Praėjo metai, atėjo laikas vėl keisti VPĮ

Publikuota: 2018-07-12
Kontoros nuotr.
Kontoros nuotr.
Advokatų kontoros TGS Baltic asocijuotasis partneris, advokatas

Tenka susidurti su perkančiųjų organizacijų sprendimais, kurie remiasi neoficialiais institucijų išaiškinimais dėl Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) taikymo. Pagal juos, tik susipažinus su pasiūlymais ir nustačius, kad pasiūlyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, galima konkrečius/pavienius pasiūlymus atmesti, nevertinant kitų pasiūlymo aspektų.

Šiose konsultacijose nurodoma:

„Jeigu naudotas kainos arba sąnaudų kriterijus, tuomet jeigu tiekėjo pasiūlyta kaina yra per didelė, pasiūlymas gali būti atmetamas iš karto, netraukiant tokio tiekėjo į pasiūlymų eilę. Jeigu visų tiekėjų kainos per didelės, gali būti iš karto atmetami visi pasiūlymai.“

„Kai pasiūlymai vertinami pagal kainos/sąnaudų ir kokybės santykio kriterijus ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos: tiekėjų pasiūlymai, kuriuose kaina yra per didelė ir nepriimtina negali būti atmetami, jie įtraukiami į pasiūlymų eilę. Gali atsitikti ir taip, kad tiekėjas su per didele kaina bus pirmoje vietoje, o tiekėjas su mažesne kaina bus antroje vietoje (kadangi kokybės daliai gautų mažesnius balus), tokiu atveju, pirkimą perkančioji organizacija privalės nutraukti.“

Kuo remiasi tokie išaiškinimai ir ar jie turi teisinį pagrindą? Reiktų priminti, kad ankstesnės redakcijos VPĮ nebuvo galima atmesti pavienių pasiūlymų, jei pirkimui skirtos lėšos nebūdavo viešai identifikuojamos pirkimo dokumentuose.

Kas dabar kitaip? Pirma, dabar VPĮ aiškiai pateikia nepriimtino pasiūlymo sąvoką, pagal kurią nepriimtinu laikomas pasiūlymas, viršijantis viešajam pirkimui skirtas lėšas, perkančiosios organizacijos nustatytas prieš pradedant pirkimo procedūrą.

Antra, dabar įstatyme labai aiškūs kriterijai, kada bus laikoma, jog kaina yra per didelė ir nepriimtina – kai viršija perkančiosios organizacijos pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas visai neseniai išaiškino, kad perkančiosios organizacijos ne gali, o privalo atmesti per didelės kainos pasiūlymus. VPĮ neįtvirtinus reikalavimo pirkimo dokumentuose viešinti turimo biudžeto ar užsibrėžtų išlaidų ribų, tokie pasiūlymai atmetami ir tokiu atveju, kai perkančioji organizacija turi papildomų lėšų, kurias galėtų išleisti pakoregavusi ikiprocedūriniuose dokumentuose užfiksuotą pirkimui skirtą lėšų sumą.

Trečia, įstatyme taip pat numatyta, jog kai ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra per didelė ir nepriimtina, o perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai laimėjusiais negali būti nustatyti.

Ar tikrai galimas „automatinis atmetimas“ „iš karto“? Susipažinus su minėta dabar galiojančio VPĮ specifika ir konsultacijomis dėl pasiūlymų atmetimo, turėtų kilti šie klausimai. Pirma, kodėl išaiškinimuose nurodoma, kad pasiūlymai „gali“ būti atmetami.

Teisine prasme terminas „galima“ tokiems veiksmams, kaip pasiūlymų atmetimas, netinka, nes jis reikštų, kad Perkančioji organizacija yra visiškai laisva nuspręsti vienaip ar kitaip. Toks diskrecijos teisės apibrėžimas nesuderinamas su skaidrumo ir lygiateisiškumo principais.

Antra, kodėl ir kuo remiantis institucijos minėtoje situacijoje daro takoskyrą tarp pasiūlymų, kurie vertinami tik pagal kainos kriterijų, ir pasiūlymų, kurie vertinami pagal kainos ir kokybės kriterijų?

Galiojantis VPĮ numato, kad „ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo“ sąvoka siejama visais leidžiamais vertinimo kriterijais ar jų deriniu. Kitaip tariant, nesvarbu, koks pasiūlymų vertinimo kriterijus – geriausiai įvertintas pasiūlymas yra laikomas ekonomiškai naudingiausiu.

Be to, galimi atvejai, kai pasiūlymai vertinami pagal sąnaudas (gyvavimo ciklą), o pirmos vietos pasiūlymo prekių įsigijimo kaina yra didesnė bei viršija pirkimui suplanuotą biudžetą, tačiau dėl didesnio eksploatacinių ir kitų sąnaudų efektyvumo, toks pasiūlymas vertintinas geriau (ekonomiškai naudingesnis). Akivaizdu, kad „automatinis“ atmetimas tokiu atveju prieštarautų logikai, kuria vadovaujantis pateikti siūlymai/konsultacija vykdyti atmetimą „iš karto“. Trečia, ar turi būti sudaroma pasiūlymų eilė, jei pasiūlytos (vieno, keleto ar visų tiekėjų) per didelės ir nepriimtinos kainos?

Skirtingai nei ankstesnės redakcijos VPĮ, dabar nenumatyta, kad jei pateikiami visi pasiūlymai su per didelėmis kainomis, jie privalo būti atmetami. Įstatyme tik minima, kad kiti pasiūlymų eilėje esantys tiekėjai laimėjusiais negali būti nustatyti. Tai, suponuoja, kad nepriklausomai nuo to, ar tik vienas, ar keletas tiekėjų pasiūlė per dideles ir nepriimtinas kainas – pasiūlymų eilė sudaroma.

Galiausiai, kyla klausimas, jei turi būti sudaroma pasiūlymų eilė ir aišku, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas parenkamas pagal kainos, sąnaudų arba kokybės kriterijus (jų derinį), kodėl ir, ar tikrai galima automatiškai atmesti tiekėjo pasiūlymą?

Oponuojantys galėtų sakyti, jog šiuo atveju tokios konsultacijos yra grindžiamos įstatymo norma, leidžiančia atmesti pasiūlymus, nevertinant viso pasiūlymo. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad ši teisės norma taikytina pasiūlymų siaurąja prasme vertinimui, t.y., ji kalba ne apie kvalifikaciją, pašalinimo pagrindus ar kitus pasiūlymo aspektus, dėl kurių pasiūlymas gali būti laikomas nepriimtinu (tai buvo dažna klaida ankstesnės redakcijos VPĮ painiojant kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimui skirtas teisės normas). Tokį aiškinimą patvirtina ir nuoroda į teisę vykdyti skelbiamas derybas, kuri gali būti prarandama, kai paaiškėja, kad pasiūlymai yra netinkami, o ne nepriimtini.

Taigi, akivaizdu, kad pateiktas išaiškinimas turi daugiau trūkumų ir prieštaravimų, nei teisinio pagrindo. Tenka apgailestauti, jog galimai nebuvo įvertinti visi tokios pozicijos privalumai ir minusai.

Visgi, šių neaiškumų ir diskusijų turėtų sumažėti, kadangi Ūkio ministerija yra parengusi ir Vyriausybei pateikusi VPĮ pakeitimo projektą, kuriuo numatoma keisti esamą reguliavimą. Pakeitimuose įtvirtina teisė neatmesti pasiūlymų, jei nurodytos kainos nors ir viršija numatytą biudžetą, tačiau yra priimtinos ir perkančioji organizacija gali pagrįsti šios kainos priimtinumą.

Taigi, numatomu VPĮ pakeitimu yra siekiama iš esmės pakeisti dabar privalomą (o ne „galimą“) pasiūlymų atmetimą dėl per didelės kainos, leidžiant peržiūrėti viduje fiksuotą biudžetą, kai pasiūlyta kaina yra priimtina, o formaliai kartoti procesą yra neracionalu.

Ankstyvas pasiūlymų atmetimas gali riboti tiekėjams ginti savo pažeistas teises, kai, pvz., perkančiosios organizacijos vėliau vietoj naujo konkurso organizavimo nuspręstų sudaryti sutartis su tiekėjais, kurių kainos nors ir neviršija biudžeto, tačiau neatitinka kitų reikalavimų. Dėl to, manytina, kad tokio ankstyvo atmetimo atveju turėtų būti įvertintos galimybės skųsti tokį sprendimą iš esmės vien todėl, kad būtų aišku dėl konkurso baigties ir nebūtų prarandama galimybė dalyvauti vėlesnėse pirkimo stadijose.

Perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti, ar iš tikro tikslinga atmesti pasiūlymus, prisiimant riziką dėl neteisėto sprendimo, o taip pat vėliau prarandant galimybes pereiti į pirkimą neskelbiamų derybų būdu.

Komentaro autorius - Karolis Smaliukas, advokatų kontoros TGS Baltic asocijuotasis partneris, advokatas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„BaltCap“ ruošiasi sujungti „Biosalą“ ir „Livinn“, o verslą išauginti kelis kartus Premium 1

Estijos bendrovės „BaltCap“ fondas „BaltCap Growth Fund“, perėmęs ekologiškų produktų parduotuvių tinklus...

Pramonė
05:45
Paskelbti gražiausi lietuviški įmonių pavadinimai: nuo „Pirmo blyno“ iki „Baltos varnos“

Vasario 20-ąją, minint Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, Valstybinė kalbos komisija paskelbė 18-os pernai...

Laisvalaikis
2019.02.20
Besijungiančių „Sainsbury's“ ir „Asda“ sandoris gali neįvykti  2

Antram pagal dydį Jungtinės Karalystės (JK) mažmeninės prekybos tinklui „Sainsbury‘s“ prisijungus...

Prekyba
2019.02.20
„Lidl Lietuva“ už nuolaidą su tiekėjais atsiskaito greičiau  9

Prekybos tinklo „Lidl Lietuva“ internetiniame portale, skirtame sąskaitų faktūrų statusui stebėti, nuo šiol...

Prekyba
2019.02.20
Metų rinkodaros vadovo rinkimai – finišo tiesiojoje 3

Lietuvos marketingo asociacija LiMA penktą kartą rengia „Metų CMO“ rinkimus. Nugalėtojas bus paskelbtas ir...

Rinkodara
2019.02.20
V. Labeckas: po Rygos „Akropolio“ kitas projektas – Vilniuje Premium 10

Vytautas Labeckas, prekybos centrus valdančios „Akropolis Group“ vadovas, interviu VŽ teigia, kad „Vilniaus...

Prekyba
2019.02.20
Politikų reklama: didžioji kova Vilniuje ir uostamiestyje, arba Tuščių idėjų burbulas Premium 1

Didžiausi pinigai savivaldybių rinkimų kampanijoms bus išleisti tuose miestuose, kuriuose nėra aiškių...

Rinkodara
2019.02.20
„Walmart“ pardavimai internetu išaugo 43%

JAV mažmeninės prekybos lyderės „Walmart“ elektroninės komercijos apimtis per metus išaugo 40%. Su „Amazon“...

Prekyba
2019.02.19
Kaip bus saugomi prekės ženklai, jei „Brexit“ susitarimo nebus Premium

Europos Sąjungos (ES) prekės ženklai, įgyti iki Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš Bendrijos, turėtų būti...

Prekyba
2019.02.19
„Elektromarkt.lt“ reklama klaidino vartotojus 2

Konkurencijos taryba nustatė, kad svetainėje „www.elektromarkt.lt“ skleistos reklamos apie tam tikroms...

Rinkodara
2019.02.19
„Gintarinė vaistinė“ kaltina „alfa.lt“ reketu dėl reklamos, portalas mato norą užtildyti 27

Vaistinių tinklas „Gintarinė vaistinė“ apkaltino naujienų portalą „alfa.lt“ ir jį valdančios įmonės...

Rinkodara
2019.02.19
60% pajamas auginusi „Knygos.lt“ dairosi vietos knygynui Kaune 6

Knygynai be kainų pasitvirtino – UAB „Balto trader“ valdoma „Knygos.lt“ 2018 m. pasiekė 3 mln. Eur apyvartą.

Gazelė
2019.02.19
„Žalgirio“ verslo klubas – verslo plėtros galimybėms atrasti Verslo tribūna 7

Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas be emocingų rungtynių nuo šiol turi dar vieną ypatingą pasiūlymą...

Rinkodara
2019.02.19
Daliai įmonių palengvėjo: baudų už „Metrail“ mokėti kol kas nereikės Premium 1

Dėl „Metrail“ istorijos nukentėjusios įmonės, VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos klientės, gali šiek tiek...

Paslaugos
2019.02.19
Omnikanalę prekybą pritaikė iš tikrųjų: atsisakė skirtingų kainų, jei reikia – parduoda ir telefonu Premium

Skirtingus pardavimo kanalus sujungianti omnikanalė prekyba trina ribas tarp e. komercijos ir fizinės...

Gazelė
2019.02.19
Estijos „BaltCap“ leista perimti „Sveikų produktų“ ir „Bio Salos“ kontrolę

Konkurencijos taryba leido vykdyti koncentraciją Estijos bendrovei „BaltCap“ netiesiogiai per fondą „BaltCap...

Pramonė
2019.02.18
„Ermitažas“ ir „Senukai“ investuoja į greitį: atskirai aptarnauja skubančius, diegia savitarną Premium 3

Apdailos, sodo ir statybinių medžiagų prekybos tinklas „Ermitažas“ sostinės „Akropolyje“ esančioje...

Prekyba
2019.02.18
„Bitė Lietuva“ turi naują prekės ženklo komunikacijos vadovę 4

Telekomunikacijos bendrovės „Bitė Lietuva“ prekės ženklo komunikacijai vadovaus Ieva Talaikienė.

Rinkodara
2019.02.18
Teismas triskart sumažino baudą „Init“ 1

Teismas triskart, iki 50.000 Eur, sumažino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) bendrovei „Init“...

Rinkodara
2019.02.18
Provokacija reklamoje: „Iki“ naujasis ženklas su aliuzija į „Lidl“ ir „Maximą“ Premium 1

Šiemet „Iki“ papildė savo privačių prekės ženklų krepšelį nauju prekės ženklu „Clever“. Akylesniems...

Rinkodara
2019.02.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau