Kaip „Ogmios miestas“ populiarų miestą mieste sukūrė

FOTOGALERIJA „Ogmios miestas“ (29 nuotr.)

„Ogmios miesto“ kūrėjai pasakoja, kad koncepcijos užuomazgos gimė prieš beveik 10 metų, o 2009 m. ieškota unikalių sprendinių naujam formatui, kuris turėtų ryškius konkurencinius pranašumus prieš kitus PC monstrus. Buvo analizuojami prekybos formatai, kurių tuo metu nebuvo Lietuvoje, tačiau puikiai veikė užsienyje. Taip išsikristalizavo ir gimė dabartinis „Ogmios miestas“.

Beje, tuomet didesnė dalis architektų siūlė buvusio karinio Šiaurės miestelio palikimą griauti. Tačiau bendrovės savininkai ir jos komanda pasirinko ilgesnį ir sunkesnį konversijos kelią. Šiandien akivaizdu, kad sprendimas pasiteisino, nes tai suteikia „Ogmios miestui“ išskirtinumo ir unikalumo. Keletą metų projektas buvo tobulinamas, o prieš 4 metus pradėti statybos darbai.

Teritorijai projektuoti „Ogmios centras“ pasitelkė studijos „Do Architects“ komandą. Viena iš jiems suformuotų užduočių – neslėpti teritorijos istorijos ir rasti ją pabrėžiančių detalių. Šiaurės miestelis dar žinomas kaip buvusi karinė teritorija, tačiau ir tada čia būta žaliųjų zonų, kurios vėliau primirštos, liko nesutvarkytos. Dabar jos atkurtos ir įgavo naują prasmę. „Žmonės vieni kitiems papasakoja apie pokyčius, dažnas nori čia apsilankyti. Koncepcija tokia ir buvo – sukurti teritoriją, kuri būtų patraukli įvairių pomėgių žmonėms. Pasirodo, tokia vieta nebūtinai turi būti senamiestyje“, – kalbėjo architektė V. Šimoliūnaitė.

Sutapo požiūriai į esmines vertybes

Atnaujintame „Ogmios mieste“ įsikūrė ir pirmoji Lietuvoje interneto televizija „Laisvės TV“.

„Prieš metus įvyko lemtingas susitikimas, kai viename „Ogmios miesto“ restorane kaktomuša susidūriau su vienu iš bendrovės vadovų, o iš mandagių pokalbių gimė bendro darbo idėjos, – prisimena Andrius Tapinas, „Laisvės TV“ įkūrėjas. – Seniai dairėmės erdvės besiplečiančiai televizijai ir puikiai pavyko pasinaudoti tokia proga“.

Anot jo, ir kuriantis, ir jau dirbant su „Ogmios miesto“ administracija bendradarbiaujama konstruktyviai. „Nuomonės retkarčiais išsiskirdavo, reikėdavo rasti kompromisą ar pagludinti kampus, bet tai natūralus procesas, – teigia A. Tapinas.– Rezultatas kalba už save – per nepilnus metus didžiulė tuščia patalpa virto gyvybės ir energijos pilna „AltSpace“ bendradarbystės erdve, kurioje visada kažkas vyksta. Jeigu nebūtų sutampančio požiūrio į esmines vertybes, tokie dalykai nebūtų įmanomi.“

A. Tapinas pažymi, kad po pusmečio darbo „Ogmios mieste“ jis įsitikino, jog čia gali būti patenkinami visi jo kasdieniai poreikiai: „Dirbu, galiu sportuoti (dar nesportuoju, bet galiu), yra puikūs masažo kabinetai nuo sėdėjimo sukaustytiems raumenims paremontuoti. Restoranų pasirinkimas stulbinamas, neskubėdamas pereinu per parduotuves apsipirkti, o šiltais rudens vakarais dar visada stabteliu pažiūrėti į krintančius fontanus, kurie man yra vienas gražiausių „Ogmios miesto“ akcentų.“

Jo nuomone, darbas „Ogmios mieste“ pirmiausia pasiteisino dėl dinamikos, nes gali dirbti keliose skirtingose erdvėse: kai reikia prisėsti su kompiuteriu kavinėje, o darbinius susitikimus surengti „AltSpace“ salėse, restoranuose ar tiesiog prie fontanų.

„Be to, visada randu, kur pasistatyti automobilį. Tai ko dar reikia? Tik dar daugiau naujovių „Ogmios mieste“, ko ir linkiu“, – linksmai pokalbį baigia A. Tapinas

Pirkėją pritraukia koordinuoti veiksmai

Rimantas Perveneckas. APB „Aprangos“ grupė vadovas, „Newsec“ nekilnojamojo turto tendencijų pristatymui skirtoje diskusijoje minėjo, kad „Ogmios miestas“ gali būti pavyzdys, kaip yra virstama prekybine gatve.

„Kas būdinga tokiai gatvei? – retoriškai klausia R. Perveneckas. – Joje turi būti ne tik didelė prekybos objektų koncentracija, bet, labai svarbu, rinkos lyderių, pagrindinių žaidėjų parduotuvės, kurios ir pritraukia didelius žmonių srautus. Šiems reikalinga tinkama infrastruktūra – patogus privažiavimas iš įvairių miesto rajonų, vietos automobiliams pastatyti. Praktika rodo, kad pastarosios sąlygos ypač svarbios Rytų Europoje, kur dar nepakankamai išplėtotas visuomeninis transportas ir žmonės linkę vykti apsipirkti savo automobiliu.“

Jis atkreipia dėmesį, kad „Ogmios miesto“ plėtotojai gan dideliame plote sukūrė temines gatves, kuriose įkurdinti tiksliniai pardavėjai ar paslaugų teikėjai. Ir nors išparduotuvės čia atlieka esminį vaidmenį, bet plėtotojai žengė toliau ir dabar čia yra didelė edukacinių, laisvalaikio, pramogų objektų įvairovė.

„Svarbu, kad prekybinės gatvės miksas būtų profesionaliai valdomas, reklamuojamas, gausiai pritrauktų pirkėjų, – konstatuoja R. Perveneckas. – Tai matėme lankydamiesi Londone: čia ne tik jų plėtotojai bet ir vietos valdžia siekia, kad gatvės kuo labiau atitiktų tam tikrų gyventojų lūkesčius ir būtų kuo gyvesnės, pvz., vienose telkiami ekonomės klasės prekių ženklai, kitose – vidutinės, trečiose – prabangūs. Kito segmento prekių ženklai net negaus leidimo patekti į ne jam orientuotą prekybos gatvę.“

Geriausi Vakarų pavyzdžiai

„Ogmios miesto“ marketingo vadovas Edgaras Valickas sako, kad „Ogmios mieste“, kiek tai įmanoma, vengiama tinklinių nuomininkų, stengiamasi pritraukti vienetinius ir unikalius prekių ženklus, restoranus, gourmet tipo parduotuves, vaikiškų prekių ir boutique tipo parduotuves.

Kuriant „Ogmios miestą“ daugiausiai patirties buvo semtasi iš Londono, Roterdamo, Amsterdamo, Milano, Vienos, Talino, o architektai idėjų sėmėsi Niujorke. Todėl šiandien „Ogmios mieste“ galima patirti daug skirtingų emocijų – nuo garsiųjų Londono prekybos rajonų Camden Town iki Regent gatvės ar Singapūro Dempsey Hill‘o, kurių visų pagrindas – demokratinė laisva aplinka, tačiau aiški koncepcija. „Todėl neretai verslininkai nustemba, kad mes tiek gilinamės į jų turimą asortimentą, koncepto palaikymą, – atskleidžia darbo subtilybes E. Valickas. – Norint sukurti sėkmingą projektą reikia ne tik nuomoti, bet strateguoti, kurti, tikslingai kviesti sėkmingus prekių ženklus – tik tuomet klientas atsidėkos išleisdamas vis daugiau pinigų ir perduos tinkamą žinią iš lūpų į lūpas savo bičiuliams.“

„Ogmios miesto“ plėtra planuojama ir įgyvendinama etapais, įgyvendinus kiekvieną jų stebima ir analizuojama, daromi rinkos tyrimai ir priimami sprendimai dėl tolesnių veiksmų ar reikalingų korekcijų. Pvz., 26 restoranai čia atsirado trimis etapais. Tačiau tai vis dar nėra baigtinis projektas, nuolatiniam tobulėjimui „Ogmios miesto“ kūrėjai idėjų semiasi keliaudami po Europą ir ieškodami naujų idėjų. Taip gimsta naudingos pažintys ir idėjos.

Planai

„Ogmios miesto“ kitoniškumą puikiai parodo ir nestandartiniai projektai, šio miesto mieste plėtotojai dabar ieško vaikiškos kavinės „Nykštukas“ operatoriaus, kuriam yra pasiruošę perduoti visas teises į prekės ženklą ir kitą vizualinę medžiagą. Neabejojama, kad šis restoranas kels itin stiprias emocijas. Netrukus bus atidarytas ir vegetariškas restoranas, veganiškų maisto prekių parduotuvė, vyrų ir moterų grožio salonai.

Pavasarį „Ogmios mieste“ bus įrengta daugiau vaikų žaidimų aikštelių ir viešųjų erdvių, įsikurs keletas dizainerių boutique.

„Esame pasiruošę dar ilgai stebinti naujienomis „Ogmios mieste“, – teigia E. Valickas.