomenduojame ženklą užregistruoti ir tik tada eiti į rinką“, – pataria A. Pakėnienė.

„Rezervuoti“ vietą apsimoka

Per pastaruosius 10 metų Lietuvoje buvo užregistruota 3,4 tūkst. prekių ženklų iš kitų šalių. Daugiausia Lietuvoje per šį laikotarpį registruota Šveicarijos, JAV, Latvijos, Estijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Švedijos, Rusijos, Olandijos, Suomijos ir Prancūzijos įmonių prekių ženklų.

Užsienio šalių verslas jau seniai supranta intelektinės nuosavybės registracijos svarbą. Pavyzdžiui, „Ikea“ prekių ženklas Lietuvoje įregistruotas dar 1994 m., t. y. vieta verslui su konkrečiu prekių ženklu užsienio rinkoje buvo „rezervuota“ iš anksto, kai įmonė dar tik svarstė galimas verslo plėtros kryptis.

„Prekių ženklų apsauga užsienyje yra dalis bendros įmonės plėtros strategijos, – teigia Aivaras Knieža, VšĮ „Versli Lietuva“ Eksporto departamento direktorius. – Lietuvoje yra nedaug įmonių, kurios sistemingai planuoja savo plėtrą užsienyje, ir dar mažiau tų, kurios planuodamos plėtrą apsaugo savo prekių ženklus. Iš esmės tam įtaką daro mažas investicijų į technologijas kiekis ir tai, kad Lietuvoje yra mažai brandžių įmonių, patyrusių technologijos arba prekių ženklo vagystę, kas daugeliui patyrusių užsienio įmonių yra ne kartą nutikę.“

A. Knieža paaiškina, kad tos įmonės, kurios saugo savo prekių ženklus užsienyje, paprastai tai daro norėdamos išvengti ženklo vagystės toje rinkoje, inicijuodamos plėtrą, siekdamos apsaugoti investicijas į užimamą rinkos dalį, norėdamos uždirbti savo prekių ženklą naudodamos franšizei arba subrangos pagrindu, taip pat planuodamos parduoti savo prekių ženklą.

Ženklo registracija nėra brangi, galioja 10 m., o praėjus terminui – gali būti pratęsiama tokiam pat laikotarpiui, taigi verslui yra naudinga žvelgti į ilgalaikes perspektyvas, įvertinti galimas plėtros kryptis ir kuo anksčiau registruoti prekių ženklus atitinkamose valstybėse. Tuomet nebus konfliktų su esamais panašiais prekių ženklais jau atliekant konkrečius veiksmus ir realiai žengiant į rinką, o kilus konfliktui dėl prekių ženklų nuostoliai ir praradimai bus kur kas mažesni. Be to, prekių ženklą visada galima licencijuoti arba parduoti.

Straipsnį inicijuoja Valstybinis patentų biuras įgyvendindamas bendradarbiavimo su Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba sutartį.

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Naujos patirtys parduotuvėse JAV nepadeda pritraukti pirkėjų Premium

Dar tik balandis, o jau paskelbta apie planus uždaryti beveik 6.000 parduotuvių JAV, daugiau nei per visus...

Prekyba
2019.04.18
Prezidento rinkimai: perdėtai malonių kandidatų lygtį išspręs paskutiniųjų savaičių įvykiai Premium

Šie rinkimai į prezidentus – kol kas be strategijos ir ryškesnės rinkimų kampanijos, pastebi ekspertai. Tai...

Rinkodara
2019.04.18
Konkurencijos taryba: reklamos pažeidimų mastas – rimtas iššūkis 1

Reklamos priežiūrą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai perleidžianti Konkurencijos taryba sako,...

Rinkodara
2019.04.18
„Ermitažas“ plečiasi regionuose: atidarė parduotuvę Utenoje

Apdailos, statybinių medžiagų ir sodo prekių prekybos tinklų „Ermitažas“ atidarė 4.200 kv. metrų parduotuvę...

Prekyba
2019.04.18
„Iki“ pakeitė požiūrį į elektroninę prekybą

Uždirbti iš elektroninės prekybos maisto produktais vis dar sudėtinga daugelyje šalių, tačiau „Rewe“ yra...

Prekyba
2019.04.18
Prekybos centro atnaujinimas neužsidarant nė dienai: patirtys skirtingos Premium

Šiuo metu atnaujinami Vilniaus ir Kauno „Akropoliai“, tęsiasi griovimo ir statybų darbai „Ogmios mieste“.

Prekyba
2019.04.18
„Mediashop“, viena iš „Elektromarkt“ tinklo valdytojų, neapgynė savo teisių Premium 5

UAB „Mediashop“, viena iš buitinės technikos parduotuvių „Elektromarkt“ valdytojų, turės sumokėti 1,3 mln.

Prekyba
2019.04.18
Komunikacijos lyderiai: G. Nausėda atlaisvino vietą T. Povilauskui 2

Bankų atstovai pernai išliko dažniausiai Lietuvos žiniasklaidoje cituojamų nuomonės lyderių sąrašo viršūnėje,...

Rinkodara
2019.04.18
„Amazon Go“ priims ir grynuosius 1

JAV prekybos milžinės „Amazon“ fizinėse parduotuvėse, kuriose iki šiol buvo galima atsiskaityti tik sąskaitas...

Prekyba
2019.04.18
Didžiausias Šiaurės Europos dviračių gamintojas pardavinėti mokosi iš smulkiųjų Premium 1

Gamintojų kooperacija ar skatinimas tą daryti – įprastas reiškinys, tačiau bendradarbiavimas neįpareigoja...

Gazelė
2019.04.18
Prekybos įmonių asociacija stoja į tarptautinę organizaciją

Prekybos įmonių asociacija taps asociacijos „EuroCommerce“, atstovaujančios didmeninės ir mažmeninės prekybos...

Prekyba
2019.04.17
Griežtėja elektroninės prekybos taisyklės 

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį pritarė taisyklėms, skirtoms apsaugoti vartotojus nuo klaidinimo...

Prekyba
2019.04.17
„Alibaba“ įkūrėjas: dirbti 12 val. per parą, 6 dienas per savaitę – palaima Premium 14

Kai vis aktyviau diskutuojama apie darbo savaitės trumpinimą bei tokio pokyčio naudą darbuotojams, Jacko Ma,...

Vadyba
2019.04.17
„Barbora“ plečiasi į Prienus ir Birštoną 1

Didžiausia Baltijos šalyse maisto ir kasdienių prekių elektroninė parduotuvė „Barbora“ toliau plečia veiklą...

Prekyba
2019.04.17
„Aprangos“ grupė turi naują komunikacijos vadovą 3

Tadas Marčiukaitis, buvęs naujienų portalo „Alfa.lt“ vyriausiasis redaktorius, pastaruoju metu dirbęs „MG...

Prekyba
2019.04.17
„Mars“ korporacijos istorija: kodėl keičiasi didieji prekių ženklai Premium 2

„Mars, Incorporated“, labiausiai pasaulyje žinoma kaip populiariausių šokoladinių batonėlių ir gyvūnų maisto...

Rinkodara
2019.04.17
Populiariausi socialinės inžinerijos būdai ir kaip nuo jų apsisaugoti? Verslo tribūna 2

Per pastarąjį dešimtmetį kibernetinio saugumo kontekste vis daugiau dėmesio sulaukianti socialinė inžinerija...

Išmani Lietuva
2019.04.16
NTAKD riboja tarptautinių „Vyno dienų“ reklamą Premium 8

Didžiausią Baltijos ir Šiaurės Europos šalių vyno parodą „Vyno dienos“ rengiantis „Vyno klubas“ pranešė, jog...

Laisvalaikis
2019.04.16
JAV suplanuoti tūkstančių parduotuvių uždarymai

JAV prekybininkai šiemet uždarys 5.994 parduotuves, o naujų atidaryti planuojama 2.641, rodo tyrimų bendrovės...

Prekyba
2019.04.16
Baigta tirti prekybos degalais afera: į biudžetą nesumokėta 10,7 mln. Eur mokesčių 1

Per dvejus metus tarptautinė organizuota nusikalstama grupė pasipelnė iš neteisėto degalų pardavimo ir...

Finansai
2019.04.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau