Draudimai – pasakos lengvatikiams

Prieš valdžios planus sukilę prekybininkai užsakė tokio reguliavimo poveikio vertinimo studiją, kurią atliko VšĮ ESTEP. Rezultatą nuspėti nebuvo sunku: ES vyraujančios tendencijos darbo laiko reguliavimo klausimu yra visiškai priešingos nei Lietuvoje – daugelis šalių tokios reguliavimo praktikos jau atsikando, todėl vienos ima tuos ribojimus mažinti, kitos – apskritai juos naikinti.

Atliekant mokslinę studiją buvo modeliuojami keturi scenarijai: nuo prekybos ribojimo visais sekmadieniais ir visomis švenčių dienomis iki ribojimų, kurie būtų taikomi tik pirmą Kalėdų ir Velykų dieną. Klaudijus Maniokas, ESTEP valdybos pirmininkas, komentuodamas tyrimo išvadas, pabrėžia: mažiausiai žalos padarytų kelios dienos per metus, tačiau visiškai žalos išvengti nepavyktų ir tuo atveju.

„Akivaizdu, kad ribojimai žalingi tiek darbuotojams, tiek įmonėms, tiek ekonomikai apskritai. Tai rodo bendra teorija ir poveikio vertinimai, daryti 30-yje Europos šalių, kuriuos mes apibendrinome“, – VŽ aiškina jis (2018 10 11). Lietuvai gresianti žala ne tokia ir menka: apribojus parduotuvių darbo laiką pagal griežčiausią scenarijų (kai ribojimai taikomi visais sekmadieniais ir visomis švenčių dienomis), šalies biudžetas netektų 68,2 mln. Eur mokesčių per metus, mažmeninės prekybos įmonių pajamos kristų 379 mln. Eur, bendras vartojimas sumažėtų 30%. Beje, kaip pabrėžia tyrimo autoriai, sekmadieniais uždarius didžiąsias parduotuves, nukentėtų ir dalis smulkiojo verslo: ir tie, kurie tiekia prekes stambiesiems centrams, ir tie, kurie veikia tuose prekybos centruose.

Prekybininkai teigia, jog tik labai naivūs piliečiai gali patikėti, kad, apribojus prekybos centrų darbo laiką, pradės mažėti prekių kainos ar ims dygti mažos parduotuvės. Galbūt daugiau uždirbs restoranai ar barai, kurie ir dabar trina rankas dėl sekmadieniais sutrumpinto alkoholio pardavimo laiko parduotuvėse. Tačiau kodėl turėtų mažėti prekių kainos didžiuosiuose prekybos centruose vien dėl to, kad ant jų durų sekmadienį kabės spyna? VŽ kalbinti verslininkai tikina, kad valdžios užmojai ne tik nepadarys perversmo kainų politikoje – nieko reikšmingo nebus pasiekta ir socialinėje srityje. O juk būtent šį mygtuką smarkiai spaudžia valdantieji. Raimondas Koreiva, Lietuvos kooperatyvų sąjungos vadovas, teigia, kad socialinis efektas bus nevienareikšmis: sudarius geresnes darbo sąlygas prekybos centrų darbuotojams, santykinai blogėtų mažų prekybos įmonių darbuotojų padėtis ir pasitenkinimas savo darbu. Kita vertus, apskritai neaišku, kaip valdžia skirstytų, kurie prekybos centrai yra dideli, o kurie smulkieji: kaip vieniems pamojuoti rimbu, o kitiems įteikti meduolį, jei jau kai kurios lyg ir smulkios parduotuvės yra susivienijusios į aljansus ar kooperatyvus ir prekes perka centralizuotai kaip kai kurie didieji tinklai. Tad kokio tikslo iš tiesų siekia valdantieji?

VŽ mano, kad derėtų įsiklausyti į Mariaus Horbačausko, AB „Volfas Engelman“ direktoriaus žodžius: „Valdžia rūpinasi tik politiniais dividendais, o jų greičiausiai galima susirinkti priimant populistinius sprendimus. Draudimai populistams – labai patogus įrankis. Uždraudei – ir iškart matai rezultatą, o veiksmingos ilgalaikės programos, skirtos tam tikroms problemoms spręsti, nustumiamos į šoną.“ Pridurti lyg ir nebėra ko.