Prezidentė siūlo didinti baudas už konkurencingumo pažeidimus

Siūlo taisyti keturis įstatymus

Teikiamus projektus prezidentė pirmadienį aptarė susitikusi su Šarūnu Keserausku, Konkurencijos tarybos pirmininku.

Po susitikimo išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad, anot p. Grybauskaitės, „žmones pagrįstai piktina neadekvačiai didėjančios ir klaidinančios prekių bei paslaugų kainos“: „Kai žmonėms siūlomas gydomasis vanduo, neturintis tokių savybių, kai perkant pigų skrydį bilieto kaina išauga dvigubai, kai biurų patalpos pardavinėjamos kaip butai – tokie atvejai mūsų rinkoje pernelyg dažni. Pagrindinis ir patikimas būdas išvengti apgaudinėjimo – didinti sąžiningą konkurenciją, neleisti verslui piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi ir išvengti atsakomybės už prasižengimus.“

Valstybės vadovė teikia Seimui keturių įstatymų pataisas, susijusias su konkurencingumo didinimu ir bandymu pažaboti augančias kainas, stiprinti vartotojų teisių apsaugą. Būtent vartotojų teisių gynybos srityje Lietuva smarkiai atsilieka nuo kitų valstybių – esame penkti nuo galo Europos Sąjungoje.

Baudų „lubas“ didina keleriopai

Reklamos ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymų pataisomis nustatomos didesnės baudos už klaidinančią reklamą ar informaciją apie produktus bei jų kainas.

Šiuose įstatymuose siūloma susieti baudas su įmonės pajamomis – iki 3% metinių pajamų, bet ne daugiau kaip 100.000 Eur. Už pakartotinai padarytą pažeidimą – iki 6% pajamų, bet ne daugiau kaip 200.000 Eur.

Šiuo metu maksimali bauda už tokio pobūdžio pažeidimus siekia vos 8.700 Eur arba, už pakartotinį pažeidimą, – apie 34.000 Eur, kas nėra atgrasu, pvz., dideliems prekybos tinklams.

Konkurencijos įstatymo pataisomis įtvirtinimas paskirtos baudos neišvengiamumas. Bauda visais atvejais turės būti sumokama iš karto arba pateikiama jos dydį atitinkanti banko arba kitos finansinės institucijos garantija.

Šiuo metu galiojantis įstatymas leidžia verslininkams paskirtąją baudą per 3 mėn. arba atidėti atidėti baudos mokėjimą, jeigu atitinkamas Konkurencijos tarybos sprendimas yra apskundžiamas teismui. Tai leidžia baudos sumokėjimą atidėti bent porai metų arba dar ilgesniam laikotarpiui. Šia galimybe naudojasi apie 90% įmonių, kurioms buvo paskirtos baudos.

Prezidentės nuomone, „skundimas teisme negali virsti galimybe vilkinti atsiskaitymą ar išvengti atsiskaitymo su valstybe“. Vyriausybė turės savų pasiūlymų

Ponia Grybauskaitė taip pat siūlo priimant įstatymus dėl naujų ūkinės veiklos reguliavimo taisyklių nustatyti reikalavimą įvertinti privalomą projektų poveikio įvertinimą konkurencijai, panašiai, kaip dabar įstatymų projektai turi būti įvertinami antikorupciniu požiūriu arba dėl poveikio biudžetui.

Prezidentūra paminėjo, kad siūlomi nauji įstatymai pažabotų politikų užmojus uždarinėti mažas vaistines ar steigti valstybinius verslus.

Ponas Keserauskas praėjusią savaitę VŽ sakė, kad siekiant padidinti konkurenciją prekybos sektoriuje, valstybė privalo šalinti nepagrįstas įėjimo į rinką ar plėtros joje kliūtis, kurios dažnai atsiranda dėl netinkamo reguliavimo. Jo nuomone, valstybė gali paskatinti naujus investuotojus ateiti į mažmeninės prekybos rinką, jeigu jie nematys tam kliūčių.

Vyriausybė žada artimiausiu metu svarstyti savo pasiūlymų paketą, kurie galėtų esą padidinti konkurencingumą prekybos srityje.

Prezidentės teikiamos pataisos bus pristatytos Seimui šiuo metu vykstančioje rudens sesijoje. Jeigu parlamentarai sutiks jas svarstyti ir priimti, pataisos įsigaliotų nuo kitų metų liepos.

Konkurencijos tarybos darbą įvertino gerai

Ponas Keserauskas teigiamai įvertino prezidentės pasiūlymus, ypač dėl įstatymų projekto poveikio konkurencingumui. Jis vylėsi, kad šie pasiūlymai „padės pasiekti didesnę pažangą šioje srityje, o tokiu būdu padės pasiekti ir kainų stabilizavimo“.

Bet Konkurencijos tarybos vadovas kartu pastebėjo, kad pateiktieji pasiūlymai, jeigu bus priimti, privers šią instituciją ieškoti papildomų resursų, kad būtų įgyvendintos visos naujovės: „Esame pasiekę tą lygį, kai norėdami pasiekti daugiau turime skirti daugiau resursų.“

Paklausta, kaip prezidentūra vertina Vyriausybės numatomus priemonių planus dėl prekybos tinklų darbo, Lina Antanavičienė, prezidentės vyr. patarėja ekonomikos klausimais, atsakė, kad „oficialių pasiūlymų dar nematėme, todėl vertinti bus galima tik tuomet, kai tie pasiūlymų paketai atsiras“. „Tačiau bet kokie pasiūlymai šioje srityje turi būti skatinantys konkurenciją, o ne ribojantys, turi būti įgyvendinami ir realūs“, – tikino p. Antanavičienė.

Žurnalistų paprašyta įvertinti Konkurencijos tarybos darbą, patarėja atsakė, kad, valstybės vadovės nuomone, ši institucija „daro savo darbą, kokį ir privalo daryti – vyksta dialogas, išsakomos pastabos, ieškoma sprendimų“. „Tai veikianti ir gerai veikianti institucija“, – pridūrė p. Antanavičienė.

Praėjusią savaitę premjeras Saulius Skvernelis pažėrė kritikos Konkurencijos tarybai, tvirtindamas, kad, jo nuomone, ši „negina paprastų vartotojų teisių“.

Žurnalistams pasiteiravus apie tokią Vyriausybės vadovo kritiką, p. Keserauskas atsakė, kad jam „sunku vertinti premjero pagrindimą, bet atkreipčiau dėmesį, kad būtent dėl Tarybos įsikišimo šiemet neįvyko „Rimi“ ir „Iki“ susijungimas, kas, mūsų nuomone, sumažintų konkurenciją prekybos rinkoje“. „Jeigu tai yra blogas ar neteisingas dalykas, tada galima būtų apie tai diskutuoti atskirai“, – diplomatiškai apie premjero kritiką pasisakė Konkurencijos tarybos pirmininkas.