2019 m. biudžetas: augsiančios pensijos, vaiko pinigai, algos pasieks prekybininkus

Publikuota: 2018-10-16
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

2019 m. augsiančios biudžeto socialinės ir kitos išlaidos – senatvės pensijos, vaiko pinigai, medikų ir mokytojų atlyginimai, taip pat minimali mėnesinė alga, turėtų paskatinti vidaus vartojimą, o didžioji dalis tų pinigų, tikėtina, pasieks prekybininkus. Ekonomistai sako, kad biudžeto lėšos labiau „pravalgomos“ nei nukreipiamos į ateities poreikius, kita vertus – sudarius tinkamas sąlygas investicijas gali didinti ir didins privatus sektorius.

Antradienį Vyriausybė pritarė 2019 m. valstybės ir savivaldybių, „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų projektams ir pateikė jį Seimui svarstyti.

Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis bus skirta socialinės apsaugos sričiai – 5.472 mln. Eur.  Papildomi 212,3 mln. Eur numatyti pensijų indeksavimui: senatvės pensija padidės 8% arba apie 26,5 Eur, turint pilną stažą, vidutiniškai iki 358 Eur.

„Vaiko pinigams“ padidinti nuo 30 iki 50 Eur skirti 117 mln. Eur, o pareiginės algos dydžiui ir minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui – 46,7 mln. Eur.  MMA didinama nuo 400 iki 430 Eur, tačiau dėl įsigaliosiančios mokesčių reformos realiai ši suma bus 555 Eur.

„Didinamos socialinės išlaidos, kurios didina žmonių perkamąją galią, tikrai kažkiek prisidės prie mažmeninės rinkos augimo. Kokia apimtimi tai įvyks – priklausys nuo to, kur žmonės tuos papildomus finansus nukreips – ar į vartojimą (prekių ir paslaugų), ar į taupymą”, – VŽ komentuoja Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPIA) vykdomasis direktorius.

nuotrauka::1 right

LPIA vadovas prognozuoja, kad bendras visos mažmeninės rinkos augimas 2019 m. bus 2–4%. Žvelgiant pagal atskirus sektorius, kaip įprasta, didesnis augimas bus elektronikos, namų apyvokos, drabužių ir avalynės sektoriuose (apie 6%), maisto ir gėrimų sektorius augs nuosaikiau (apie 2-3%).

„Žmonių perkamoji galia tiesiogiai susijusi su vidaus vartojimo apimtimis. Turėdami daugiau pinigų, žmonės nebūtinai daugiau pravalgys ar nupirks daugiau daiktų, juk papildomus finansus galima nukreipti ir į tas pačias, tik kokybiškesnes ir brangesnes prekes ar paslaugas“, – tęsia p. Vilimas.

Dėmesys kokybei

LPIA vadovas prisimena, kad ekonominiam sunkmečiui besitraukiant buvo stebima, kaip keitėsi pirkėjų pasirinkimas: krepšelyje pigiausias, ekonominės klasės prekes, keitė aukštesnės kokybės, tuo pačiu ir brangesnės, prekės.

„Taigi, natūralu, kad su didėjančiomis pajamoms, laukiama ir apyvartų didėjimo. Tik šioje vietoje svarbu dar kartą pabrėžti, kad žmonės nebūtinai daugiau nupirks prekių ar paslaugų vienetais, tiesiog vis didesnė dalis jų pereis prie aukštesnės kokybės prekių ar paslaugų, kurių anksčiau negalėjo sau leisti įsigyti.“

Vyriausybė nurodo, kad kitąmet dėl įsigaliosiančių mokesčių, pensijų, švietimo ir kitų struktūrinių reformų valstybės biudžeto pajamos padidės beveik 17%, iki 10.587 mln. Eur, o išlaidos – net 22%, iki 11.682 mln. Eur. Didėja ir „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetai.

Palyginti su 2017 m., savivaldybių biudžetų pajamos kitąmet didės 154 mln. Eur, iki 2.937 mln. Eur. Keičiant gyventojų pajamų mokesčio skyrimo tvarką, savivaldybės bus skatinamos imtis aktyvesnių veiksmų, siekiant pritraukti investicijų savivaldybėje, sukurti naujas gerai apmokamas darbo vietas ir mažinti šešėlį, įvedant papildomą kriterijų – darbo užmokesčio fondo pokyčio rodiklį. 

Tęsinys po grafiku

[infogram id="d20b6423-a7d6-4a83-b578-5d30a5f92c1f" prefix="d3e" format="interactive" title="2019 m. biudžeto išlaidų pasiskirstymas"]

Daugiau pravalgom nei skiriam ateičiai

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, komentuoja, kad kai ekonomika sparčiai auga, o greta to dar ir mažėja šešėlinė ekonomika, biudžeto formavimas „nėra labai nemalonus procesas“.

Jo teigimu, greta sumažintų mokesčių dirbantiesiems dar liko galimybė padidinti išlaidas 600 mln. Eur ir dar beveik 200 mln. Eur liks biudžeto perteklius, kuriuo bus galima didinti rezervą.

Savo ruožtu ekonomikos augimo gerovė, pasak p. Mačiulio, paskleidžiama gana plačiai, tačiau pagrindinis prioritetas, panašu, išlieka socialinės atskirties mažinimas – 30 Eur didės minimalus atlyginimas, beveik 8% kils vidutinė senatvės pensija, nuo 30 iki 50 Eur didinami vaiko pinigai.

„Beje, įdomu tai, kad po mokesčių reformos minimalus atlyginimas sieks 555 Eur ir bus vienas didžiausių regione. Nebeliks pagrindo toliau jį didinti remiantis būtent šiuo argumentu, todėl visą dėmesį ir pastangas bus galima nukreipti į mokestinės naštos mažinimą mažiausiai uždirbantiems“, – sako ekonomistas.

nuotrauka::2 left

Investicijų programa nedidėja, taigi būtų galima teigti, kad biudžeto lėšos labiau „pravalgomos“ nei nukreipiamos į ateities poreikius.

„Bet tai nebūtinai blogai – sudarius tinkamas sąlygas investicijas gali didinti ir didins privatus sektorius“, – svarsto p. Mačiulis.

Biudžeto perteklius sumažėja iki 0,4 proc. BVP (2018 m. suplanuotas 0,6% BVP), bet tai vis dar perteklius, tad negalima teigti, kad prieš rinkimus neatsakingai taškomasi į kairę ir į dešinę.

„Priminsiu, kad 2008–aisiais, prieš pat krizę, biudžeto deficitas viršijo 3% BVP, apie perteklių nebuvo net užuominų. Žinoma, šioje ekonomikos ciklo stadijoje būtų galima kalbėti apie dar didesnį biudžeto perteklių, taupymą ir rezervo kaupimą, bet gyvename demokratinėje valstybėje, kur politikams labai svarbi visuomenės nuomonė. O visuomenė nelabai nori girdėti apie anticiklinę fiskalinę politiką, daug įdomiau kiek, kam ir kada bus dar padidintos viešojo sektoriaus išlaidos“, – reziumuoja p. Mačiulis.

Numatoma, kad 2019 m. pabaigoje viešųjų finansų rezervai sudarys 1,5 mlrd. Eur, šių metų pabaigoje rezervas turėtų priartėti prie 1 mlrd. Eur.

Finansų ministerija nurodo, kad sveikatos apsaugai 2019 m. biudžete siūloma skirti 2.155 mln. Eur, 279 mln. Eur daugiau nei 2018 m. Iš jų, daugiausiai – 172 mln. Eur medicinos darbuotojų padidintiems atlyginimams užtikrinti ir tolimesniam jų didinimui. Švietimui ir mokslui skirta 1.517 mln. Eurų, 185 mln. Eur daugiau nei buvo šiais metais, iš jų daugiausiai – 49,1 mln. Eur etatinio mokytojų darbo apmokėjimui, dar 31,1 mln. Eur dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimams didinti, taip pat 15 mln. eurų neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui.

Biudžetas parengtas, remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu Finansų ministerijos ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2019 m. BVP augs 2,8%, vidutinė metinė infliacija sieks 2,5%, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 7,2%, o nedarbo lygis sumažės iki 5,9%.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Augo alkoholio ir tabako akcizų pajamos 

Alkoholio akcizų pajamos pernai išaugo beveik 5%, daugiau kaip pusė jų surinkta už spiritinius gėrimus.

Finansai
18:06
Prekybos parodos „NRF 2019“ atgarsiai: idėjų užteks visiems metams Premium

Dirbtinis intelektas, duomenų analitika, robotai ir gebėjimas pateikti asmeninius pasiūlymus pirkėjams –...

Prekyba
18:00
Nelegalių maisto produktų ieškos sandėliuose ir automobiliuose

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kartu su Muitinės departamento pareigūnais...

Prekyba
13:42
„Google“ testuoja būsimos Autorinių teisių direktyvos scenarijų 3

Praėjusią savaitę „Google“ pradėjo eksperimentuoti su nedidele dalimi vartotojų Europoje, kad suprastų, kokia...

Rinkodara
12:06
Į muzikos prekių parduotuvę Marijampolėje, kurią norėjo uždaryti, apsipirkti važiuoja vilniečiai  Premium

Naujos patalpos gali būti postūmis verslui. Ypač kai specializuota parduotuvė – muzikos prekių – įkuriama...

Prekyba
2019.01.21
M. Plukys: tai, kas prasideda Estijoje, baigiasi Lietuvoje 3

Mindaugą Plukį, nuo 2008 m. dirbusį „Nissan Nordic Europe Oy“ komunikacijos vadovu, galima vadinti...

Transportas
2019.01.20
Ir estams dėl šiukšlių skauda galvą – šaliai gresia 100 mln. Eur bauda 2

Jei po metų Estija nepradės perdirbti pusės šalyje susidarančių buitinių atliekų, Briuselis jai gali skirti...

Paslaugos
2019.01.18
Išaugus gėrimų vartojimui, į taromatus 2018 m. grąžinta rekordinis kiekis pakuočių 2

Pernai taromatams bei rankinio surinkimo punktams Lietuvos gyventojai grąžino rekordinį gėrimų pakuočių...

Paslaugos
2019.01.18
Didžiausia infliacija ES – Estijoje 20

Euro zonos 2018 m. gruodžio mėn. metinė infliacija buvo 1,6%, 0,3 procentiniais punktais (p.p.) mažesnė nei...

Finansai
2019.01.18
A. Veryga žada valstybines vaistines ligoninėse dar šiemet 10

Sveikatos reikalų ministras Aurelijus Veryga žada sudaryti galimybę ligoninių vadovams įsteigti valstybines...

Prekyba
2019.01.17
LB: prekybininkai negali imti mokesčio už atsiskaitymus kortelėmis  20

Prekių ir paslaugų teikėjai neturi teisės imti mokesčio iš pirkėjų, atsiskaitančių mokėjimo kortelėmis,...

Prekyba
2019.01.17
EP siūlo PVM lengvatas prekėms, kurias dažniau perka moterys 13

Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl lyčių lygybės ir mokesčių pasiūlė taikyti PVM lengvatas moterų...

Finansai
2019.01.17
Tiekimo grandinė: technologijos, į kurias investuoja milžinai Premium

Duomenų analitika daro vis didesnę įtaką tiekimo grandinės procesams ir jau neša naudą kai kuriems jos...

Prekyba
2019.01.17
„Švaros broliai“ į naują tunelinę plovyklą Vilniuje investuoja 2,5 mln. Eur 6

UAB „Švaros broliai“ pradeda naujos tunelinės automobilių plovyklos statybas Vilniuje, Gariūnuose. Tai bus...

Paslaugos
2019.01.16
Paštas kaimo laiškininkus persodins į automobilius, skelbia konkursus 2

Lietuvos paštas iki 2019 m. I pusmečio planuoja paskelbti kelis viešųjų pirkimų konkursus 640 automobilių...

Transportas
2019.01.16
Vyriausybė pritarė naujam reikalavimui prekybininkams 4

Siekiant sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą prekybos sektoriuje, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo,...

Prekyba
2019.01.16
E. Budvilaitis paliko „StrongPoint“ 7

Prekybos technologijų ekspertas Evaldas Budvilaitis, technologijų bendrovės „StrongPoint“ vienas vadovų, po...

Prekyba
2019.01.16
„Maxima“ investuoja į saulės jėgaines 3

Prekybos tinklas „Maxima“, siekdamas mažinti veiklos sąnaudas bei poveikį aplinkai, didina investicijų į...

Energetika
2019.01.16
Advokatų kontoros „Cobalt“ partnerių gretas papildė ilgamečiai darbuotojai

Nuo sausio 1 d. advokatų kontoros „Cobalt“ partnerių gretas papildė du nauji partneriai. Jais tapo ilgamečiai...

Paslaugos
2019.01.16
Daugiausia baudų skyrė už konkurenciją ribojančius susitarimus

Konkurencijos taryba 2018 m. už Konkurencijos ir Reklamos įstatymo pažeidimus skyrė baudų už 780.800 Eur,...

Rinkodara
2019.01.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau