Atsiskaitymas bitkoinais: už skrydžius „AirBaltic“ kriptovaliuta mokėjo 800 keleivių

2017 m., palyginti su 2016 m., rezervacijų skaičius su galimybė mokėti bitkoinais išaugo dviem trečdaliais, o bendra parduotų bilietų vertė padidėjo 2,5 karto, teigia „AirBaltic“ spaudos tarnyba.

Per pastaruosius ketverius metus bitkoinais savo keliones į Europos, Skandinavijos, Azijos ir kitų regionų šalis apmokėjo daugiau nei 800 keleivių.

„Pernai stebėjome žymų šio mokėjimo būdo populiarumo didėjimą, o 2018 m. mokančių bitkoinais skaičius išlieka stabilus. Kiekvienas iš tų 800 klientų už bitkoinus skrido bent kartą ar kelis kartus“, – VŽ atsiųstame komentare teigia „AirBaltic“ spaudos tarnyba.

Atsiskaityti bitkoinais už skrydžius galima rezervuojant bilietą „AirBaltic“ interneto svetainėje. Bilietų kainos rodomos eurais.

Keleiviui pasirinkus mokėjimų būdą bitkoinais, „AirBaltic“ kriptovaliutų keitykloje automatiškai juos konvertuoja į eurus.

„Galimybė atsiskaityti bitkoinais yra vienas iš inovatyvių mūsų sprendimų. Esame viena iš daugiausiai pažangių naujovių siūlančių skrydžių kompanijų“, – teigia „AirBaltic“ atstovai.

VŽ rašė, kad per pirmąjį pusmetį „AirBaltic“ pajamas padidino 19% – iki 180,8 mln. Eur.

„Pastaraisiais metais „airBaltic“ plėtė savo veiklą, tai leido mums pasiekti įspūdingų rezultatų. Vis dėlto negalima pamiršti tam tikrų makroekonomikos faktorių, turėjusių tam įtakos. Tai – naftos kaina, dolerio valiutos kursas”, – pranešime cituojamas Martinas Gausas, „airBaltic“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas.

Pasak p. Gauso, iki 2025 m. įmonė turėtų paaugti dvigubai, tačiau pranešime nedetalizuojama, kokiomis priemonėmis tai ketinama pasiekti.

Skirtingos strategijos

VŽ rašė, kad kai kurie viešbučiai, kirpyklos, oro linijos, technikos ir elektronikos pardavėjai Lietuvoje priima atsiskaitymus kriptovaliutomis. Ilgiausiai rinkoje šią paslaugą siūlantis „Topo centras“ planuoja, kad kitąmet atsiskaitymai bitkoinais jau sieks apie 1 mln. Eur pajamų. 

Remigijus Štaras, „Topo centro“ direktorius, VŽ sakė, kad rugpjūtį sukanka dveji metai, kai „Topo centras“ siūlo savo klientams atsiskaityti už prekes bitkoinais. „Dabar galima įvertinti situaciją realiai, palyginti ją su strategijoje numatytais lūkesčiais. Iš tikrųjų formuojasi nauja elgsena, kasamos kriptovaliutos, ir gal į tai reikėtų žiūrėti atsargiai, bet, eliminavus tam tikrą riziką, galima suteikti savo klientams galimybę atsiskaityti ir šiuo būdu“, – sako p. Štaras.

„Tie, kurie sako, kad poreikio atsiskaityti kriptovaliutomis nėra, kalba netiesą. Greičiausiai jie tiesiog nenori rizikuoti. Argi nėra poreikio, jei šiemet bitkoinais suprekiausime už 0,5 mln. Eur, o kitiems metams planuojame 1 mln. Eur apyvartą?“ – svarsto p. Štaras.

Ernestos Dapkienės, „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorės, teigimu, nuolat svarstomi ir diegiami įvairūs šiuolaikiški sprendimai, kurie gerina klientų apsipirkimą. Tikėtina, kad netolimoje ateityje kriptovaliutos taps viena galimų kasdienio atsiskaitymo priemonių, tačiau šiandien kalbėti apie tokios galimybės atsiradimą prekybos centruose kol kas dar per anksti, ypač žinant, kad kriptovaliutos nėra centrinio banko sistemos dalis, o jų rinka nėra reguliuojama.

Andrius Bičeika, „Revolut“ verslo plėtros vadovas, VŽ sakė, kad atsiskaitymų kriptovaliutomis ateitis tiesiogiai priklausys nuo to, kokią kryptį kriptovaliutų klausimu nutars priimti reguliuotojai, – tai lems ir „fintech“ įmonių, kurios kuria atsiskaitymo kriptovaliutomis priemones, veiklą.