Atsiskaitymas bitkoinais: už skrydžius „AirBaltic“ kriptovaliuta mokėjo 800 keleivių

Latvijos oro bendrovė AirBaltic, dar 2014 m. pasiūliusi savo klientams mokėti už skrydžius bitkoinais, skaičiuoja, kad atsiskaitančių šia valiuta skaičius tapo stabilus.
2017 m., palyginti su 2016 m., rezervacijų skaičius su galimybė mokėti bitkoinais išaugo dviem trečdaliais, o bendra parduotų bilietų vertė padidėjo 2,5 karto, teigia AirBaltic spaudos tarnyba.
Per pastaruosius ketverius metus bitkoinais savo keliones į Europos, Skandinavijos, Azijos ir kitų regionų šalis apmokėjo daugiau nei 800 keleivių.
Pernai stebėjome žymų šio mokėjimo būdo populiarumo didėjimą, o 2018 m. mokančių bitkoinais skaičius išlieka stabilus. Kiekvienas iš tų 800 klientų už bitkoinus skrido bent kartą ar kelis kartus, VŽ atsiųstame komentare teigia AirBaltic spaudos tarnyba.
Atsiskaityti bitkoinais už skrydžius galima rezervuojant bilietą AirBaltic interneto svetainėje. Bilietų kainos rodomos eurais.
Keleiviui pasirinkus mokėjimų būdą bitkoinais, AirBaltic kriptovaliutų keitykloje automatiškai juos konvertuoja į eurus.
Galimybė atsiskaityti bitkoinais yra vienas iš inovatyvių mūsų sprendimų. Esame viena iš daugiausiai pažangių naujovių siūlančių skrydžių kompanijų, teigia AirBaltic atstovai.
VŽ rašė, kad per pirmąjį pusmetį AirBaltic pajamas padidino 19% iki 180,8 mln. Eur.
Pastaraisiais metais airBaltic plėtė savo veiklą, tai leido mums pasiekti įspūdingų rezultatų. Vis dėlto negalima pamiršti tam tikrų makroekonomikos faktorių, turėjusių tam įtakos. Tai naftos kaina, dolerio valiutos kursas, pranešime cituojamas Martinas Gausas, airBaltic generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas.
Pasak p. Gauso, iki 2025 m. įmonė turėtų paaugti dvigubai, tačiau pranešime nedetalizuojama, kokiomis priemonėmis tai ketinama pasiekti.
Skirtingos strategijos
VŽ rašė, kad kai kurie viešbučiai, kirpyklos, oro linijos, technikos ir elektronikos pardavėjai Lietuvoje priima atsiskaitymus kriptovaliutomis. Ilgiausiai rinkoje šią paslaugą siūlantis Topo centras planuoja, kad kitąmet atsiskaitymai bitkoinais jau sieks apie 1 mln. Eur pajamų.
Remigijus Štaras, Topo centro direktorius, VŽ sakė, kad rugpjūtį sukanka dveji metai, kai Topo centras siūlo savo klientams atsiskaityti už prekes bitkoinais. Dabar galima įvertinti situaciją realiai, palyginti ją su strategijoje numatytais lūkesčiais. Iš tikrųjų formuojasi nauja elgsena, kasamos kriptovaliutos, ir gal į tai reikėtų žiūrėti atsargiai, bet, eliminavus tam tikrą riziką, galima suteikti savo klientams galimybę atsiskaityti ir šiuo būdu, sako p. Štaras.
Tie, kurie sako, kad poreikio atsiskaityti kriptovaliutomis nėra, kalba netiesą. Greičiausiai jie tiesiog nenori rizikuoti. Argi nėra poreikio, jei šiemet bitkoinais suprekiausime už 0,5 mln. Eur, o kitiems metams planuojame 1 mln. Eur apyvartą? svarsto p. Štaras.
Ernestos Dapkienės, Maximos komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorės, teigimu, nuolat svarstomi ir diegiami įvairūs šiuolaikiški sprendimai, kurie gerina klientų apsipirkimą. Tikėtina, kad netolimoje ateityje kriptovaliutos taps viena galimų kasdienio atsiskaitymo priemonių, tačiau šiandien kalbėti apie tokios galimybės atsiradimą prekybos centruose kol kas dar per anksti, ypač žinant, kad kriptovaliutos nėra centrinio banko sistemos dalis, o jų rinka nėra reguliuojama.
Andrius Bičeika, Revolut verslo plėtros vadovas, VŽ sakė, kad atsiskaitymų kriptovaliutomis ateitis tiesiogiai priklausys nuo to, kokią kryptį kriptovaliutų klausimu nutars priimti reguliuotojai, tai lems ir fintech įmonių, kurios kuria atsiskaitymo kriptovaliutomis priemones, veiklą.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Prekyba
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti