Akloji degustacija: Seimas 4 kartus labiau myli alų nei vyną

Publikuota: 2017-11-16
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Jei esate pilnamečiai ir nesibodite elementarios matematikos, siūlau kartu, mokslinio eksperimento būdu nustatyti ir įrodyti, kad Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjai alų mėgsta keturis kartus labiau, negu vyną.

Jums prireiks:

• Elementarių matematinių gebėjimų, arba kalkuliatoriaus (tinka tas, kurį turite kompiuteryje);

• Dvidešimties minučių laisvo laiko eksperimentui atlikti;

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

• LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 23, 24, 25, 26, 30 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-2145 1, 2, 3, 4 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS, kurį 2016 m. gruodžio 22 d. pasirašė Respublikos Prezidentė, ir kuris įsigaliojo šiemet kovo 1 d. Jį rasite čia.

• Kantrybės perskaityti dokumentus. Juose mažai teksto, o ir mūsų įrodymui labiau reikalingi skaičiai, nei žodžiai, juk norime pamatuoti meilę.

Pradedam!

Dar 2001 m. priimtas LR Akcizų įstatymas jau kelis syk buvo keičiamas, ir tai – jokia naujiena. Pakeitimais (didinant tarifus) paprastai pildomas valstybės biudžetas, papildomai apmokestinant vartotojus.

Pernai birželio 7 d. įstatymo pataisas pateikė parlamentarė Rima Baškienė, jau trečiąją kadenciją LR Seime plušanti Žaliųjų ir Valstiečių Sąjungos atstovė iš Kuršėnų.

Iš tiesų, Kuršėnai čia nieko dėti. O štai vynas, alus ir matematika – dar kaip. Ar kalkuliatorius jau rankoje?

Mums teks susitelkti ties 23 ir 24 Akcizų įstatymo straipsniais, kuriuose apibrėžiamas alui ir vynui taikomų akcizų didinimas. O čia ir prasidės įdomybės.

Valstiečiai ir hektolitrai

Ponios Baškienės pasiūlyta ir LR Prezidentės patvirtinta tvarka siekta pabranginti du alkoholio turinčius gėrimus:

o „Alui taikomas 7,11 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.“ (cit. 23 straipsnis);

o „vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento, – 65,46 euro už produkto hektolitrą; šio straipsnio 1 punkte nenurodytiems gėrimams – 164,67 euro už produkto hektolitrą.“ (cit. 24 straipsnis).

O dabar suskaičiuokim

Vidutinio stiprumo Lietuvoje geriamas alus yra apie 5 proc. stiprumo, arba turi penkis procentus faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos produkto vienete.

Litras ar hektolitras mums nėra labai svarbu, nes procentai kalba apie proporciją, tai yra alkoholio koncentraciją tam tikrame skysčio kiekyje.

Taigi, alui nuo šių metų kovo yra taikomas

o 5 x 7,11/100 = 0,355 euro akcizas litrui.

Na, o jeigu kalbame apie „rimtesnio“ stiprumo alų?

o 7,5 x 7,11/100 = 0,53 euro akcizas litrui

Tuo tarpu vynui, jeigu jis turėtų tiek pat stiprumo, kaip ir 23 įstatymo straipsnyje aprašytas alus, pagal naujojo įstatymo raidę tektų 0,65 euro akcizas („tokiam vynui, kuris neturi daugiau nei 8,5 procentus stiprumo“).

Regis, meilės atseikėta beveik po lygiai – vynas “nuskriaustas” tik dvylika euro centų už vieną litrą.

Tik, kad tokio, 8,5 proc. stiprumo, vyno negamina ne tik Kuršėnuose, bet ir dauguma pasaulio vyndarių!

Tradicinis vidutinio stiprumo vynas yra 12-os laipsnių (žr.grafiką iš www.winefollie.com).

Taigi, vidutinio stiprumo (nespirituotam) vynui įstatymų leidėjai šiuo paprastu pakeitimu nustatė 1,65 euro akcizą vienam litrui produkto, arba jį apmokestino daugiau kaip keturis kartus, nei vidutinio stiprumo alų.

Pasitikriname skaičius, išties:

1,65 : 0,355 = 4,64 kartai. Džiaugtųsi net Archimedas.

Tuo tarpu mes šiais skaičiavimais patikrinome tik tą meilę, kuri, kaip ir profesionalų degustacijos, yra akla.

Bet, jeigu netingėtume sugrįžti prie įstatymo pakeitimo projekto, pamatytume, jog Parlamentarė R. Baškienė pernai birželį siūlė akcizą ir aludariams ir vynvežiams nuosekliai didinti kasmet iki 2020 m.

Tuomet viešojoje erdvėje pasirodė įvairių komentarų, vertinimų ir skaičiavimų, kaip tai darytų įtaką visam rinkos segmentui ir papildytų valstybės biudžetą.

Skaičiavimai buvo logiški, straipsniai parašyti įdomiai ir profesionaliai. Akcizai turėjo ilgainiui išsilyginti, o biudžeto situacija – pagerėti.

Kita vertus, akcizas – vartotojų mokestis, kurį sumoka kiekvienas, užsisakęs stiklą vyno, ar alaus. Nenori – gerk vandenį be jokio akcizo, o štai rūpintis biudžetu – kiekvieno parlamentaro pareiga.

Tačiau tuometinė Seimo Pirmininko pavaduotoja R. Baškienė pernai tą pačią birželio 7 dieną įregistravo dar ir kitą, Alkoholio kontrolės įstatymo papildymą 29 straipsniu, kuriuo ketino įsteigti fondą kovai su alkoholizmu Lietuvoje.

Archimedo fontanai

Pagal įstatymo keitimo projekto raidę, toks fondas neturėjo būti „juridinis asmuo“ ir „veikti jis turėjo 5 metus“ (3 dokumento punktas), o šio fondo lėšas turėjo sudaryti „iš padidėjusio akcizo ištisą penkmetį gaunami pinigai“ (6 dokumento punktas).

Tačiau bene įdomiausia šios įstatymų kūrybos dokumento aspektas yra jo dešimtasis straipsnis, teigiantis, kad:

„Fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti. Per metus nepanaudotos Fondo lėšos lieka fondo sąskaitoje ir naudojamos Fondo veiklos tikslams finansuoti kitais metais“.

Turint galvoje, kad šie du parlamentarės R. Baškienės kuruoti įstatymų keitimo projektai buvo ne tik pateikti tą pačią dieną, bet ir nuosekliai papildo vienas kitą, kaip garsieji prisipildantys ir išsenkantys Archimedo fontanai, apie kuriuos mokėmės pradinėse klasėse.

Todėl nesunku padaryti išvadą apie galimas intencijas – keturis kartus didesnę garbę kovoti už blaivybę Lietuvoje skirti vyno, o ne alaus mėgėjams.

Nejuridinis penkiametis fondas dar negimė, o ir akcizo didinimas įstatymas kol kas apsiribojo vos vienerių metų atkarpa. Tik meilė – nemari. Kaip ir matematika.

Komentaro autorė - Daiva Vilkelytė, komunikacijos projektų vadovė, dirbanti konsultacinėje įmonėje MarketSmart, tarp kurios klientų yra su vyno prekyba susijusių įmonių

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Prekyba“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Kaune atidarė aludę, bet vyresniems: hipsteriai renkasi kitur Premium

Įprastų alaus barų yra daug, tačiau erdvių, kur lankytojai renkasi labiau pabendrauti, kartu praleisti laiką,...

Gazelė
13:31
Infliacijos įtaka: „Tesco“ klientai taupo, „Danone“ mažina asortimentą Premium

JK mažmeninės prekybos tinklo „Tesco“ prekybos duomenys rodo, kad kylanti infliacija keičia vartotojų...

Prekyba
2022.07.05
„Homa“ Vilniuje pradėjo prekybinių sandėlių plėtrą

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Homa Group“ pranešė sostinėje, greta Vilniaus Vakarinio aplinkkelio,...

Statyba ir NT
2022.07.05
„SCT Lubricants“ grynojo pelno marža viršijo 20% Premium 3

Klaipėdos automobilių alyvų ir skysčių gamybos UAB „SCT Lubricants“ pardavimo pajamos per 2021 metus išaugo...

Pramonė
2022.07.05
„Reitan Convenience Lithuania“ vadovas: drąsinu išmėginti jėgas, jeigu kyla minčių Premium

Saulius Žilėnas, septintą mėnesį pareigas einantis „Reitan Convenience Lithuania“ direktorius, pakeitęs...

Prekyba
2022.07.05
„Normalių rusų“ be prekių nenorėjusi palikti „Decathlon“ visgi užsidaro – stringa tiekimas Premium

Nepaisydama kritikos bangos, boikotų ir agresorei Rusijai taikomų sankcijų, Prancūzijos sporto prekių...

Prekyba
2022.07.05
„Gartner“ prognozuoja pasaulinės kompiuterių ir telefonų rinkos susitraukimą

Tyrimų kompanijos „Gartner“ naujausiomis prognozėmis, tarptautinė asmeninių kompiuterių rinka 2022-aisiais...

Inovacijos
2022.07.04
Maskvos prekybos centrai ištuštėjo: užimtumas žemiausias nuo 2010 m. Premium

Neužimtų prekybinių plotų dalis Maskvos prekybos centruose (PC) per 2022 m. šešis mėnesius padidėjo 1,5 proc.

Prekyba
2022.07.04
„Maximai“ koją pakišo sudėtingos sąlygos regiono rinkoje Premium 3

„Maxima“ žingsnis į obligacijų rinką sudėtingoje situacijoje nepavyko visai taip, kaip tikėtasi. ECB svarsto,...

Rinkos
2022.07.04
„Maxima grupė“ 5 metams pasiskolino su 6,5% pajamingumu

Mažmeninės prekybos grupė 5 metams obligacijomis pasiskolino 240 mln. Eur su 6,25% kuponu ir 6,5% pajamingumu.

Rinkos
2022.07.04
D. Mertinas apie „Vingio Akropolio“ PC: svarbus balansas ir populiariausių prekės ženklų geriausios parduotuvės Premium

Baltijos šalyse prekybos centrus valdanti „Akropolis Group“ parengė daugiafunkcio komplekso „Akropolis...

Prekyba
2022.07.04
Lojalumo kortelė „Mylimiausia“ turės virtualų variantą 1

Viena didžiausių šalyje pirkėjų lojalumo programa „Mylimiausia“ ruošiasi įžengti į virtualią erdvę. Interneto...

Rinkodara
2022.07.03
Klastotės pandemijos metais: padirbti produktai toliau keroja Premium

Lietuvos muitinės duomenimis, 2021 m. sulaikyta daugiau nei 120.000 vienetų prekių, kurios galimai buvo...

Prekyba
2022.07.03
„Aprangos“ grupės apyvarta šiemet augo 57%

„MG grupės“ kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“ apyvarta...

Prekyba
2022.07.01
Pernai bendrovės „Bolt“ nuostolis išaugo iki 547,2 mln. Eur 2

„Bolt“ prekės ženklą naudojantis Estijos startuolis „Bolt Technology“ 2021-aisiais patyrė 547,2 mln. Eur...

Logistika
2022.07.01
„Omniva“ investuoja 40 mln. Eur – statys siuntų paskirstymo terminalą Kaune Premium 16

Siuntų UAB „Omniva LT“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statys savo siuntų terminalą, kuris turėtų...

Logistika
2022.07.01
„Akropolis Vingis“: pristatytos naujo Vilniaus kvartalo detalės 11

Baltijos šalyse prekybos ir pramogų centrus valdanti „Akropolis Group“ penktadienį visuomenei pristato...

Prekyba
2022.07.01
VŽ klausomiausi podkastai birželį

Pateikiame daugiausia „Verslo žinių“ prenumeratorių dėmesio sulaukusių podkastų TOP 10.

Laisvalaikis
2022.07.01
Apeiti sankcijas: į gudrias schemas įpainiotos ir Baltijos šalys Premium

Išradingumui, siekiant apeiti Rusijai taikomas sankcijas, nėra ribų. Ir tai daro ne tik pačios Rusijos, bet...

Pramonė
2022.07.01
„Eurovaistinė internete“ darbo užkulisiai: griežtos kontrolės ir intuityvaus aptarnavimo balansas Verslo tribūna

Nors e. vaistinių sektoriaus specifika paremta griežtu reguliavimu ir kontrole, jai galioja bendri e.

Prekyba
2022.07.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku