Prekybininkai apie siūlymą didinti baudas: nuomonės išsiskyrė

Publikuota: 2018-09-24
Atnaujinta 2018-09-24 14:51
Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas ir Kristina Meidė, „Maxima LT“ generalinė direktorė. VŽ koliažas
Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas ir Kristina Meidė, „Maxima LT“ generalinė direktorė. VŽ koliažas

Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas, paklaustas, kaip vertina prezidentės siūlymą didinti baudas už konkurencingumo pažeidimus, sako, kad baudos ir dabar yra didelės, pritaikius viršutinę baudos ribą galima sužlugdyti bet kurį prekybininką.

„Šiuo metu baudos už Konkurencijos įstatymo pažeidimus yra didelės, tik, ko gera, dar nebuvo atvejo, kad būtų pritaikyta didžiausia galima bauda. Viena didžiausių baudų skirta „Maximai“ ir „Mantingai“, bet ir tai ne didžiausia numatyta įstatyme“, - sako p. Dundulis.  

VŽ rašė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį byloje, kurioje Konkurencijos taryba (KT) skyrė baudas mažmeninės prekybos tinklą valdančiai bendrovei „Maxima LT“ ir prekių tiekėjai „Mantinga“ už draudžiamo susitarimo sudarymą. Tiekėjams sudarant sutartis su prekybos tinklais visada reikia susitarti, tačiau nežinant draudžiamų dalykų peržengti šią plonytę liniją bet kada gali kiekvienas tiekėjas ir prekybininkas. Teismas patvirtino KT išvadų esmę, ir nors sumažino ankstesnes baudas („Maxima LT“ bauda sumažėjo apie 19%, o „Mantinga“ bauda sumažėjo 51%, palyginus su tomis, kurias buvo skyrusi KT), galutinės baudos išliko tikrai nemažos.  „Maxima LT“ skirta 13,66 mln. Eur, o „Mantingai“ skirta 2,15 mln. Eur. „Mantinga“ skunde netgi nurodė, kad sumokėjusi tokio dydžio baudą ji bankrutuotų, atleisdama daugiau negu 1.000 darbuotojų, tik dar labiau sumažindama konkurenciją rinkoje. Be to, „Mantinga“ teigimu, KT paskirta pradinė bauda (4,4 mln. Eur) būtų buvusi didesnė netgi už visą pelną, kurį bendrovė yra uždirbusi nuo pat jos įsteigimo 1995 m.

Pasak p. Dundulio, Konkurencijos įstatyme yra nemažai neaiškumų, jį galima traktuoti įvairiai, priklausomai nuo aplinkybių.

„Verslui turi būti aišku, už ką jis gali būti baudžiamas. Prašėme Konkurencijos tarybos įvertinti mūsų sutartis su tiekėjais, ar jose nėra pažeidimų, tačiau nepaisant to, kad jie sutartis jau matė ir įvertino, gali bet kada nubausti, jei kažkuri sutarties dalis pasirodys netinkama. Gali susidaryti įspūdis, kad ribojimai, apie kuriuos girdime, skirti su kai kuriomis įmonėmis susidoroti. Štai nepatiks, ką prikalbėjau, ir skirs didžiausią galimą baudą“, – komentuoja p. Dundulis.

„Rimi Lietuva“: esame už baudų didinimą

„Esame aukščiausių sąžiningo verslo standartų besilaikanti Skandinavijos įmonė, todėl pasisakome už baudų didinimą už tikrai nesąžiningą komercinę veiklą, kai apgaulės būdu yra apeinami įstatymai, klaidinami vartotojai ir panašiai“, – teigia Giedrė Buivydienė, „Rimi Lietuvos“ komunikacijos vadovė.

Pasak jos, labai geri pačios prezidentės paminėti pavyzdžiai, kai komercinės paskirties patalpos pardavinėjamos kaip butai, o paprastas vanduo kaip turintis gydomųjų savybių. Tokie didelės apimties nesąžiningi veiksmai turi būti tiriami ir nagrinėjami atsakingų institucijų.

„Kalbant iš mūsų rinkos perspektyvų, manome, kad taip pat yra svarbu kiekvieną atvejį vertinti individualiai. Kalbame apie atvejus, kai institucija pripažįsta nesąžininga komercine veikla vienkartinę darbuotojo klaidą, pavyzdžiui, dėl laiku nenuimtos akcinės kainos vienoje parduotuvėje, ir skiria keliasdešimties tūkstančių eurų baudą, nors dėl nenuimtos kainos pirkėjui padaryta žala, kurią prekybininkas pirkėjui kompensuoja, tesiekia iki vieno euro, klaida padaroma tik vienoje parduotuvėje, o ne visame tinkle,“ – teigia p. Buivydienė.

Meidė: baudos turi būti adekvačios

Kristina Meidė, „Maxima LT“ generalinė direktorė, palaiko priemones, kurios prisidės prie vartotojų apsaugos stiprinimo, tačiau svarbu, kad reguliuojančios institucijos vertintų padaryto nusižengimo mastą ir jo aplinkybes, t. y. ar pažeidimas yra daugkartinis, ar jis – netyčinis veiksmas, ir atsižvelgiant į tai skirtų adekvataus dydžio baudas, sako ji. 

„Visapusiškai palaikome ir giname vartotojų teisę gauti teisingą ir neklaidinančią informaciją apie prekes. Esame tarpininkai tarp pirkėjų ir gamintojų bei tiekėjų. Bendradarbiaudami su tiekėjais visuomet pabrėžiame įsipareigojimus, reklamuojant savo produkciją, laikytis vartotojų apsaugą reglamentuojančių reikalavimų“, – teigia p. Meidė.

Pasak jos, pasitaiko pavienių atvejų, kai dėl neapdairumo ar žmogiškojo faktoriaus klaidos, keičiant kainų etiketes ar kitą informaciją apie parduodamas prekes, įsivelia netyčiniai netikslumai, kuriuos visada stengiamasi operatyviai ištaisyti. 

Berta Čaikauskaitė, „Palink“, valdančio „Iki“ parduotuves, komunikacijos vadovė, sako, kad vadovai nesiima vertinti ir komentuoti baudų klausimo tol, kol nepamatys konkrečių projektų ar įstatymo pakeitimų šiuo klausimu.

„Mūsų nuomone, bet kokios baudos ar nepamatuotos sankcijos yra skausmingos bet kuriam verslui bei prisideda prie neigiamos konkurencinės ir investicinės aplinkos kūrimo“, – sako p. Čaikauskaitė.

VŽ rašė, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo Seimui priimti įstatymų pataisas, kurios, jos nuomone, padidins konkurenciją ekonomikoje, suvaldys augančias kainas ir padės labiau apsaugoti vartotojų teises. Tarp teikiamų pasiūlymų – ir baudų už konkurencingumo taisyklių pažeidimus didinimas bei jų neišvengiamumo įvedimas. Teikiamus projektus prezidentė pirmadienį aptarė susitikusi su Šarūnu Keserausku, Konkurencijos tarybos pirmininku.

Po susitikimo išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad, anot p. Grybauskaitės, „žmones pagrįstai piktina neadekvačiai didėjančios ir klaidinančios prekių bei paslaugų kainos“: „Kai žmonėms siūlomas gydomasis vanduo, neturintis tokių savybių, kai perkant pigų skrydį bilieto kaina išauga dvigubai, kai biurų patalpos pardavinėjamos kaip butai – tokie atvejai mūsų rinkoje pernelyg dažni. Pagrindinis ir patikimas būdas išvengti apgaudinėjimo – didinti sąžiningą konkurenciją, neleisti verslui piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi ir išvengti atsakomybės už prasižengimus.“

Valstybės vadovė teikia Seimui keturių įstatymų pataisas, susijusias su konkurencingumo didinimu ir bandymu pažaboti augančias kainas, stiprinti vartotojų teisių apsaugą. Būtent vartotojų teisių gynybos srityje Lietuva smarkiai atsilieka nuo kitų valstybių – esame penkti nuo galo Europos Sąjungoje.

Plačiau skaitykite ČIA.

VŽ taip pat rašė, kad viešoji erdvė pastaruoju metu aidi nuo politikų užmačių imtis didžiųjų prekybos tinklų veiklos ribojimo. Galvas ima kelti ir tiekėjai, kurie, šiandien supančioti itin griežtų sutarčių su prekybos tinklais, apie savo problemas baiminasi prabilti viešai.

Viena opiausių vietų – vienpusiškos sutartys, kai kiekvienas tiekėjų žingsnis, neįvykdžius sąlygų, yra palydimas nemenkomis baudomis.

Pavyzdžiui, VŽ pasiekusioje sutartyje su vienu iš prekybos tinklų vos ne 30 punktų, kalbančių apie tiekėjo įsipareigojimų neįvykdymą, yra numatytos baudos. Tačiau pardavėjo galbūt nevykdomi veiksmai – nebaudžiami.

„Jei iš prekybos tinklo centrinio sandėlio mūsų prekė neatkeliavo laiku ir lentyna parduotuvėje stovi pustuštė, mes jokių galių neturime. Užsiminus apie tai prekybos tinklui, jis tik paprašo detalizuoti, kur tokia situacija buvo, atsiųsti nuotrauką, tada padėkoja ir viskas tuo baigiasi. Tačiau kodėl tada mus baudžia iš karto ir nesileidžia į kalbas, vos neįvykdome sąlygų. Kartais ir mes tampame aplinkybių auka“, – teigia pašnekovas.

Jis kelia klausimą ir apie „kosminius“ kai kurių tinklų taikomus baudų dydžius, siekiančius ne dešimtis ar šimtus eurų.

„Esame kalbėję apie tai ir su Konkurencijos taryba. Ji pripažįsta, kad sutartyse yra kvestionuotinų punktų, tačiau sprendimų nesiima. Taip, gyvename laisvoje rinkoje ir verslas turėtų susitarti tarpusavyje, tačiau kai galios centrai yra nevienodi, apie jokius lygiavertiškus santykius, deja, nekalbama“, – pabrėžia VŽ šaltiniai.

Savo ruožtu teisininkai, pamatę tokias sutartis, taip pat kraipo galvas ir antrina, kad jos surašytos į „vienus vartus“.

„Natūralu, kad prekybos tinklai bando apsisaugoti, tai yra normalu, visi siekia apsidrausti, nori, kad susitarimai būtų vykdomi, tačiau neretai tie norai peržengia ribas“, – pabrėžia pašnekovai.

Dirbantys ir užsienio rinkose tiekėjai, lygindami sutartis su prekybos tinklais Lietuvoje ir svetur, pažymi, kad užsienio tinklai taip pat apsidraudžia ir baudas numato, tačiau čia galima derėtis ir abi pusės prisiima lygiavertiškesnius įsipareigojimus.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Trečia didžiausia drabužių prekybininkė turi naują vadovę: didžiausias iššūkis – suburti gerą komandą Premium

Penkiolika metų Lenkijos prekybos bendrovės LPP valdomoje „LPP Lithuania“ dirbanti Irina Gromova, pradėjusi...

Nuolaidų karuselė B2B segmente: kada jos atneša naudą, o kada – kenkia Premium

Nuolaidos, ypatingai B2B segmente, turėtų būti mainai, o ne žaidimas į vartus. Svarbiausi klausimai į kuriuos...

Rinkodara
06:00
Tiekėjų išmonė: skirtinga pakuotė smulkiems, kad nesulauktų didžiųjų pretenzijų Premium

Smulkieji verslininkai, kuriems skatinti valdžios siūlymai žeriami vienas po kito, sako kai kur pastebintys...

„Lidl“ darbuotojams algas kels 7% 11

Prekybos centras „Lidl“ Lietuvoje pardavėjų ir logistikos centro darbuotojų algas nuo kitų metų pradžios...

Vadyba
2018.11.19
Planas B dėl GPAIS – gruodžio pradžioje Premium

Verslui skambinant pavojaus varpais dėl streikuojančios GPAIS sistemos, Aplinkos ministerija planuoja, kad...

Turizmas: pasaulinei lyderei Prancūzijai pirštinę meta Kinija

Prancūzija jau daugiau kaip 20 metų yra daugiausiai turistų pritraukianti pasaulio valstybė. Prognozuojama,...

IKEA planuose – 5,8 mlrd. Eur investicijos į NT

Prekybos milžinė IKEA per ateinančius trejus metus į nekilnojamojo turto (NT) plėtros projektus planuoja...

Statyba ir NT
2018.11.18
„McDonald‘s“ atidarė pirmą restoraną Suvalkijos regione 8

Greito aptarnavimo restoranų tinklas „McDonald‘s“ atidarė restoraną Marijampolėje. Suvalkijos sostinė yra...

„Amazon“ raginama stabdyti prekybą daiktais su sovietine simbolika 5

27 Europos Parlamento (EP) nariai kreipėsi į Jungtinių Valstijų interneto prekybos gigantą „Amazon Inc“,...

Seimas blaškosi dėl „bambalių“, bet linksta uždrausti „vaikišką šampaną“ 4

Seimas ketvirtadienį nutarė, kad nuo 2020 metų liepos reikėtų atsisakyti stipraus alaus ir kito alkoholio...

„Pigu“ ir „Morele“ susijungimas: nauja įmonė gali būti parduota 2

Didžiausiai Lietuvoje elektroninės prekybos bendrovei „Pigu“ trečiadienį paskelbus apie susijungimą su...

„Metrail“ krizė: prašo teismo skubiai išnagrinėti, ar 30 mln. Eur baudų verslui skirta teisėtai 6

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas trečiadienį kreipėsi į Lietuvos...

Seimas padidino baudas už nesaugius produktus

Baudos grės gamintojams, importuotojams, platintojams, jos sieks nuo 150 iki 2.500 Eur, o uždraudus prekes ar...

„John Lewis“ Kalėdas skelbia su Eltono Johno hitu

Šiandien startuoja britų prekybos tinklo „John Lewis“ kalėdinė reklama „The Boy & The Piano“, kurios...

Rinkodara
2018.11.15
„M.M.M. projektų“ biurų pastate Vilniuje kursis „Maxima grupė“ 4

Nerijaus Numavičiaus kontroliuojamos nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „M.M.M. projektai“ statomame...

Statyba ir NT
2018.11.15
„Soprano“ ledainės planuoja STO: leis sopranokoinus Premium 19

Lietuvišką „Soprano“ ledainių tinklą neseniai įsigiję verslininkai Antanas Guoga ir Vytenis Mažiulis ketina...

„Pigu“ ir „Morele“ užsitikrino 13 mln. Eur finansavimą 6

Didžiausia elektroninės prekybos bendrovė Baltijos šalyse „Pigu“ ir Lenkijos prekybos elektronikos prekėmis...

Sutarties su atliekų vežėja nenutraukusiai Panevėžio savivaldybei skirta bauda 6

Konkurencijos taryba skyrė 34.200 Eur baudą Panevėžio miesto savivaldybei už tai, kad ši neįvykdė tarybos...

„Amazon“ nusprendė, kur statys naujas būstines 2

El. prekybos milžinė „Amazon“ po ilgo laukimo paskelbė, koks miestas laimėjo konkursą dėl bendrovės naujos...

Vadyba
2018.11.14
A. Veryga užsimojo didinti akcizus alkoholiui 6

Nuo 2019 metų pavasario turėtų didėti degtinės ir kitų stipriųjų gėrimų kainos, nes valdžia užsimojo 10%...

Finansai
2018.11.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau