Praėjo metai, atėjo laikas vėl keisti VPĮ

Publikuota: 2018-07-12
Kontoros nuotr.
Kontoros nuotr.
Advokatų kontoros TGS Baltic asocijuotasis partneris, advokatas

Tenka susidurti su perkančiųjų organizacijų sprendimais, kurie remiasi neoficialiais institucijų išaiškinimais dėl Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) taikymo. Pagal juos, tik susipažinus su pasiūlymais ir nustačius, kad pasiūlyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, galima konkrečius/pavienius pasiūlymus atmesti, nevertinant kitų pasiūlymo aspektų.

Šiose konsultacijose nurodoma:

„Jeigu naudotas kainos arba sąnaudų kriterijus, tuomet jeigu tiekėjo pasiūlyta kaina yra per didelė, pasiūlymas gali būti atmetamas iš karto, netraukiant tokio tiekėjo į pasiūlymų eilę. Jeigu visų tiekėjų kainos per didelės, gali būti iš karto atmetami visi pasiūlymai.“

„Kai pasiūlymai vertinami pagal kainos/sąnaudų ir kokybės santykio kriterijus ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos: tiekėjų pasiūlymai, kuriuose kaina yra per didelė ir nepriimtina negali būti atmetami, jie įtraukiami į pasiūlymų eilę. Gali atsitikti ir taip, kad tiekėjas su per didele kaina bus pirmoje vietoje, o tiekėjas su mažesne kaina bus antroje vietoje (kadangi kokybės daliai gautų mažesnius balus), tokiu atveju, pirkimą perkančioji organizacija privalės nutraukti.“

Kuo remiasi tokie išaiškinimai ir ar jie turi teisinį pagrindą? Reiktų priminti, kad ankstesnės redakcijos VPĮ nebuvo galima atmesti pavienių pasiūlymų, jei pirkimui skirtos lėšos nebūdavo viešai identifikuojamos pirkimo dokumentuose.

Kas dabar kitaip? Pirma, dabar VPĮ aiškiai pateikia nepriimtino pasiūlymo sąvoką, pagal kurią nepriimtinu laikomas pasiūlymas, viršijantis viešajam pirkimui skirtas lėšas, perkančiosios organizacijos nustatytas prieš pradedant pirkimo procedūrą.

Antra, dabar įstatyme labai aiškūs kriterijai, kada bus laikoma, jog kaina yra per didelė ir nepriimtina – kai viršija perkančiosios organizacijos pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas visai neseniai išaiškino, kad perkančiosios organizacijos ne gali, o privalo atmesti per didelės kainos pasiūlymus. VPĮ neįtvirtinus reikalavimo pirkimo dokumentuose viešinti turimo biudžeto ar užsibrėžtų išlaidų ribų, tokie pasiūlymai atmetami ir tokiu atveju, kai perkančioji organizacija turi papildomų lėšų, kurias galėtų išleisti pakoregavusi ikiprocedūriniuose dokumentuose užfiksuotą pirkimui skirtą lėšų sumą.

Trečia, įstatyme taip pat numatyta, jog kai ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra per didelė ir nepriimtina, o perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai laimėjusiais negali būti nustatyti.

Ar tikrai galimas „automatinis atmetimas“ „iš karto“? Susipažinus su minėta dabar galiojančio VPĮ specifika ir konsultacijomis dėl pasiūlymų atmetimo, turėtų kilti šie klausimai. Pirma, kodėl išaiškinimuose nurodoma, kad pasiūlymai „gali“ būti atmetami.

Teisine prasme terminas „galima“ tokiems veiksmams, kaip pasiūlymų atmetimas, netinka, nes jis reikštų, kad Perkančioji organizacija yra visiškai laisva nuspręsti vienaip ar kitaip. Toks diskrecijos teisės apibrėžimas nesuderinamas su skaidrumo ir lygiateisiškumo principais.

Antra, kodėl ir kuo remiantis institucijos minėtoje situacijoje daro takoskyrą tarp pasiūlymų, kurie vertinami tik pagal kainos kriterijų, ir pasiūlymų, kurie vertinami pagal kainos ir kokybės kriterijų?

Galiojantis VPĮ numato, kad „ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo“ sąvoka siejama visais leidžiamais vertinimo kriterijais ar jų deriniu. Kitaip tariant, nesvarbu, koks pasiūlymų vertinimo kriterijus – geriausiai įvertintas pasiūlymas yra laikomas ekonomiškai naudingiausiu.

Be to, galimi atvejai, kai pasiūlymai vertinami pagal sąnaudas (gyvavimo ciklą), o pirmos vietos pasiūlymo prekių įsigijimo kaina yra didesnė bei viršija pirkimui suplanuotą biudžetą, tačiau dėl didesnio eksploatacinių ir kitų sąnaudų efektyvumo, toks pasiūlymas vertintinas geriau (ekonomiškai naudingesnis). Akivaizdu, kad „automatinis“ atmetimas tokiu atveju prieštarautų logikai, kuria vadovaujantis pateikti siūlymai/konsultacija vykdyti atmetimą „iš karto“. Trečia, ar turi būti sudaroma pasiūlymų eilė, jei pasiūlytos (vieno, keleto ar visų tiekėjų) per didelės ir nepriimtinos kainos?

Skirtingai nei ankstesnės redakcijos VPĮ, dabar nenumatyta, kad jei pateikiami visi pasiūlymai su per didelėmis kainomis, jie privalo būti atmetami. Įstatyme tik minima, kad kiti pasiūlymų eilėje esantys tiekėjai laimėjusiais negali būti nustatyti. Tai, suponuoja, kad nepriklausomai nuo to, ar tik vienas, ar keletas tiekėjų pasiūlė per dideles ir nepriimtinas kainas – pasiūlymų eilė sudaroma.

Galiausiai, kyla klausimas, jei turi būti sudaroma pasiūlymų eilė ir aišku, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas parenkamas pagal kainos, sąnaudų arba kokybės kriterijus (jų derinį), kodėl ir, ar tikrai galima automatiškai atmesti tiekėjo pasiūlymą?

Oponuojantys galėtų sakyti, jog šiuo atveju tokios konsultacijos yra grindžiamos įstatymo norma, leidžiančia atmesti pasiūlymus, nevertinant viso pasiūlymo. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad ši teisės norma taikytina pasiūlymų siaurąja prasme vertinimui, t.y., ji kalba ne apie kvalifikaciją, pašalinimo pagrindus ar kitus pasiūlymo aspektus, dėl kurių pasiūlymas gali būti laikomas nepriimtinu (tai buvo dažna klaida ankstesnės redakcijos VPĮ painiojant kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimui skirtas teisės normas). Tokį aiškinimą patvirtina ir nuoroda į teisę vykdyti skelbiamas derybas, kuri gali būti prarandama, kai paaiškėja, kad pasiūlymai yra netinkami, o ne nepriimtini.

Taigi, akivaizdu, kad pateiktas išaiškinimas turi daugiau trūkumų ir prieštaravimų, nei teisinio pagrindo. Tenka apgailestauti, jog galimai nebuvo įvertinti visi tokios pozicijos privalumai ir minusai.

Visgi, šių neaiškumų ir diskusijų turėtų sumažėti, kadangi Ūkio ministerija yra parengusi ir Vyriausybei pateikusi VPĮ pakeitimo projektą, kuriuo numatoma keisti esamą reguliavimą. Pakeitimuose įtvirtina teisė neatmesti pasiūlymų, jei nurodytos kainos nors ir viršija numatytą biudžetą, tačiau yra priimtinos ir perkančioji organizacija gali pagrįsti šios kainos priimtinumą.

Taigi, numatomu VPĮ pakeitimu yra siekiama iš esmės pakeisti dabar privalomą (o ne „galimą“) pasiūlymų atmetimą dėl per didelės kainos, leidžiant peržiūrėti viduje fiksuotą biudžetą, kai pasiūlyta kaina yra priimtina, o formaliai kartoti procesą yra neracionalu.

Ankstyvas pasiūlymų atmetimas gali riboti tiekėjams ginti savo pažeistas teises, kai, pvz., perkančiosios organizacijos vėliau vietoj naujo konkurso organizavimo nuspręstų sudaryti sutartis su tiekėjais, kurių kainos nors ir neviršija biudžeto, tačiau neatitinka kitų reikalavimų. Dėl to, manytina, kad tokio ankstyvo atmetimo atveju turėtų būti įvertintos galimybės skųsti tokį sprendimą iš esmės vien todėl, kad būtų aišku dėl konkurso baigties ir nebūtų prarandama galimybė dalyvauti vėlesnėse pirkimo stadijose.

Perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti, ar iš tikro tikslinga atmesti pasiūlymus, prisiimant riziką dėl neteisėto sprendimo, o taip pat vėliau prarandant galimybes pereiti į pirkimą neskelbiamų derybų būdu.

Komentaro autorius - Karolis Smaliukas, advokatų kontoros TGS Baltic asocijuotasis partneris, advokatas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Maxima“ Lenkijoje sujungia dvi įmones

„Maxima grupė“ į prekybos tinklą „Stokrotka“, kurį valdo nuo šių metų pavasario, integruos 2012 m. įsigytą...

Sekmadieniniai draudimai keičia Lenkijos prekybos paveikslą

Lenkijoje įsigaliojus įstatymui, ribojančiam prekybininkų darbą sekmadieniais, didieji prekybos centrai...

Su atgaivintu „Šilelio“ prekės ženklu pajamas dvigubina kasmet Premium 1

Vilniaus bendrovė „Sponge“, prieš porą metų atgaivinusi lietuvišką prekės ženklą „Šilelis“, pernai beveik...

FNTT ir prokurorai perdavė teismui „Metrail“ bylą

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) kartu su Vilniaus apygardos prokuratūra baigė tyrimą ir teismui...

Neįvykusios „Rimi“ ir „Iki“ jungtuvės konfidencialumo migloje 7

Mažmeninės prekybos tinklų „Rimi“ ir „Iki“ sandoris, kuriam įvykus „Rimi“ už 213 mln. Eur būtų įsigijusi...

Į Lietuvą tiektos listerija užkrėstos šaldytos daržovės išimamos iš rinkos

Lenkijos įmonės „Greenyard Frozen Poland“ listerija užkrėstos šaldytos daržovės išimamos iš Lietuvos rinkos –...

„Bionorica Lithuania“ sukčiams pervedė beveik pusę milijono eurų 6

Vilniaus vaistų prekybos bendrovė „Bionorica Lithuania“ sukčiams į Honkongo banką pervedė beveik pusę...

TOP 1000 lyderiai ekspertų akimis: per mažai pramonės, o ypač – inovatyvios Premium 1

Lietuvos bendrovių TOP 1000 sąrašo viršūnėse – palyginti nedaug modernių pramonės įmonių, vos viena kita...

Pramonė
2018.07.18
Ukmergės „Grosso Moda Lithuania“ verslo modelis – aukštų kainų klientai

Didmenine prekyba drabužiais užsiimanti Ukmergės UAB „Grosso Moda Lithuania“ ieško stambių ir patikimų...

Pramonė
2018.07.18
„Walmart“ sudomino „Microsoft“ debesys

Jungtinių Amerikos Valstijų mažmeninės prekybos milžinė „Walmart“ ir programinės įrangos kompanija „Microsoft...

TOP 1000: pirmuoju smuiku grojo prekyba ir pramonė Premium 4

„Verslo žinių“ kasmet sudaromo didžiausio Lietuvos bendrovių TOP 1000 viršūnėje – didmeninės ir mažmeninės...

Pramonė
2018.07.18
„Ebay“ pamėgtas mados aukcionierius – Ukmergėje Premium 4

Daikto vertė ir kaina nebūtinai atitinka viena kitą, o pagal tam tikrus požymius vertingas daiktas savo...

„Norfai“ – bauda už pavojingas kūno priežiūros priemones 6

Prekybos tinklą „Norfa“ valdančio verslininko Dainiaus Dundulio valdomai didmeninės prekybos bendrovei...

„Norfa“ atidarė ketvirtą iš dešimties naujų parduotuvių 4

Šiemet planuojantis atidaryti dešimt naujų parduotuvių, į kurias investicijos sieks apie 15 mln. Eur,...

VCUP restoranų apyvartos per pusmetį išaugo trečdaliu

Šių metų pirmą pusmetį prekybos centre VCUP esančiose kavinėse ir restoranuose apsilankė 16,95% daugiau...

ES ir Japonija pasirašė laisvos prekybos sutartį 4

ES ir Japonijos lyderiai antradienį pasirašė susitarimą dėl laisvos prekybos. Taip sukuriama didžiausia...

„Maxima Grupei“ „Standard & Poor's“ suteikė BB+ kredito reitingą 10

Obligacijų platinimą planuojančiai mažmeninės prekybos „Maxima Grupei“ reitingų agentūra „Standard & Poor's“...

Rinkos
2018.07.17
Streikuoja „Amazon“ darbuotojai Europoje 3

Ši savaitė interneto prekybos bendrovei „Amazon“ prasidėjo nekaip. Pirmadienį sutriko „Amazon Web Services“...

Technologijos
2018.07.17
„Euroapothecos“ kapitalas didinamas dar 66 mln. Eur

Verslininko Nerijaus Numavičiaus netiesiogiai kontroliuojamos vaistinių tinklo valdytojos „Euroapotheca“...

Elektroniniai arbatpinigiai: palikus eurą, padavėjui tenka 49 ct Premium 9

Vieša paslaptis, kad dažniausiai gautų arbatpinigių padavėjai ir kiti paslaugų teikėjai nedeklaruoja ir...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau