LPSK: prekybininkų inicijuota studija – šantažas

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) šią savaitę pristatytą mažmeninės prekybos įmonių darbo laiko reguliavimo poveikio vertinimo studiją vertina kaip šantažą tiek darbuotojų ir profesinių sąjungų, tiek valdžios institucijų atžvilgiu.
Studijos rezultatus apytiksliai žinojome jau tada, kai Lietuvos prekybos įmonių asociacija pareiškė atliksianti tokį tyrimą. Juk kiekvieną kartą, kai prabylama apie darbuotojų darbo sąlygų gerinimą, pasipila gąsdinimai apokaliptinėmis prognozėmis, o kad šie atrodytų solidžiau, pasitelkiami dar ir analitikai, - pranešime spaudai cituojama Inga Ruginienė, LPSK pirmininkė.
LPSK įsitikinusi, kad studijos pristatyme pateiktos išvados yra manipuliacijos skaičiais, neatsižvelgiant į bendrą šalies socioekonominį kontekstą. Kalbama apie darbo neva neteksiančius 4.000 darbuotojų, tačiau šiuo metu prekybos centrams jų labai trūksta, dėl to ten dirbantys žmonės susiduria su nepakeliamais darbo krūviais.
Lietuvoje vyrauja kažkoks iškreiptas požiūris į darbuotojus. Uždirbdami milijoninius pelnus didieji prekybos centrai, maža to, kad moka apgailėtinus atlyginimus, sudaro nepakeliamas darbo sąlygas, tai dar ir atsirandančius nuostolius nori atlyginti darbuotojų sąskaita. O kalbėdami apie tendencijas Europoje analitikai turėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kokius atlyginimus ten gauna darbuotojai, jiems mokama už viršvalandžius, o dvigubu tarifu apmokestintos ne tik šventinės, bet ir poilsio dienos, - sako p. Ruginienė.
Anot jos, analitikai patys sau prieštarauja teigia, jog iškritus 62,47 dienoms per metus, šimtais milijonų eurų sumažės prekybos įmonių apyvarta, tačiau prasitardami, jog darbuotojai turės dirbti ilgiau kitomis dienomis ir net naktimis, jie vis dėlto įvertina faktą, kad žmonės apsipirkinės kitomis dienomis. Žinant, kad maistas sudaro net penktadalį tradicinio Lietuvos gyventojo krepšelio, teigti, jog vartojimas sumažės 30%, daugiau negu juokinga.
Be to, kaip ir buvo tikėtasi, garsiojoje studijoje pasigendama socialinių aspektų: darbo krūvio, darbo sąlygų, laiko darbui ir šeimai derinimo, sergamumo, pagaliau darbuotojų skurdo niuansų.
Tačiau daug kartų vartojamas žodis liberalizavimas. Bet mes jau girdėjom daugybę mitų apie jo naudą: kai buvo kuriamas naujasis Darbo kodeksas, buvo žadama, jog jį liberalizavus, atsiras net 80.000 naujų darbo vietų. O kur jos dabar? - klausia LPSK vadovė.
LPSK laikosi pozicijos, jog poilsio ir švenčių dienomis turi būti dirbama tik ten, kur būtina, kad būtų užtikrinti gyvybiškai svarbūs visuomenės ir valstybės interesai.
O kad prekybininkai galėtų sklandžiai prisitaikyti, galima kalbėti apie pereinamąjį laikotarpį. Gana klausytis atsikalbinėjimų, arba tuomet už darbą sekmadieniais turi būti mokama dvigubai, - reziumuoja LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.
VŽ rašė, kad apribojus parduotuvių darbo laiką pagal griežčiausią scenarijų šalies biudžetas netektų 68,2 mln. Eur mokesčių per metus, mažmeninės prekybos įmonių pajamos kristų 379 mln. Eur, o bendras vartojimas sumažėtų 30%, rodo mokslinės studijos duomenys.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Prekyba
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti