Kartu su latviais ir estais užsienyje apsipirkome už milijardą

Publikuota: 2018-06-04
Luko Balandžio (15min) nuotr.
Luko Balandžio (15min) nuotr.

Baltijos šalių gyventojai dažnai perka užsienyje, o išleidžiamos sumos pirkiniams užsienyje viršija milijardą Eur, rodo Olandijos tyrimų instituto „Regioplan“ ir profesinių paslaugų bendrovės „EY“ bendrai atliktas Baltijos šalių tyrimas. Lietuvos valstybė dėl prekybos užsienyje masto per metus netenka apie 131 mln. Eur biudžeto pajamų, daugiausiai dėl pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo kitose valstybėse.

Mažos gyventojų pajamos ir skirtingos produktų kainos daro didžiausią įtaką nemenkiems pasienio prekybos mastams.

Kas antras Baltijos šalių gyventojas per metus bent kartą užsienyje pirko produktų ar namų apyvokos daiktų. Labiausiai pirkimas užsienyje paplitęs tarp estų (56%), kiek rečiau į aplinkines valstybes vyksta latviai ir lietuviai (atitinkamai 52 ir 49%).

„Augant pajamoms, Baltijos šalių gyventojai vis labiau mobilėja. Prie to prisideda ir, pavyzdžiui, paprastesnis tiesioginis susisiekimas oro transportu — daugėja skrydžių iš Baltijos šalių. Tai išsivysčiusių valstybių požymis. Tačiau tyrimas atskleidė ir kitą reiškinį: Baltijos šalys išsiskiria „ekonominių turistų“ paplitimu. Nemaža dalis gyventojų reguliariai važiuoja į užsienį pirkti pigesnių prekių ar paslaugų“, — sako Jerzy Straatmeijeris, pasienio prekybos tyrimui vadovavęs instituto „Regioplan“ atstovas.

„Ekonominiais turistais“ ekspertas vadina tokius gyventojus, kurie užsienio šalyje pirko bent vieną kartą per ketvirtį. Reguliarus pirkimas užsienyje labiausiai buvo paplitęs tarp lietuvių: 51% pirkusių užsienyje lietuvių tai darė reguliariai. Tarp estų tokių buvo 48%, tarp latvių pasitaikė rečiausiai — 44%.

Toks didelis kiekis perkančiųjų užsienyje signalizuoja apie jautrumą kainai. Baltijos šalių gyventojų pajamos, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, yra nedidelės. Pačios Baltijos šalys yra santykinai mažos, o sienos — atviros. Tai sudaro prielaidas klestėti pasienio prekybai.

Lietuviai  pirkimui užsienyje dažniausiai rinkosi Lenkiją (71%) ir Latviją (51%); latviai — Lietuvą (55%) ir Estiją (40%); estai — Latviją (76%) ir neapmuitinamų prekių parduotuves (24%).

Lietuviai išlaidesni

Studija atskleidė pirkimo skirtumus tarp Baltijos šalių gyventojų. Lietuviai per tokias išvykas linkę išleisti šimtus siekiančias sumas, kai latviai ir estai išlaidavo kukliau. Bent šimtą eurų pirkiniams vieno pirkimo metu teigia išleidę 38% lietuvių. Tarp latvių tokių buvo 23%, tarp estų — vos 17%. Didžioji dalis estų ir latvių pirkiniams užsienyje buvo linkę skirti sumas iki 100 Eur.

„Pagal išleidžiamas sumas galima daryti prielaidą, kad lietuviai vienu kartu užsienyje perka didžiąją dalį namų ūkiui būtinų prekių. Latvijoje ir Estijoje pirkimas yra gerokai selektyvesnis — vykstama konkrečių produktų, o ne viso pirkinių krepšelio. Pavyzdžiui, žinoma, kad Latvijoje dėl akcizų politikos alus yra pigesnis nei Estijoje. Užtenka 50 Eur sumos pirkiniams, kad būtų patenkintas pigesnio alaus poreikis“, — teigia Indrė Zakalskytė, tyrimą atlikusios profesinių paslaugų bendrovės EY atstovė.

Vieno pirkimo metu Estijos gyventojai pirko vidutiniškai 18 skardinių 0,5 l alaus, kai Latvijos gyventojas pirko vidutiniškai 7 skardines alaus.

Daugiausiai praranda Lietuva

Studijos autoriai suskaičiavo, kad bendra gyventojų pirkinių suma užsienyje viršija 1 mlrd. Eur. Manoma, kad didžiausias negautas pajamas mokesčių pavidalu skaičiuoja Lietuva, gerokai mažesnes — Latvija ir Estija.

„Lietuvos valstybė dėl prekybos užsienyje masto per metus netenka apie 131 mln. Eur biudžeto pajamų, daugiausiai dėl pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo kitose valstybėse. Latvijoje negautos biudžeto pajamos siekia beveik 40 mln. Eur, Estijoje — perpus mažesnės“, — sako p. Zakalskytė.

Dalis produktų pirkinių krepšelyje yra esminiai — dėl jų ar jų kategorijos žmonės važiuoja į užsienį. Tarp tokių produktų galima paminėti maisto produktus, namų apyvokos prekes, degalus ir alkoholį. Šie produktai sukelia grandininę reakciją. Važiuojama pirkti jų, o papildomai yra nuperkami ir kiti produktai, nors jų kaina ir nesiskiria — taip taupomas laikas.

Mažinant neigiamą pirkimo kaimyninėse valstybėse poveikį, ji rekomenduoja derinti mokestinę politiką esminiams produktams ir paslaugoms, kad būtų minimalizuoti motyvai vykti pirkti į kaimynines šalis.

Pirkimo pasienyje tyrimą atliko Olandijoje įsikūręs tyrimų institutas „Regionplan Policy Research“ bei profesinių paslaugų lyderė Baltijos šalyse „EY“. Tyrimo tikslas — įvertinti Baltijos šalių gyventojų pirkimo užsienyje įpročius, apimtis ir dažnumą. Tyrimas rėmėsi bendrovės „Spinter tyrimai“ įvykdyta reprezentatyvia apklausa trijose Baltijos valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Iš viso 2017 m. gruodžio mėnesį buvo apklausta 3.019 vyresnių nei 18 metų respondentų —  po maždaug 1.000 iš kiekvienos valstybės.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kižienė: Švedija skatina verslą, o Lietuvoje pagrindinis leitmotyvas yra nauji draudimai 10

Jeigu Švedijoje keičiama verslo aplinka – tai daroma atsakingai, tariamasi ir diskutuojama su verslu, duodama...

„Mobilieji mokėjimai“ su MoQ žengia į „Caffeine“ tinklą

Prie mobiliųjų mokėjimų platformos „MoQ“ prisijungė 30-ies kavinių tinklas „Caffeine“. Tai antras didžiausias...

Technologijos
2018.10.15
„Sears“ skelbia bankrotą

Viena svarbiausių JAV prekybininkių, prisidėjusi prie amerikiečių pirkimo įpročių pokyčių, nepajėgia...

„Franmax“ vadove skiriama Šimė 26

„Maxima grupės“ antrinės įmonės „Franmax“ vadove skiriama Eglė Šimė – dabartinė bendrovės IT centro vadovė.

Vadyba
2018.10.15
Š. Keserauskas: protingai taikytis prie konkurentų elgesio nedraudžiama Premium 10

Ūkio subjektams nėra draudžiama protingai prisitaikyti prie konkurentų elgesio, tačiau svarbu, kad įmonės...

Švedijos milžinė IKEA atidarys parduotuvę Estijoje

Iš Baltijos šalių pirmiausia į Lietuvą žengęs baldų ir interjero prekių tinklas IKEA neseniai atidarė...

„Novaturo“ apyvarta per devynis mėnesius padidėjo 30% 2

Didžiausios Baltijos šalyse kelionių organizatorės AB „Novaturas“ apyvarta 2018 m. sausio - rugsėjo mėnesiais...

„Maxima“ siūlys savo įrankį atsiskaitantiems mobiliaisiais Premium 17

Po daugiau nei metus trukusio kūrybinio proceso „Maxima“ rengiasi pristatyti savo naująjį lojalumo įrankį –...

Apklausa: draudimą parduotuvėms dirbti sekmadieniais palaiko tik ketvirtadalis žmonių 20

Didžioji dalis šalies gyventojų sekmadieniais lankosi parduotuvėse, o draudimą joms dirbti sekmadieniais ir...

Mockus: šiemet žymiai augo sąnaudos, tai bus aktualu ir kitąmet 17

Jei nebus naujų radikalių ribojimų ir suvaržymų, kitais metais prekybos sektoriuje tikėtinas panašaus tempo...

Prašmatniausi Europos viešbučiai: nakvynės kainos viršija 1.000 Eur

Portalas „luxury-hotels.com“ sudarė brangiausių Senojo žemyno viešbučių reitingą.

Naujas gidas po atsigaunantį Užupį: ką būtina pamatyti

Su šilumos banga atplūdusi bobų vasara – puikus metas pasivaikščioti palei Vilnelę ir pasižvalgyti po patį...

„Iki“ vadovas: galvokite ir apie tai, kaip išlaikyti esamus investuotojus 15

Mažmeninės prekybos sektoriaus augimas 2019 m. sieks 5-6%, o mažmeninės prekybos tinklo „Palink“ apyvarta...

LPSK: prekybininkų inicijuota studija – šantažas 12

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) šią savaitę pristatytą mažmeninės prekybos įmonių darbo...

Vilniaus Kaziuko mugę organizuos „Concept Events & Media“ 4

2019 m. kovo pradžioje rengiamą Vilniaus Kaziuko mugę organizuos nauja bendrovė – konkursą laimėjusi „Concept...

Meidė: neįvykus „Iki“ ir „Rimi“ susijungimui, abu dalyviai stiprės 11

2019 m. konkurencinė aplinka bus aktyvi, nes neįvykus „Iki“ ir „Rimi“ susijungimui, bus stiprinamos abiejų...

Prekybos karą kol kas laimi Kinija 11

Jei JAV ir Kinijos prekybos karas iš tiesų vyksta, tai bent jau pirmąjį mūšį kol kas akivaizdžiai laimi...

Rinkos
2018.10.12
„1A“ akcijos – jau „Kesko Senukai Digital“ portfelyje 3

Suomijos koncerno „Kesko“ grupei priklausanti kompanija „Kesko Senukai Digital“ tapo viena pirmaujančių...

Iš privačių mokyklų daugiausiai pelno uždirbo Karalienės Mortos mokykla Premium 23

Iš nevalstybinių Lietuvos mokyklų didžiausią iki­mo­kestinį pelną 2017 m. uždirbo UAB Karalienės Mortos...

Tyrimas: skrydžių bendrovėms prastai aptarnauti keleivius apsimoka 4

Turėjote įtarimų, jog prastai aptarnauti keleivius oro bendrovėms iš tikrųjų yra naudinga? Dabar tai įrodyta...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau