2019 m. biudžetas: augsiančios pensijos, vaiko pinigai, algos pasieks prekybininkus

Antradienį Vyriausybė pritarė 2019 m. valstybės ir savivaldybių, „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų projektams ir pateikė jį Seimui svarstyti.

Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis bus skirta socialinės apsaugos sričiai – 5.472 mln. Eur.  Papildomi 212,3 mln. Eur numatyti pensijų indeksavimui: senatvės pensija padidės 8% arba apie 26,5 Eur, turint pilną stažą, vidutiniškai iki 358 Eur.

„Vaiko pinigams“ padidinti nuo 30 iki 50 Eur skirti 117 mln. Eur, o pareiginės algos dydžiui ir minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui – 46,7 mln. Eur.  MMA didinama nuo 400 iki 430 Eur, tačiau dėl įsigaliosiančios mokesčių reformos realiai ši suma bus 555 Eur.

„Didinamos socialinės išlaidos, kurios didina žmonių perkamąją galią, tikrai kažkiek prisidės prie mažmeninės rinkos augimo. Kokia apimtimi tai įvyks – priklausys nuo to, kur žmonės tuos papildomus finansus nukreips – ar į vartojimą (prekių ir paslaugų), ar į taupymą”, – VŽ komentuoja Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPIA) vykdomasis direktorius.

nuotrauka::1 right

LPIA vadovas prognozuoja, kad bendras visos mažmeninės rinkos augimas 2019 m. bus 2–4%. Žvelgiant pagal atskirus sektorius, kaip įprasta, didesnis augimas bus elektronikos, namų apyvokos, drabužių ir avalynės sektoriuose (apie 6%), maisto ir gėrimų sektorius augs nuosaikiau (apie 2-3%).

„Žmonių perkamoji galia tiesiogiai susijusi su vidaus vartojimo apimtimis. Turėdami daugiau pinigų, žmonės nebūtinai daugiau pravalgys ar nupirks daugiau daiktų, juk papildomus finansus galima nukreipti ir į tas pačias, tik kokybiškesnes ir brangesnes prekes ar paslaugas“, – tęsia p. Vilimas.

Dėmesys kokybei

LPIA vadovas prisimena, kad ekonominiam sunkmečiui besitraukiant buvo stebima, kaip keitėsi pirkėjų pasirinkimas: krepšelyje pigiausias, ekonominės klasės prekes, keitė aukštesnės kokybės, tuo pačiu ir brangesnės, prekės.

„Taigi, natūralu, kad su didėjančiomis pajamoms, laukiama ir apyvartų didėjimo. Tik šioje vietoje svarbu dar kartą pabrėžti, kad žmonės nebūtinai daugiau nupirks prekių ar paslaugų vienetais, tiesiog vis didesnė dalis jų pereis prie aukštesnės kokybės prekių ar paslaugų, kurių anksčiau negalėjo sau leisti įsigyti.“

Vyriausybė nurodo, kad kitąmet dėl įsigaliosiančių mokesčių, pensijų, švietimo ir kitų struktūrinių reformų valstybės biudžeto pajamos padidės beveik 17%, iki 10.587 mln. Eur, o išlaidos – net 22%, iki 11.682 mln. Eur. Didėja ir „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetai.

Palyginti su 2017 m., savivaldybių biudžetų pajamos kitąmet didės 154 mln. Eur, iki 2.937 mln. Eur. Keičiant gyventojų pajamų mokesčio skyrimo tvarką, savivaldybės bus skatinamos imtis aktyvesnių veiksmų, siekiant pritraukti investicijų savivaldybėje, sukurti naujas gerai apmokamas darbo vietas ir mažinti šešėlį, įvedant papildomą kriterijų – darbo užmokesčio fondo pokyčio rodiklį. 

Tęsinys po grafiku

[infogram id="d20b6423-a7d6-4a83-b578-5d30a5f92c1f" prefix="d3e" format="interactive" title="2019 m. biudžeto išlaidų pasiskirstymas"]

Daugiau pravalgom nei skiriam ateičiai

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, komentuoja, kad kai ekonomika sparčiai auga, o greta to dar ir mažėja šešėlinė ekonomika, biudžeto formavimas „nėra labai nemalonus procesas“.

Jo teigimu, greta sumažintų mokesčių dirbantiesiems dar liko galimybė padidinti išlaidas 600 mln. Eur ir dar beveik 200 mln. Eur liks biudžeto perteklius, kuriuo bus galima didinti rezervą.

Savo ruožtu ekonomikos augimo gerovė, pasak p. Mačiulio, paskleidžiama gana plačiai, tačiau pagrindinis prioritetas, panašu, išlieka socialinės atskirties mažinimas – 30 Eur didės minimalus atlyginimas, beveik 8% kils vidutinė senatvės pensija, nuo 30 iki 50 Eur didinami vaiko pinigai.

„Beje, įdomu tai, kad po mokesčių reformos minimalus atlyginimas sieks 555 Eur ir bus vienas didžiausių regione. Nebeliks pagrindo toliau jį didinti remiantis būtent šiuo argumentu, todėl visą dėmesį ir pastangas bus galima nukreipti į mokestinės naštos mažinimą mažiausiai uždirbantiems“, – sako ekonomistas.

nuotrauka::2 left

Investicijų programa nedidėja, taigi būtų galima teigti, kad biudžeto lėšos labiau „pravalgomos“ nei nukreipiamos į ateities poreikius.

„Bet tai nebūtinai blogai – sudarius tinkamas sąlygas investicijas gali didinti ir didins privatus sektorius“, – svarsto p. Mačiulis.

Biudžeto perteklius sumažėja iki 0,4 proc. BVP (2018 m. suplanuotas 0,6% BVP), bet tai vis dar perteklius, tad negalima teigti, kad prieš rinkimus neatsakingai taškomasi į kairę ir į dešinę.

„Priminsiu, kad 2008–aisiais, prieš pat krizę, biudžeto deficitas viršijo 3% BVP, apie perteklių nebuvo net užuominų. Žinoma, šioje ekonomikos ciklo stadijoje būtų galima kalbėti apie dar didesnį biudžeto perteklių, taupymą ir rezervo kaupimą, bet gyvename demokratinėje valstybėje, kur politikams labai svarbi visuomenės nuomonė. O visuomenė nelabai nori girdėti apie anticiklinę fiskalinę politiką, daug įdomiau kiek, kam ir kada bus dar padidintos viešojo sektoriaus išlaidos“, – reziumuoja p. Mačiulis.

Numatoma, kad 2019 m. pabaigoje viešųjų finansų rezervai sudarys 1,5 mlrd. Eur, šių metų pabaigoje rezervas turėtų priartėti prie 1 mlrd. Eur.

Finansų ministerija nurodo, kad sveikatos apsaugai 2019 m. biudžete siūloma skirti 2.155 mln. Eur, 279 mln. Eur daugiau nei 2018 m. Iš jų, daugiausiai – 172 mln. Eur medicinos darbuotojų padidintiems atlyginimams užtikrinti ir tolimesniam jų didinimui. Švietimui ir mokslui skirta 1.517 mln. Eurų, 185 mln. Eur daugiau nei buvo šiais metais, iš jų daugiausiai – 49,1 mln. Eur etatinio mokytojų darbo apmokėjimui, dar 31,1 mln. Eur dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimams didinti, taip pat 15 mln. eurų neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui.

Biudžetas parengtas, remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu Finansų ministerijos ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2019 m. BVP augs 2,8%, vidutinė metinė infliacija sieks 2,5%, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 7,2%, o nedarbo lygis sumažės iki 5,9%.

Rašyti komentarą