Valdžia įsėdo ne į tą karuselę

Publikuota: 2018-09-10
Darreno Stapleso („Reuters“) nuotr.
Darreno Stapleso („Reuters“) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Apie būtinybę skatinti mažų krautuvėlių steigimąsi kalbantys politikai kuria priemonių planą „kainoms mažinti“, kuris, kaip matyti iš preliminarių dokumentų, iš tiesų kainoms įtakos gali turėti ne tiek ir daug, bet prekybininkų, ypač didžiųjų, padėtį tikrai apsunkins.

Didiesiems prekybos tinklams įsitvirtinti miestų centruose leidusi valdžia dabar siekia apkartinti per didelius pelnus (jos manymu) gaunančių prekybininkų gyvenimą, įvesdama jiems naujų ribojimų, tarsi užmiršdama, kokioje apverktinoje padėtyje atsidūrę kai kurie emigracijos ir gyventojų senėjimo nualinti regionai. Jų centruose dabar nyksta paskutinės netinklinės parduotuvės, užleisdamos prekybinius plotus ten augančiai „Maximai“, „Lidl“, „Norfai“, „Iki“. Didieji kuriasi miestelių centruose, buvusių viešbučių vietose, smulkesniems prekybininkams palikdami atokesnius rajonus.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Opiausia regionų problema – darbuotojų trūkumas: verslo ir politikų nuomonės

Kalbėti apie naujus draudimus ir prekybos ribojimus politikams naudinga, todėl jie apie tai ir kalba. Visuomenė kritiška prekybininkų atžvilgiu vien dėl to, kad būtent prekybininkus priimta kaltinti dėl aukštų kainų. Politikai tuo naudojasi.

Regionų gaivinimo tema galbūt ne tokia populiari – iki šiol neturime aiškios vizijos, kaip jie galėtų vystytis. Smulkūs prekybininkai beveik neturi jokių pranašumų, geriausios prekybinės vietos ir sklypai atsiduria didžiųjų rankose. Nors šioje vietoje lemiamą žodį – kur kokia parduotuvė turi stovėti – galėtų tarti savivalda. Tarkime, miestelių autobusų stotys, ten dabar kuriasi didieji tinklai, nors tų miestų merai ir tarybos puikiausiai žino, kaip tokiu prekybiniu plotu apsidžiaugtų vietos prekybininkai. Ir jei savivalda duotų tinkamą toną, konsultacijas ir priežiūrą, šiose vietose kurtųsi nauji verslai ir jie galėtų vartotojams pasiūlyti ne prastesnę kokybę nei didieji rinkos dalyviai.

VŽ nuomone, jei pirma būtų galvojama apie smulkųjį verslininką, kuriuo neva taip rūpinasi politikai, vėliau nereiktų nieko drausti stambiajam. Pirmiausia reikia nustatyti žaidimo taisykles ir jų laikytis.

Kiekvienas didesnis ar mažesnis regionas privalo turėti savo viziją ir priemonių planą, padėsiantį siekti tikslų. Kalbant apie prekybą, rimto svarstymo reikalauja kiekvienas pasirinkimas – plėtoti mažąją prekybą ar priimti tinklą.

Deja, praktiškai veiksmingų planų, juolab apimančių visą šalį, neteko regėti. Akivaizdu, iki šiol regionus klampina gremėzdiški miestų bendrieji ir specialieji planai, sustabarėję politikai. Reikalų su periferijos administracijomis turintys verslininkai sako, kad gebėjimo įsiklausyti į verslo poreikius skirtumai nuo didmiesčių labai akivaizdūs. Parduotuvės projektavimo sąlygų derinimas miestelyje trunka 6–9 mėnesius, o ką jau kalbėti apie ko nors labiau teršiančio statybas, kokį nors pramonės objektą...

Galima diskutuoti, kiek efektyviai regionai panaudojo ES struktūrinių fondų paramą ir biudžeto lėšas: ar ne per daug investuota į šaligatvius ir parkus, kuriais beveik nelieka kam grožėtis, ar nebuvo galimybių daugiau lėšų skirti naujoms darbo vietoms, traukos centrams kurti. Ar Alytuje tikrai žūtbūt dabar reikėjo trijų eismo juostų gatvės, o Utenoje – šviečiančio ir grojančio fontano?

Minint pavyzdines investicijas, pirmiausia iškyla Anykščių šilelio vaizdinys. Už europinius pinigus nutiestas Lajų takas tapo ne tik kultūros objektu, bet ir užkūrė visą smulkaus maitinimo ir paslaugų verslo variklį regione. Per metus ten įsikūrė daugiau kaip penkios naujos kavinės, padaugėjo pavėžėjimo paslaugų tiekėjų.

Savivaldos rinkimams besirengiantys politikai galėtų pamąstyti, į kokį panašų traukos objektą būtų galima investuoti, kuris apaugtų darbo vietomis ir turistais. Vertėtų susimąstyti apie savo krašto perspektyvą ir sudaryti konkretų planą bent dvejiems metams „Kaip pakelti regioną“. Plane būtini skaičiai: planuojamų investicijų sumos ir planuojama grąža. Kalbėkite konkrečiais skaičiais, turėkite aiškius planus, tai daug patraukliau nei tradiciniai pažadai, kad gyvensime geriau ir sočiau.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Daugiausiai uždirbęs Lietuvos advokatas pernai gavo 2,2 mln. Eur pajamų 6

2,214 mln. Eur – tokios buvo didžiausios vieno Lietuvos advokato 2017 m. apmokestinamosios pajamos, rodo...

„Tesco“ pristato naują žemų kainų parduotuvių formatą 1

Pagrindinis Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos tinklas „Tesco“ žengia koja kojon su sparčiai...

Religinis turizmas – vien popiežiaus vizito gali nepakakti

Rengiantis popiežiaus Pranciškaus vizitui, susigriebta, kad religinio ir piligriminio turizmo niša mūsų...

Pasirašyta sutartis dėl „Lidl“ logistikos centro Rygoje statybos 4

Dvi Latvijos įmonės – statybų bendrovė SIA „Merks“, AS „Merko Ehitus group“ antrinė įmonė, ir SIA „Lidl...

Transportas
2018.09.21
VCUP rudenį pasitinka su nauju prekės ženklu 7

Prekybos centras VCUP keičia prekės ženklą. Atsinaujinimo poreikį padiktavo ilgametė patirtis ir klientų...

Rinkodara
2018.09.21
Kur daugiausia užsienyje keliavo Lietuvos gyventojai II ketv.

Į užsienį 2018 m. antrąjį ketvirtį keliavo 507.400 šalies gyventojų, arba 9,4% daugiau nei per tą patį 2017...

Po Lietuvą gyventojai šiemet keliavo daugiau, vienai kelionei išleido vidutiniškai 56 Eur

Šalies gyventojų kelionių su viena ir daugiau nakvynių skaičius 2018 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo...

Keserauskas: kai kurie ribojimai gali atšaldyti norą imtis verslo Premium 5

Lietuvoje, kaip įprasta rinkos ekonomikos šalyse, natūralus verslo, įskaitant ir prekybos tinklus, augimas...

Prekybininkų vajuje pamiršta silpnoji grandis – tiekėjai Premium 3

Viešoji erdvė pastaruoju metu aidi nuo politikų užmačių imtis didžiųjų prekybos tinklų veiklos ribojimo.

Rinkodara
2018.09.21
Mituzas: kainos gali kristi tik joms kylant miesto centre 11

Konkurencija kainas tik didina, nes kainos priklauso nuo kvadratinio metro efektyvumo. Jeigu stovėdamas...

Verslas ragina dar kartą pratęsti GPAIS pereinamąjį laikotarpį 4

Spalio 1 d. baigiasi Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS),...

Daugėja „Kesko Senukų“ „Proficentrų“

Šią vasarą didžiausią prekybos erdvę „Proficentras1000“ Vilniuje, Savanorių prospekte, atidarę...

„Gazelės” konferencija Vilniuje: šiemet ji kitokia

„Gazelės“ konferencija, kurią „Verslo žinios“ rengia jau 15 metų, šiemet iš esmės atsinaujino: ne tik...

Mano verslas
2018.09.20
„Lidl Lietuvos“ fenomenas: ką rodo finansų ataskaitos Premium 39

Atitraukus žvilgsnį nuo nuosavo kapitalo pelningumo rodiklio, kuris greičiausiai dar gerokai keisis į gerąją...

Verslas išaugo iš pilnų lagaminų lauktuvių Premium 3

2.000 Eur – tiek siekė Vilniaus Halės turgavietėje įkurtos graikiškų produktų parduotuvės pirmosios savaitės...

Prie greitkelio Kaune atidaro sandėlių ir biurų kompleksą A1 Premium 3

Kauno UAB „EPRO Group“ atidaro sandėlių ir biurų kompleksą A1, įsikūrusį šalia Vilniaus-Klaipėdos greitkelio.

Statyba ir NT
2018.09.19
„Kaufland“: plėtros planų Lietuvoje neturime 31

Vokietijos prekybos centrų grupei „Schwarz“ priklausantis prekybos tinklas „Kaufland“ VŽ teigia, kad šiame...

Valdžia žada visą puokštę priemonių dėl prekybos tinklų darbo 34

Didinti prekybos tinklų konkurenciją, kviesti užsienio investuotojus, stiprinti smulkųjį ir vidutinį verslą,...

Restoranų pajamas augina ne tik kylančios kainos Premium

Restoranams ir kavinėms 2018-ieji žada būti dar vieni geri metai. Statistikos duomenimis, šiemet sausį–liepą...

TOP 20 restoranų pagal 2017–ųjų pelną ir pajamas Premium 6

2017-ieji kavinėms ir restoranams taip pat buvo geri. Pajamas didino 17-a iš 20-ies į VŽ sudarytą didžiausių...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau