Ekspertai: Vyriausybės siūlymai didins biurokratinę naštą, o tuo pačiu ir kaštus

Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius, po uždaro Vyriausybės pasitarimo, kuriame dalyvavo, sako, kad kai kurios siūlomos priemonės turėtų didinti konkurenciją prekybos sektoriuje, tačiau daugeliu atveju kalbama apie ribojimus didžiausiems darbdaviams ir mokesčių mokėtojams. Rengiamasi įvesti naujų ribojimų ir reguliavimo sektoriuje, kuris kasdien aptarnauja 1,5 mln. pirkėjų.

„Nesvarbu, kaip stipriai ribos ir nepagrįstai apsunkins šio sektoriaus įmonių veiklą, vis tiek 80% pirkėjų kasdien apsipirks tose pačiose parduotuvėse, kuriose yra pratę lankytis. Reikėtų kelti klausimą, kokios įtakos papildomas reguliavimas turės pirkėjams, nes bet kokia administracinė ir biurokratinė našta didina kaštus“, – sako p. Vilimas.

Pasak jo, reikia suvokti, kad akimirksniu neatsiras tūkstančių kitų parduotuvių, kurios galėtų pakeisti esamus tinklus su menamomis „aukštomis kainomis“.

Kyla daug klausimų

Ekspertų vertinimu, gerai, kad Vyriausybė oficialiai pristatė priemonių planą, atskleidžiantį, kokias ji mato galimybes mažinti, jos manymu, nepagrįstai išsikerojusių tinklų įtaką bei skatinti smulkųjį verslą, nes užuominos apie rengiamą tokį planą ir diskusijos kuluaruose apie neva jame atsidūrusias priemones, kėlė nerimą. Sunku nepritarti kai kuriems siūlymams, tokiems kaip Konkurencijos tarybos galių išplėtimui ir didesniam finansavimui, šios institucijos stiprinimas yra labai logiškas. Įvairios kitos iniciatyvos, kviečiančios išanalizuoti galimybes irgi puikios, gerai, kad Vyriausybė kelia klausimus ir ieško galimybių.

nuotrauka::1left

„Džiaugiamės, kad ministerijoms nurodyta daugiau bendradarbiauti su socialiniais partneriais, tai rodo, kad bus atidžiau atsižvelgiama į mūsų nuomonę“, – sako p. Vilimas.

Visos kitos ribojančio pobūdžio iniciatyvos, tokios kaip sutarčių tikrinimai, jų registravimai, duomenų analizė – sunkiai įsivaizduojamos. Kas prižiūrės daugiau kaip 2.000 tiekėjų ir tinklų sutartis? Kaip bus užtikrinamas sutartyse pateiktos informacijos konfidencialumas? Ar normalu konkurentams žinoti, už kiek iš tiekėjų perka kiti tinklai?

Kyla daug įvairių klausimų, baiminamasi dėl rinkos iškraipymo, net neaišku, ar visi šie siūlymai teisėti. Konkurencijos taryba jau turi galią pareikalauti sutarčių, jeigu reikalinga, tačiau ji užtikrina konfidencialumą. Ekspertai kritikuoja siūlymą užtikrinti, kad privačios etiketės prekė nekainuotų pigiau nei gauta iš tiekėjo. Šis siūlymas – nei įgyvendinamas, nei teisėtas ir kvepia kainų reguliavimu.

„Jeigu gali pasigaminti pigiau ir neinvestuoji į rinkodarą, kodėl negali parduoti pigiau“, – svarsto p. Vilimas.

Ne viską sudėjo

Viena priemonių, kurios ekspertai tikėjosi, bet plane nepamatė, susijusi su darbo laiko ribojimu sekmadieniais ir švenčių dienomis. Premjero aplinkoje Lenkijos, ribojančios didžiųjų darbą sekmadieniais, pavyzdys pateikiamas kaip geroji praktika. Prekybininkai svarsto, galbūt užteks jų pačių geranoriškumo ir sprendimų nedirbti švenčių dienomis. Beje, kai kurie iš jų – „Norfa“, „Lidl“, „Rimi“ – jau trumpina darbo laiką švenčių dienomis.

Ekspertai svarsto, ar Ūkio ministerija bus pajėgi išpildyti visus lūkesčius ir nurodymus, nes būtent jau tenka didžioji dalis numatytų parengti teisės aktų, o galutinis terminas yra lapkričio 1 d.

Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės vadovas, paklaustas, kaip vertina pristatytą priemonių planą, sako, kad jo pozicija su premjero sutampa – kainas reikia mažinti, jeigu tik yra galimybė. Tiesa, didžiausią dalį kainos (apie 30%) sudaro mokesčiai, o kai kuriose šalyse, ypač Lenkijoje jie maisto kainoms daro palankesnę įtaką.

nuotrauka::2left

„Jeigu pridėtinės vertės mokestį sumažintų iki 9% daržovėms ir mėsai, galėtume susilyginti su Lenkijos kainomis“, – konstatuoja p. Dundulis.

Jo nuomone, kilęs erzelis dėl kainų padarė įtaką tiekėjų lūkesčiams. Dar rugpjūtį kai kurie siuntę raštus apie siekius pasididinti kainas, dabar tokių prašymų nebeturi.

Premjero sprendimą kviesti daugiau prekybos tinklų į Lietuvą p. Dundulis sveikina ir sako, kad būtų naudinga padidinti konkurenciją ir pakviesti įmonių dirbti ir kituose sektoriuose, ypač tokiuose kaip šiukšlių išvežimas, elektros skirstymas, pervežimai geležinkeliais. Netrūksta monopolizuotų sektorių ir dėmesio jiems.

Sutarčių standartizavimas ir ataskaitų rengimas p. Dundulio nebaimina, tik jis abejoja, ar šios priemonės gali būti veiksmingos.

Tikisi, kad dar vertins

Giedrius Bandzevičius, „Rimi Lietuva“ vadovas, VŽ atsiųstame komentare pažymi, kad atstovauja skandinaviškam, skaidriam ir sąžiningai dirbančiam verslui, įmonė atsakingai vykdome teisės aktų reikalavimus ir juos vykdys ir toliau.

„Tikimės, kad paskirtos atsakingos ministerijos prieš siūlydamos reguliavimo priemones įvertins jų poveikį konkurencijos didinimui ir bus parinktos tik tikslingos, realią vertę rinkai ir pirkėjams kuriančios priemonės. Mano požiūriu, jau dabar konkurencija Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje yra didelė ir optimali, įmonių efektyvumas yra vienas geriausių ir jis vis didėja“.

nuotrauka::3left

Pasak p. Bandzevičiaus, turime tvarkingas ir švarias parduotuves pirkėjams patogiose vietose, platų asortimentą, aukštos kokybės produkciją ir nuolatinę konkurencinę kovą, siekiant užtikrinti geriausias kainas pirkėjams. Kai kurie pavyzdžiai patvirtina, kad ne visi šią konkurencinę kovą atlaiko – keletas pakankamai stiprių žaidėjų jau pasitraukė iš rinkos. Tai rodo, kad rinkos savireguliacijos mechanizmas Lietuvoje veikia. „Rimi“ palaiko Vyriausybės tikslą didinti Lietuvos gyventojų perkamąją galią – mūsų gyventojų pajamų lygis dar yra itin žemas, todėl svarbu ieškoti būdų, kaip padidinti žmonių pajamas, skatinti inovacijas ir didelę pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas.

Susipažinti su siūlomomis priemonėmis galima ČIA.