Startuoliams apie intelektinės nuosavybės apsaugą verta galvoti iš anksto

Publikuota: 2017-11-20
„Cobalt” vyresnioji teisininkė Julija Beldeninovienė.
„Cobalt” vyresnioji teisininkė Julija Beldeninovienė.

Startuolių verslo ašis – inovatyvi produkto, paslaugos ar verslo modelio idėja, tad natūralu, kad jauni verslininkai visas pastangas sutelkia jos tobulinimui. Vis dėlto ekspertai sutaria, kad žengiant į rinką derėtų laiku pagalvoti ir apie tai, kaip apsaugoti savo intelektinę nuosavybę.

Anot Advokatų kontoros „Cobalt” vyresniosios teisininkės Julijos Beldeninovienės, delsdami startuoliai rizikuoja apskritai netekti savo sukurto ženklo. „Apsukrūs konkurentai gali suskubti užregistruoti tokį patį arba panašų prekių ženklą, ypač, jei jis jau žinomas rinkoje. Svarbu nepamiršti, jog prekių ženklų atžvilgiu galioja „first to file“ taisyklė: kas pirmas užregistravo, tas ir turi teisę į prekių ženklą, nesvarbu, kad kiti jį pradėjo naudoti anksčiau. Užginčyti tokio ženklo registraciją praktikoje labai sunku, tai reikalauja didelių išlaidų, kurios startuoliui yra nepakeliamos“, – pabrėžia advokatė.

Ji pasakoja vieną realiai nutikusią istoriją: prašymą užregistruoti naudojamą logotipą startuolis pateikė tada, kai jo sukurtas gaminys buvo spėjęs išpopuliarėti ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Paaiškėjo, kad ES mastu jau paduota paraiška dėl tapataus prekių ženklo, tad lietuviui teko pervadinti savąjį ir kurti naują logotipą.

Neįregistravę prekių ženklo arba dizaino, jei šis yra esminis produkto skiriamasis ženklas, startuoliai itin sunkiai pritrauks ir investuotojus. Juk pagrindinis jų turtas, į kurį investuojama, ir yra intelektinė nuosavybė, todėl labai svarbu, kad jis būtų maksimaliai apsaugotas. Vieno sėkmingiausių Lietuvos startuolių „Citybirds“ steigėjas, Pigeon paspirtukus sukūręs Ignas Survila atvirauja: „Investuotojai su mumis net nešnekėjo tol, kol neužregistravome dizaino. Jiems tai yra papildomas saugumo garantas, kad niekas nepavogs, nenukopijuos ir nepadarys to produkto greičiau už tave.“

Sutelktinio finansavimo platformoje „Kickstarter“ susipažinęs su investuotoju iš Šveicarijos, p. Survila ten įkūrė įmonę ir sėkmingai vysto savo veiklą: per metus planuojama pagaminti 10 000 paspirtukų. „Visų mūsų produktų prekių ženklai yra registruoti. Taip pat ir dizainas, kadangi jis yra pagrindinė kompanijos vertybė, pridėtinė vertė – radome unikalią nišą, todėl ją buvo būtina apsaugoti“, – dėsto p. Survila.

Apsaugoti ten, kur ketini veikti

Svarbu atsiminti, kad prekių ženklui, kaip ir dizainui taikoma teritorinė apsauga, t.y. jis saugomas ten, kur yra registruotas (su išimtimis dėl plačiai žinomų prekių ženklų, neregistruotu Bendrijos dizainu ir pan.). Lietuvoje prekių ženklą ir dizainą registruoja Valstybinis patentų biuras. Lyginant su kitomis ES šalimis, ši procedūra nėra brangi – 138 Eur. Visgi paprastai inovatyvus verslas peržengia vienos valstybės ribas, tad dažnam startuoliui nepakanka tik mūsų šalyje galiojančios apsaugos. Dėl šios priežasties startuoliai, anot p. Beldeninovienės, dažniau renkasi ES ženklo registraciją. Ženklo registravimas Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyboje (toliau - ESINT) kainuoja keliskart brangiau, tačiau apsauga galioja visose 28 Sąjungos valstybėse, įskaitant ir Lietuvą.

Prieš apsisprendžiant, kurį apsaugos lygį pasirinkti, ekspertai pataria gerai apgalvoti, kuriose šalyse bus parduodamas Jūsų produktas. „Jei planuojama eiti į užsienio valstybių (ne ES) rinkas, tuomet geriau registruoti prekių ženklus konkrečiose šalyse. Galima registruoti kiekvienoje dominančioje valstybėje, arba užregistruoti vieną nacionalinį prekių ženklą ir jo pagrindu teikti tarptautinę prekių ženklo paraišką“, – pataria Kristina Vilkienė, Valstybinio patentų biuro Pramoninės nuosavybės informacijos skyriaus vedėja.

Keletą sėkmingų startuolių išvystęs viešųjų ryšių specialistas Artūras Jonkus mano, jog verslo pradžioje, kai išlaidų ir taip netrūksta, itin svarbu apgalvoti, kas aktualiausia pradiniame etape: „Manau, jei tiki, kad tavo produktas bus sėkmingas, tai bent minimaliai apsisaugok prekių ženklą. Mes technologinių kompanijų ženklus registravome ES šalyse, o konsultacijų kompanijos – Lietuvoje. Tai lėmė rinkos, kuriose jos veikia.“

Svarstant, kada ir kur registruoti apsaugą, p. Survila pataria atsižvelgti ir į produkto, ir į rinkos savybes. Pavyzdžiui, net Kinijoje, kuri tradiciškai laikoma „kopijuotojų“ šalimi, anot jo, niekas neskuba nugvelbti tavo dizaino tol, kol jis dar yra ne iki galo išvystytas: „Jiems nėra tikslo daryti klaidas, kurias tobulindamas gaminį padarysi tu, tad kol esi kūrybiniame procese, nevertėtų labai jaudintis. Tačiau kai išsprendęs visus gamybinius klausimus jau eisi į rinką, tada jau tikrai verta pasirūpinti savo gaminio apsauga. Žinoma, tai labiau tinka masinės gamybos produktams, inovacijų, lazerių srityje specifika kita.“

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad jei per ilgai delsiant registruoti dizainą, tokios galimybės gali visai nelikti: praėjus 12 mėnesių nuo to laiko, kai dizainas tampa prieinamas visuomenei, jis nebeatitinka naujumo reikalavimų ir nebegali būti registruotas arba šiuo pagrindu gali būti užginčyta jo registracija. Kita vertus, ir be registracijos gaminio vaizdas Europos Sąjungoje saugomas trejus metus nuo pirmojo atskleidimo visuomenei datos. „Tačiau tą datą gali būti pakankamai sudėtinga įrodyti, todėl pareiškėjas turėtų įsivertinti tokio apsaugos būdo rizikas“, - pažymi Kristina Vilkienė.

Užregistruoti nėra sudėtinga

Kad į rinką žengiantys startuoliai jaustųsi saugūs dėl savo prekių ženklo, patariama atlikti namų darbus jau kuriant būsimą įmonės pavadinimą ir ženklą. Dažnai pamirštama patikrinti, ar toks prekių ženklas dar nėra užregistruotas, nėra įmonių, turinčių panašius pavadinimus ir panašiai.

„Tokia situacija verslui nėra naudinga ne tik teisine prasme – praktika rodo, kad paprastai ženklas pirma išbandomas rinkoje, o tik tada susirūpinama teisine jo apsauga. Nors tokie verslo žingsniai suprantami dėl verslo procesų greičio, vis tik patartina, kad ženklodaros procese nuo pat pradžių dalyvautų ir teisininkas ar kitas asmuo, žinantis reikalavimus prekių ženklui. Taip bus išvengta situacijų, kai įmonės jau realiai naudojamą prekių ženklą bus atsisakyta registruoti dėl neatitikimo minėtiems absoliutiems reikalavimams arba galimo trečiųjų asmenų ankstesnių išimtinių teisių pažeidimo“, – pataria p. Vilkienė.

Lietuvoje galioja trijų tipų prekių ženklai – nacionaliniai, Europos Sąjungos bei tarptautiniai. Todėl patikrą dėl ankstesnių prekių ženklų būtina atlikti visuose 3 prekių ženklų registruose, o taip pat ir Juridinių asmenų registre. Registruojanti ženklą institucija tikrina tik prekių ženklo pavadinimo atitikimą Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnyje numatytiems absoliutiems reikalavimams, t.y. įvertina tik paties žymens santykį su paraiškoje nurodytu prekių ir paslaugų sąrašu – ar pareikštas registruoti žymuo nėra bendrinis bei ar neaprašo prekių ir (arba) paslaugų, ar neklaidina dėl prekių ir (arba) paslaugų savybių ir charakteristikų. Neatlikus tokio išankstinio savo ženklo patikrinimo, iškyla rizika pažeisti ankstesnes trečiųjų asmenų teises bei sulaukti pretenzijų iš jau esamų prekių ženklo savininkų

Dar viena praktikoje pastebima tendencija – prekių ženklo kūrimas naudojant bendrinius lietuvių ar anglų kalbos žodžius. Toks naudojimas nėra draudžiamas, ženklai gali būti sudaryti iš bendrinių konkrečios kalbos žodžių, tačiau patys ženklai neturi būti bendriniais prekių ženklų teisės prasme, t.y. neturi tiesiogiai aprašyti jais žymimų prekių ar paslaugų: pavyzdžiui žodis „Apple“ (obuolys) yra bendrinis ir aprašomasis obuolių atžvilgiu, todėl negalėtų būti registruojamas (be kitų papildomų skiriamąjį požymį suteikiančių elementų) obuoliams žymėti, tačiau jis yra registruotas ir visiems žinomas kaip puikus prekių ženklas kompiuteriams, telefonams bei jų įrangai žymėti.

Bendras patarimas vertinant pasirinkto naudoti prekių ženklo kompoziciją – jeigu jau pasirenkama naudoti bendrinius žodžius, turinčius nuorodas į konkrečių prekių ar paslaugų savybes ar kitas charakteristikas, jie turi būti papildyti pakankamai originalia grafika, šriftu ar spalviniais sprendimais - elementarios geometrinės figūros ar žodžių užrašymas dviem ar daugiau spalvų paprastai nesuteikia reikalaujamo skiriamojo požymio.

Julija Beldeninovienė pataria dar ir patikrinti, ar ženklas gražiai skamba ir nėra įžeidžiantis visose dominančiose rinkose, kad nenutiktų kaip industrijos milžinei „Coca-cola“, kurios pavadinimas Kinijoje reikštų „įkąsk vaškiniam buožgalviui“.

„Panašus atvejis buvo ir pas mus, kai viena užsienio kompanija norėjo čia įregistruoti prekių ženklą „Spira“, žymintį augalinės kilmės produktus. Informavome juos apie šio žodžio prasmę Lietuvoje ir savo paraišką jie atšaukė“, - prisimena p. Vilkienė.

Kita vertus, svarbu atsiminti, kad prekių ženklas, norint turėti maksimalią jo teikiamą naudą, turi būti ne tik tinkamai registruotas, bet ir tinkamai naudojamas, t.y. naudojamas toks, koks registruotas, ten, kur registruotas ir toms prekėms ar paslaugoms, kurioms yra registruotas bei naudojamas jo savininko arba asmens, turinčio jo sutikimą. Jeigu ženklas nepradedamas naudoti iš tikrųjų (t.y. siekiant realiai įeiti į rinką ir užimti joje atitinkamą rinkos dalį ženklinant prekes ar paslaugas pasirinktu prekių ženklu) per 5 metus nuo jo registracijos datos, suinteresuoti asmenys gali kreiptis į teismą dėl tokio prekių ženklo registracijos panaikinimo.

Vis tik svarbiausia yra realistiškai įvertinti, kuo rizikuojate neregistruodami prekių ženklo ar dizaino, ir pagalvoti, kaip susidorosite su galimomis pasekmėmis, jei tarkime, teks atsisakyti ženklo ir kurti naują. Ir, žinoma, pasistengti neatidėlioti intelektinės apsaugos klausimo tol, kol prekių ženklas pasidarys įdomus ne tik jums, bet ir konkurentams.

Daugiau informacijos ir ESINT bei nacionalinių intelektinės nuosavybės biurų praktikos apibendrinimai.

Publikacija parengta įgyvendinant Valstybinio patentų biuro ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos 2017 m. dvišalio techninio bendradarbiavimo susitarimą.

Pavyzdžiai prekių ženklų, sudarytų iš bendrinių žodžių. Dalis jų dėl aprašomojo pobūdžio buvo neregistruoti, o dalis – įvertus papildomus ženklą sudarančius elementus – grafiką, spalvą, šriftą – įregistruoti.

infogr.am::infogram_0_c6d52903-ef1e-439f-a8e5-39b09560675c

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

PPO leido JAV įvesti tarifus 7,5 mlrd. USD vertės ES prekėms

Pasaulio prekybos organizacija (PPO) leido Jungtinėms Valstijoms (JAV) taikyti tarifus 7,5 mlrd. USD vertės...

Prekyba
2019.10.02
Marcinkevičių ir N. Numavičiaus ginčas dėl garbės bus nagrinėjamas iš naujo 5

Vienos didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“ pagrindinio akcininko Nerijaus Numavičiaus...

Verslo aplinka
2019.10.02
TOP10 „Instagram“ nuomonės formuotojų Lietuvoje 6

Skaitmeninio turinio agentūros „SuperYou“ sudarytame Lietuvos influencerių reitinge įtaigiausia nuomonės...

Rinkodara
2019.10.02
„Coca-Cola HBC“ į reitingo viršūnę atplukdė vanduo Premium 3

Jaakas Mikkelis, „Coca-Cola HBC“ Lenkijos ir Baltijos šalių padalinio vadovas, kalbėdamas apie pagrindines...

Prekyba
2019.10.02
„Čepkelių“ nealkoholinė netrauktinė – bandomasis projektas 8

Prancūzijos koncerno „Marie Brizard Wine & Spirits“ valdoma alkoholio gamybos bendrovė „Vilniaus degtinė“...

Rinkodara
2019.10.02
Į naujos koncepcijos „Benu“ vaistinę investavo 650.000 Eur 

Bendrovė „Tamro“, valdanti „Benu“ vaistinių tinklą Lietuvoje, prekybos centre „Panorama“ atidarė didžiausią...

Prekyba
2019.10.02
A. Grigorjevas: vienas prekės ženklas tapo per ankštas Premium 5

Ženklodaros ir strateginių konsultacijų agentūra „Be&Do“ tampa „Synthesis Consulting Group“, kuri nuo šiol...

Rinkodara
2019.10.02
„Circle K“ šiemet išmokėjo 16 mln. Eur dividendų 8

Mažmeninės prekybos degalais tinklų Lietuvoje valdanti bendrovė „Circle K Lietuva“, praėjusiais finansiniais...

Prekyba
2019.10.01
Prekyba naujais automobiliais rugsėjį pašoko 68,6%  4

Pirmąjį rudens mėnesį Lietuvoje įregistruoti 4.194 nauji automobiliai, tačiau šalyje jų liko kiek daugiau,...

Automobiliai
2019.10.01
Britų alkoholio importuotojai kaupia atsargas Kalėdoms

Britų importo įmonės, nežinodamos, kada ir kokiomis sąlygomis šalis išstos iš Europos Sąjungos (ES) ir ko...

Laisvalaikis
2019.10.01
Prekybininkai susidomėjo „Lietuvos geležinkelių“ erdvių konkursu Premium 2

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ pakvietė verslo bendroves pasitarti, kaip galėtų būti...

Prekyba
2019.10.01
R. Perveneckas: „Aprangos“ pardavimų augimą lėmė tinklo pertvarka 4

Koncerno „MG Baltic“ kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalyse mažmeninės drabužių prekybos grupės...

Prekyba
2019.10.01
Bankrutuojanti „Forever 21“ uždarys iki 350 parduotuvių visame pasaulyje

Greitosios mados mažmenininkė „Forever 21“ Jungtinėse Valstijose pateikė prašymą dėl bankroto pagal Bankroto...

Prekyba
2019.10.01
„Prekybos sektoriaus lyderiai 2019“: pajamos stabilios, pelno eilutėje būta ir įspūdingų šuolių Premium

Jau ketvirtus metus „Verslo žinios“ pagal redakcijos analitikų sukurtą reitingavimo modelį atrinko pačias...

Prekyba
2019.10.01
Rygoje imasi prekybos centro ir biurų projekto už 68 mln. Eur

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „VPH Latvia“, kartu su estų bendrove „Estmak Capital“ Rygoje, šalia...

Statyba ir NT
2019.10.01
„Rivona“ didina NT portfelį: įsigijo „Eifelio“ prekybos centrą Ukmergėje  Premium 1

Prekybos tinklą „Norfa“ valdančio verslininko Dainiaus Dundulio kontroliuojama didmeninės prekybos,...

Statyba ir NT
2019.10.01
„Maxima grupę“ augina plėtra Lenkijoje  3

„Maxima grupės“ pajamos 2019 m. pirmąjį pusmetį, išaugusios beveik 24%, pasiekė 1,9 mlrd. Eur. Grupės...

Prekyba
2019.09.30
Žingsnis į e. komerciją leido verslą išauginti 5 kartus Premium

Lenkijos šeimos įmonė „Grupa MND“, valdanti vaistinių tinklą ir e. vaistinę, 2018 m. tapo septinta...

Gazelė
2019.09.30
„Prekybos sektoriaus lyderiai“: stipriausiųjų reitingas

Jau ketvirtus metus „Verslo žinios“ pagal redakcijos analitikų sukurtą reitingavimo modelį atrinko pačias...

Prekyba
2019.09.30
„Rimi Lietuvos“ vadovas G. Bandzevičius: internetu užsakytas prekes nuvešime savo transportu Premium

Giedrius Bandzevičius, „Rimi Lietuvos“ generalinis direktorius, interviu VŽ atskleidžia, kad „Rimi Drive“...

Prekyba
2019.09.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau