Prekybininkai apie siūlymą didinti baudas: nuomonės išsiskyrė

Publikuota: 2018-09-24
Atnaujinta 2018-09-24 14:51
Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas ir Kristina Meidė, „Maxima LT“ generalinė direktorė. VŽ koliažas
Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas ir Kristina Meidė, „Maxima LT“ generalinė direktorė. VŽ koliažas

Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas, paklaustas, kaip vertina prezidentės siūlymą didinti baudas už konkurencingumo pažeidimus, sako, kad baudos ir dabar yra didelės, pritaikius viršutinę baudos ribą galima sužlugdyti bet kurį prekybininką.

„Šiuo metu baudos už Konkurencijos įstatymo pažeidimus yra didelės, tik, ko gera, dar nebuvo atvejo, kad būtų pritaikyta didžiausia galima bauda. Viena didžiausių baudų skirta „Maximai“ ir „Mantingai“, bet ir tai ne didžiausia numatyta įstatyme“, - sako p. Dundulis.  

VŽ rašė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį byloje, kurioje Konkurencijos taryba (KT) skyrė baudas mažmeninės prekybos tinklą valdančiai bendrovei „Maxima LT“ ir prekių tiekėjai „Mantinga“ už draudžiamo susitarimo sudarymą. Tiekėjams sudarant sutartis su prekybos tinklais visada reikia susitarti, tačiau nežinant draudžiamų dalykų peržengti šią plonytę liniją bet kada gali kiekvienas tiekėjas ir prekybininkas. Teismas patvirtino KT išvadų esmę, ir nors sumažino ankstesnes baudas („Maxima LT“ bauda sumažėjo apie 19%, o „Mantinga“ bauda sumažėjo 51%, palyginus su tomis, kurias buvo skyrusi KT), galutinės baudos išliko tikrai nemažos.  „Maxima LT“ skirta 13,66 mln. Eur, o „Mantingai“ skirta 2,15 mln. Eur. „Mantinga“ skunde netgi nurodė, kad sumokėjusi tokio dydžio baudą ji bankrutuotų, atleisdama daugiau negu 1.000 darbuotojų, tik dar labiau sumažindama konkurenciją rinkoje. Be to, „Mantinga“ teigimu, KT paskirta pradinė bauda (4,4 mln. Eur) būtų buvusi didesnė netgi už visą pelną, kurį bendrovė yra uždirbusi nuo pat jos įsteigimo 1995 m.

Pasak p. Dundulio, Konkurencijos įstatyme yra nemažai neaiškumų, jį galima traktuoti įvairiai, priklausomai nuo aplinkybių.

„Verslui turi būti aišku, už ką jis gali būti baudžiamas. Prašėme Konkurencijos tarybos įvertinti mūsų sutartis su tiekėjais, ar jose nėra pažeidimų, tačiau nepaisant to, kad jie sutartis jau matė ir įvertino, gali bet kada nubausti, jei kažkuri sutarties dalis pasirodys netinkama. Gali susidaryti įspūdis, kad ribojimai, apie kuriuos girdime, skirti su kai kuriomis įmonėmis susidoroti. Štai nepatiks, ką prikalbėjau, ir skirs didžiausią galimą baudą“, – komentuoja p. Dundulis.

„Rimi Lietuva“: esame už baudų didinimą

„Esame aukščiausių sąžiningo verslo standartų besilaikanti Skandinavijos įmonė, todėl pasisakome už baudų didinimą už tikrai nesąžiningą komercinę veiklą, kai apgaulės būdu yra apeinami įstatymai, klaidinami vartotojai ir panašiai“, – teigia Giedrė Buivydienė, „Rimi Lietuvos“ komunikacijos vadovė.

Pasak jos, labai geri pačios prezidentės paminėti pavyzdžiai, kai komercinės paskirties patalpos pardavinėjamos kaip butai, o paprastas vanduo kaip turintis gydomųjų savybių. Tokie didelės apimties nesąžiningi veiksmai turi būti tiriami ir nagrinėjami atsakingų institucijų.

„Kalbant iš mūsų rinkos perspektyvų, manome, kad taip pat yra svarbu kiekvieną atvejį vertinti individualiai. Kalbame apie atvejus, kai institucija pripažįsta nesąžininga komercine veikla vienkartinę darbuotojo klaidą, pavyzdžiui, dėl laiku nenuimtos akcinės kainos vienoje parduotuvėje, ir skiria keliasdešimties tūkstančių eurų baudą, nors dėl nenuimtos kainos pirkėjui padaryta žala, kurią prekybininkas pirkėjui kompensuoja, tesiekia iki vieno euro, klaida padaroma tik vienoje parduotuvėje, o ne visame tinkle,“ – teigia p. Buivydienė.

Meidė: baudos turi būti adekvačios

Kristina Meidė, „Maxima LT“ generalinė direktorė, palaiko priemones, kurios prisidės prie vartotojų apsaugos stiprinimo, tačiau svarbu, kad reguliuojančios institucijos vertintų padaryto nusižengimo mastą ir jo aplinkybes, t. y. ar pažeidimas yra daugkartinis, ar jis – netyčinis veiksmas, ir atsižvelgiant į tai skirtų adekvataus dydžio baudas, sako ji. 

„Visapusiškai palaikome ir giname vartotojų teisę gauti teisingą ir neklaidinančią informaciją apie prekes. Esame tarpininkai tarp pirkėjų ir gamintojų bei tiekėjų. Bendradarbiaudami su tiekėjais visuomet pabrėžiame įsipareigojimus, reklamuojant savo produkciją, laikytis vartotojų apsaugą reglamentuojančių reikalavimų“, – teigia p. Meidė.

Pasak jos, pasitaiko pavienių atvejų, kai dėl neapdairumo ar žmogiškojo faktoriaus klaidos, keičiant kainų etiketes ar kitą informaciją apie parduodamas prekes, įsivelia netyčiniai netikslumai, kuriuos visada stengiamasi operatyviai ištaisyti. 

Berta Čaikauskaitė, „Palink“, valdančio „Iki“ parduotuves, komunikacijos vadovė, sako, kad vadovai nesiima vertinti ir komentuoti baudų klausimo tol, kol nepamatys konkrečių projektų ar įstatymo pakeitimų šiuo klausimu.

„Mūsų nuomone, bet kokios baudos ar nepamatuotos sankcijos yra skausmingos bet kuriam verslui bei prisideda prie neigiamos konkurencinės ir investicinės aplinkos kūrimo“, – sako p. Čaikauskaitė.

VŽ rašė, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo Seimui priimti įstatymų pataisas, kurios, jos nuomone, padidins konkurenciją ekonomikoje, suvaldys augančias kainas ir padės labiau apsaugoti vartotojų teises. Tarp teikiamų pasiūlymų – ir baudų už konkurencingumo taisyklių pažeidimus didinimas bei jų neišvengiamumo įvedimas. Teikiamus projektus prezidentė pirmadienį aptarė susitikusi su Šarūnu Keserausku, Konkurencijos tarybos pirmininku.

Po susitikimo išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad, anot p. Grybauskaitės, „žmones pagrįstai piktina neadekvačiai didėjančios ir klaidinančios prekių bei paslaugų kainos“: „Kai žmonėms siūlomas gydomasis vanduo, neturintis tokių savybių, kai perkant pigų skrydį bilieto kaina išauga dvigubai, kai biurų patalpos pardavinėjamos kaip butai – tokie atvejai mūsų rinkoje pernelyg dažni. Pagrindinis ir patikimas būdas išvengti apgaudinėjimo – didinti sąžiningą konkurenciją, neleisti verslui piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi ir išvengti atsakomybės už prasižengimus.“

Valstybės vadovė teikia Seimui keturių įstatymų pataisas, susijusias su konkurencingumo didinimu ir bandymu pažaboti augančias kainas, stiprinti vartotojų teisių apsaugą. Būtent vartotojų teisių gynybos srityje Lietuva smarkiai atsilieka nuo kitų valstybių – esame penkti nuo galo Europos Sąjungoje.

Plačiau skaitykite ČIA.

VŽ taip pat rašė, kad viešoji erdvė pastaruoju metu aidi nuo politikų užmačių imtis didžiųjų prekybos tinklų veiklos ribojimo. Galvas ima kelti ir tiekėjai, kurie, šiandien supančioti itin griežtų sutarčių su prekybos tinklais, apie savo problemas baiminasi prabilti viešai.

Viena opiausių vietų – vienpusiškos sutartys, kai kiekvienas tiekėjų žingsnis, neįvykdžius sąlygų, yra palydimas nemenkomis baudomis.

Pavyzdžiui, VŽ pasiekusioje sutartyje su vienu iš prekybos tinklų vos ne 30 punktų, kalbančių apie tiekėjo įsipareigojimų neįvykdymą, yra numatytos baudos. Tačiau pardavėjo galbūt nevykdomi veiksmai – nebaudžiami.

„Jei iš prekybos tinklo centrinio sandėlio mūsų prekė neatkeliavo laiku ir lentyna parduotuvėje stovi pustuštė, mes jokių galių neturime. Užsiminus apie tai prekybos tinklui, jis tik paprašo detalizuoti, kur tokia situacija buvo, atsiųsti nuotrauką, tada padėkoja ir viskas tuo baigiasi. Tačiau kodėl tada mus baudžia iš karto ir nesileidžia į kalbas, vos neįvykdome sąlygų. Kartais ir mes tampame aplinkybių auka“, – teigia pašnekovas.

Jis kelia klausimą ir apie „kosminius“ kai kurių tinklų taikomus baudų dydžius, siekiančius ne dešimtis ar šimtus eurų.

„Esame kalbėję apie tai ir su Konkurencijos taryba. Ji pripažįsta, kad sutartyse yra kvestionuotinų punktų, tačiau sprendimų nesiima. Taip, gyvename laisvoje rinkoje ir verslas turėtų susitarti tarpusavyje, tačiau kai galios centrai yra nevienodi, apie jokius lygiavertiškus santykius, deja, nekalbama“, – pabrėžia VŽ šaltiniai.

Savo ruožtu teisininkai, pamatę tokias sutartis, taip pat kraipo galvas ir antrina, kad jos surašytos į „vienus vartus“.

„Natūralu, kad prekybos tinklai bando apsisaugoti, tai yra normalu, visi siekia apsidrausti, nori, kad susitarimai būtų vykdomi, tačiau neretai tie norai peržengia ribas“, – pabrėžia pašnekovai.

Dirbantys ir užsienio rinkose tiekėjai, lygindami sutartis su prekybos tinklais Lietuvoje ir svetur, pažymi, kad užsienio tinklai taip pat apsidraudžia ir baudas numato, tačiau čia galima derėtis ir abi pusės prisiima lygiavertiškesnius įsipareigojimus.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ir estams dėl šiukšlių skauda galvą – šaliai gresia 100 mln. Eur bauda 1

Jei po metų Estija nepradės perdirbti pusės šalyje susidarančių buitinių atliekų, Briuselis jai gali skirti...

Išaugus gėrimų vartojimui, į taromatus 2018 m. grąžinta rekordinis kiekis pakuočių 1

Pernai taromatams bei rankinio surinkimo punktams Lietuvos gyventojai grąžino rekordinį gėrimų pakuočių...

Didžiausia infliacija ES – Estijoje 19

Euro zonos 2018 m. gruodžio mėn. metinė infliacija buvo 1,6%, 0,3 procentiniais punktais (p.p.) mažesnė nei...

Finansai
2019.01.18
A. Veryga žada valstybines vaistines ligoninėse dar šiemet 9

Sveikatos reikalų ministras Aurelijus Veryga žada sudaryti galimybę ligoninių vadovams įsteigti valstybines...

LB: prekybininkai negali imti mokesčio už atsiskaitymus kortelėmis  20

Prekių ir paslaugų teikėjai neturi teisės imti mokesčio iš pirkėjų, atsiskaitančių mokėjimo kortelėmis,...

EP siūlo PVM lengvatas prekėms, kurias dažniau perka moterys 13

Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl lyčių lygybės ir mokesčių pasiūlė taikyti PVM lengvatas moterų...

Finansai
2019.01.17
Tiekimo grandinė: technologijos, į kurias investuoja milžinai Premium

Duomenų analitika daro vis didesnę įtaką tiekimo grandinės procesams ir jau neša naudą kai kuriems jos...

„Švaros broliai“ į naują tunelinę plovyklą Vilniuje investuoja 2,5 mln. Eur 6

UAB „Švaros broliai“ pradeda naujos tunelinės automobilių plovyklos statybas Vilniuje, Gariūnuose. Tai bus...

Paštas kaimo laiškininkus persodins į automobilius, skelbia konkursus 2

Lietuvos paštas iki 2019 m. I pusmečio planuoja paskelbti kelis viešųjų pirkimų konkursus 640 automobilių...

Transportas
2019.01.16
Vyriausybė pritarė naujam reikalavimui prekybininkams 4

Siekiant sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą prekybos sektoriuje, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo,...

E. Budvilaitis paliko „StrongPoint“ 6

Prekybos technologijų ekspertas Evaldas Budvilaitis, technologijų bendrovės „StrongPoint“ vienas vadovų, po...

„Maxima“ investuoja į saulės jėgaines 3

Prekybos tinklas „Maxima“, siekdamas mažinti veiklos sąnaudas bei poveikį aplinkai, didina investicijų į...

Energetika
2019.01.16
Advokatų kontoros „Cobalt“ partnerių gretas papildė ilgamečiai darbuotojai

Nuo sausio 1 d. advokatų kontoros „Cobalt“ partnerių gretas papildė du nauji partneriai. Jais tapo ilgamečiai...

Daugiausia baudų skyrė už konkurenciją ribojančius susitarimus

Konkurencijos taryba 2018 m. už Konkurencijos ir Reklamos įstatymo pažeidimus skyrė baudų už 780.800 Eur,...

Rinkodara
2019.01.16
Latvijos žiniasklaida: „Čili pica“ tinklo mokestinė skola siekia 327.700 Eur

Picerijų tinklą „Čili pica“ kaimyninėje Latvijoje valdančios bendrovės „Čilija pizza“ mokestinė skola sausio...

„Maxima“ diegia elektronines etiketes, jas turintis „Topo centras“ vardija trūkumus  Premium 10

Neseniai pranešęs apie investicijas į prekių skenavimo įrenginius mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“...

Prie neseniai startavusios advokatų kontoros WINT prisijungė naujas partneris 3

Praėjusių metų pabaigoje susikūrusios advokatų profesinės bendrijos WINT partneriu tapo Pranas Švedas,...

Vilniaus „Akropolio“ atnaujinimo užsakymą gavo „Mitnija“

Pusės Vilniaus prekybos ir pramogų centro „Akropolio“ ploto atnaujinimą atliks koncernui „,MG Baltic“...

Statyba ir NT
2019.01.15
„Novaturo“ apyvarta pernai išaugo 29% 1

Didžiausio Baltijos šalyse kelionių organizatoriaus AB „Novaturas“ neaudituota 2018 m. apyvarta Lietuvoje,...

„Lidl“ turi ir naują rinkodaros vadovę, ir naujus partnerius 17

Naująja prekybos tinklo „Lidl“ Rinkodaros departamento vadove tapo Elena Šilovaitė, pastaruosius metus šias...

Rinkodara
2019.01.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau