2019 m. biudžetas: augsiančios pensijos, vaiko pinigai, algos pasieks prekybininkus

Publikuota: 2018-10-16
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

2019 m. augsiančios biudžeto socialinės ir kitos išlaidos – senatvės pensijos, vaiko pinigai, medikų ir mokytojų atlyginimai, taip pat minimali mėnesinė alga, turėtų paskatinti vidaus vartojimą, o didžioji dalis tų pinigų, tikėtina, pasieks prekybininkus. Ekonomistai sako, kad biudžeto lėšos labiau „pravalgomos“ nei nukreipiamos į ateities poreikius, kita vertus – sudarius tinkamas sąlygas investicijas gali didinti ir didins privatus sektorius.

Antradienį Vyriausybė pritarė 2019 m. valstybės ir savivaldybių, „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų projektams ir pateikė jį Seimui svarstyti.

Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis bus skirta socialinės apsaugos sričiai – 5.472 mln. Eur.  Papildomi 212,3 mln. Eur numatyti pensijų indeksavimui: senatvės pensija padidės 8% arba apie 26,5 Eur, turint pilną stažą, vidutiniškai iki 358 Eur.

„Vaiko pinigams“ padidinti nuo 30 iki 50 Eur skirti 117 mln. Eur, o pareiginės algos dydžiui ir minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui – 46,7 mln. Eur.  MMA didinama nuo 400 iki 430 Eur, tačiau dėl įsigaliosiančios mokesčių reformos realiai ši suma bus 555 Eur.

„Didinamos socialinės išlaidos, kurios didina žmonių perkamąją galią, tikrai kažkiek prisidės prie mažmeninės rinkos augimo. Kokia apimtimi tai įvyks – priklausys nuo to, kur žmonės tuos papildomus finansus nukreips – ar į vartojimą (prekių ir paslaugų), ar į taupymą”, – VŽ komentuoja Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPIA) vykdomasis direktorius.

nuotrauka::1 right

LPIA vadovas prognozuoja, kad bendras visos mažmeninės rinkos augimas 2019 m. bus 2–4%. Žvelgiant pagal atskirus sektorius, kaip įprasta, didesnis augimas bus elektronikos, namų apyvokos, drabužių ir avalynės sektoriuose (apie 6%), maisto ir gėrimų sektorius augs nuosaikiau (apie 2-3%).

„Žmonių perkamoji galia tiesiogiai susijusi su vidaus vartojimo apimtimis. Turėdami daugiau pinigų, žmonės nebūtinai daugiau pravalgys ar nupirks daugiau daiktų, juk papildomus finansus galima nukreipti ir į tas pačias, tik kokybiškesnes ir brangesnes prekes ar paslaugas“, – tęsia p. Vilimas.

Dėmesys kokybei

LPIA vadovas prisimena, kad ekonominiam sunkmečiui besitraukiant buvo stebima, kaip keitėsi pirkėjų pasirinkimas: krepšelyje pigiausias, ekonominės klasės prekes, keitė aukštesnės kokybės, tuo pačiu ir brangesnės, prekės.

„Taigi, natūralu, kad su didėjančiomis pajamoms, laukiama ir apyvartų didėjimo. Tik šioje vietoje svarbu dar kartą pabrėžti, kad žmonės nebūtinai daugiau nupirks prekių ar paslaugų vienetais, tiesiog vis didesnė dalis jų pereis prie aukštesnės kokybės prekių ar paslaugų, kurių anksčiau negalėjo sau leisti įsigyti.“

Vyriausybė nurodo, kad kitąmet dėl įsigaliosiančių mokesčių, pensijų, švietimo ir kitų struktūrinių reformų valstybės biudžeto pajamos padidės beveik 17%, iki 10.587 mln. Eur, o išlaidos – net 22%, iki 11.682 mln. Eur. Didėja ir „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetai.

Palyginti su 2017 m., savivaldybių biudžetų pajamos kitąmet didės 154 mln. Eur, iki 2.937 mln. Eur. Keičiant gyventojų pajamų mokesčio skyrimo tvarką, savivaldybės bus skatinamos imtis aktyvesnių veiksmų, siekiant pritraukti investicijų savivaldybėje, sukurti naujas gerai apmokamas darbo vietas ir mažinti šešėlį, įvedant papildomą kriterijų – darbo užmokesčio fondo pokyčio rodiklį. 

Tęsinys po grafiku

[infogram id="d20b6423-a7d6-4a83-b578-5d30a5f92c1f" prefix="d3e" format="interactive" title="2019 m. biudžeto išlaidų pasiskirstymas"]

Daugiau pravalgom nei skiriam ateičiai

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, komentuoja, kad kai ekonomika sparčiai auga, o greta to dar ir mažėja šešėlinė ekonomika, biudžeto formavimas „nėra labai nemalonus procesas“.

Jo teigimu, greta sumažintų mokesčių dirbantiesiems dar liko galimybė padidinti išlaidas 600 mln. Eur ir dar beveik 200 mln. Eur liks biudžeto perteklius, kuriuo bus galima didinti rezervą.

Savo ruožtu ekonomikos augimo gerovė, pasak p. Mačiulio, paskleidžiama gana plačiai, tačiau pagrindinis prioritetas, panašu, išlieka socialinės atskirties mažinimas – 30 Eur didės minimalus atlyginimas, beveik 8% kils vidutinė senatvės pensija, nuo 30 iki 50 Eur didinami vaiko pinigai.

„Beje, įdomu tai, kad po mokesčių reformos minimalus atlyginimas sieks 555 Eur ir bus vienas didžiausių regione. Nebeliks pagrindo toliau jį didinti remiantis būtent šiuo argumentu, todėl visą dėmesį ir pastangas bus galima nukreipti į mokestinės naštos mažinimą mažiausiai uždirbantiems“, – sako ekonomistas.

nuotrauka::2 left

Investicijų programa nedidėja, taigi būtų galima teigti, kad biudžeto lėšos labiau „pravalgomos“ nei nukreipiamos į ateities poreikius.

„Bet tai nebūtinai blogai – sudarius tinkamas sąlygas investicijas gali didinti ir didins privatus sektorius“, – svarsto p. Mačiulis.

Biudžeto perteklius sumažėja iki 0,4 proc. BVP (2018 m. suplanuotas 0,6% BVP), bet tai vis dar perteklius, tad negalima teigti, kad prieš rinkimus neatsakingai taškomasi į kairę ir į dešinę.

„Priminsiu, kad 2008–aisiais, prieš pat krizę, biudžeto deficitas viršijo 3% BVP, apie perteklių nebuvo net užuominų. Žinoma, šioje ekonomikos ciklo stadijoje būtų galima kalbėti apie dar didesnį biudžeto perteklių, taupymą ir rezervo kaupimą, bet gyvename demokratinėje valstybėje, kur politikams labai svarbi visuomenės nuomonė. O visuomenė nelabai nori girdėti apie anticiklinę fiskalinę politiką, daug įdomiau kiek, kam ir kada bus dar padidintos viešojo sektoriaus išlaidos“, – reziumuoja p. Mačiulis.

Numatoma, kad 2019 m. pabaigoje viešųjų finansų rezervai sudarys 1,5 mlrd. Eur, šių metų pabaigoje rezervas turėtų priartėti prie 1 mlrd. Eur.

Finansų ministerija nurodo, kad sveikatos apsaugai 2019 m. biudžete siūloma skirti 2.155 mln. Eur, 279 mln. Eur daugiau nei 2018 m. Iš jų, daugiausiai – 172 mln. Eur medicinos darbuotojų padidintiems atlyginimams užtikrinti ir tolimesniam jų didinimui. Švietimui ir mokslui skirta 1.517 mln. Eurų, 185 mln. Eur daugiau nei buvo šiais metais, iš jų daugiausiai – 49,1 mln. Eur etatinio mokytojų darbo apmokėjimui, dar 31,1 mln. Eur dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimams didinti, taip pat 15 mln. eurų neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui.

Biudžetas parengtas, remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu Finansų ministerijos ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2019 m. BVP augs 2,8%, vidutinė metinė infliacija sieks 2,5%, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 7,2%, o nedarbo lygis sumažės iki 5,9%.

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Žiniasklaida: FNTT atliko kratas Kauno oro uosto kavinėse  2

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atliko kratas Kauno oro uoste veikiančiose įmonės „A ir M“...

Prekyba
2020.01.23
Iš Ukrainos uždrausta importuoti paukštieną ir jos gaminius

Europos Komisija (EK) oficialiai pranešė, kad nuo sausio 19 d. uždrausta iš Ukrainos į Europos Sąjungos (ES)...

Pramonė
2020.01.23
Kavavirius augina konkurentai, kurie yra ir partneriai Premium

Verslas, kuriame konkurentų yra ant kiekvieno kampo, ir visai ne perkeltine prasme – kavos barai. Bet...

Gazelė
2020.01.23
„Eurokos“ valdytojai ir „Berchem“ – baudos už pavojingas prekes

Kosmetikos parduotuves „Eurokos“ valdanti bendrovė „Kosmelita“ ir chemijos produktų prekybos įmonė „Berchem“...

Prekyba
2020.01.23
Šiaulių banko inovacijai – apdovanojimas už lauko reklamos sprendimą

Lietuvoje įgyvendintai Šiaulių banko inovacijai teko išskirtinis globalaus tinklo „JCDecaux“ apdovanojimas.

Rinkodara
2020.01.23
Konkurencijos taryba: daugiausia baudų už konkurenciją ribojančius susitarimus

Konkurencijos taryba 2019 m. už Konkurencijos, Reklamos įstatymų ir Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų...

Prekyba
2020.01.23
„Google Chrome“ blokuos trečiųjų šalių slapukus: reklamos verslo laukia pokyčiai Premium

Vienos populiariausių naršyklių „Chrome“ atstovas savo tinklaraštyje paskelbė, kad per dvejus metus visiškai...

Prekyba
2020.01.23
Lietuvos paštas pasirašė naują reklamos paslaugų sutartį

Lietuvos paštas pasirinko naujus reklamos partnerius – 2 m. sutartis pasirašyta su kūrybine agentūra „Truth“.

Rinkodara
2020.01.23
JAV ir ES galandasi nagus prekybos susitarimui Premium

JAV ir Europos Sąjunga (ES) ruošiasi dar kartą sėsti prie prekybos susitarimo derybų stalo. Tiesa, kol kas...

Verslo aplinka
2020.01.23
Strategijos, kurios padeda išgyventi žemės ūkio technikos pardavėjams Premium

Naujos žemės ūkio technikos rinkos atsigavimo laukiama jau ne vienus metus, bet pardavimai niekaip neįsisuka...

Pramonė
2020.01.23
Atkalbinėta nuo verslo regione, galvoja nebent, ką dar nauja sukurti Premium 1

Smulkus prekybos ar paslaugų verslas regione gali būti augantis ir ne tik regioninis. Ypač jeigu viskas...

Gazelė
2020.01.22
„MV Group“ turi naują rinkodaros vadovę 

„MV Group“ turi naują rinkodaros vadovę – praėjusią savaitę šias pareigas pradėjo eiti Ieva Matulaitienė,...

Rinkodara
2020.01.22
„Pildyk“ simboliškai atnaujino prekės ženklą 1

Telekomunikacijų bendrovei „Tele2“ priklausanti išankstinio mokėjimo paslauga „Pildyk“ atnaujino savo prekės...

Rinkodara
2020.01.22
Komunikacijos tonas „Grigeo“ atveju kitoks nei per Alytaus gaisrą Premium 2

Apie „Grigeo Klaipėdos“ taršos skandalą per pirmąją savaitę pasirodė vidutiniškai po 191 straipsnį ir...

Rinkodara
2020.01.22
„Volkswagen“ atstovai: 2021 m. 40% pardavimų Lietuvoje sudarys elektromobiliai 2

„Audi“ ir „Volkswagen“ praneša apie prekybos rekordą Baltijos šalyse: Lietuva išlieka didžiausia rinka,...

Automobiliai
2020.01.22
Didmeninė prekyba sutelkta nepajudinamų milžinų rankose Premium

Maisto produktų, gėrimų ir tabako nespecializuotos didmeninės prekybos sektoriuje penkios įmonės, kurių...

Prekyba
2020.01.22
Autorių teisių gynėjai reikalauja stabdyti „Payseros“ paslaugų teikimą „Filmai.in“ 5

Autorių teisių gynimo asociacijos kreipėsi į Lietuvos banko priežiūros tarnybą, LRTK ir Kultūros ministeriją...

Rinkodara
2020.01.21
„General Financing“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius

Finansines paslaugas teikianti bendrovė „General Financing“ pasirinko naujus partnerius savo komunikacijai –...

Rinkodara
2020.01.21
Gėrimų gamintojai nuogąstauja dėl didėjančio šešėlio 

Mažas stipriųjų alkoholinių gėrimų realizacijos augimas ir padidėjusios pajamos rodo, jog Lietuvos gyventojai...

Prekyba
2020.01.21
Teisme sprendžia ginčą dėl „Arimex“ prekių ženklo „Studentų maistas“ Premium 3

Riešutais ir džiovintais vaisiais prekiaujanti UAB „Arimex“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl...

Rinkodara
2020.01.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau