VŽ paaiškina: kiek gali augti „Maxima“ ir kodėl mažės „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių

Elonas Šatas, Konkurencijos tarybos narys, VŽ teigia, kad tais atvejais, kai vienas prekybininkas nori įsigyti kito prekybininko parduotuves, pirmiausia žvelgiama į tų prekybininkų metinius apyvartų dydžius. Jeigu Konkurencijos įstatyme numatytos pajamų ribos yra viršijamos – paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais buvo didesnės negu 14,5 mln. Eur ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu 1,45 mln. Eur – būtina gauti Konkurencijos tarybos leidimą vykdyti koncentraciją.

„Maximos“, kaip ir bet kurio kito mažmeninės prekybos tinklo, natūralus augimas nėra ribojamas. Ribojama gali būti tik koncentracija, kai įsigyjami jau veikiantys verslai“, – teigia p. Šatas.

Tačiau natūralios plėtros atveju ribojimai gali būti susiję su teritorijų planavimu. Pavyzdžiui, savivaldybės, būdamos atsakingos už teritorijų planavimą, gali numatyti, kad kai kuriose miestų vietose, pavyzdžiui, senamiesčiuose ar centrinėje miestų dalyje, gali būti ne didesnės nei tam tikro dydžio parduotuvės. Toks natūralios plėtros ribojimas yra taikomas ne vienos šalies miestuose, kur dideliems prekybos centrams leidžiama kurtis tik atokiau nuo centro.

„Konkurencijos tarybos žiniomis, įmonių augimas demokratinėse šalyse gali būti ribojamas tik dėl teritorijų planavimo“, – pabrėžia p. Šatas.

Paklaustas, kuriuose sektoriuose Lietuvoje yra didžiausia konkurencija mažmeninės prekybos versle, pašnekovas atsakė, kad pagal šį kriterijų Konkurencijos taryba rinkos vertinimo neatlieka.

„Lidl“ – jau tarp įtakingų

Konkurencijos taryba periodiškai atlieka įvairių sričių rinkos tyrimus siekdama nustatyti, ar nagrinėjamoje rinkoje sudarytos pakankamos sąlygos veiksmingai konkurencijai. Atlikusi rinkos tyrimą Konkurencijos taryba pateikia išvadas bei pasiūlymus atitinkamoms institucijoms, kaip rinkoje sudaryti geresnes prielaidas veiksmingai konkurencijai, sukuriant vartotojams kuo didesnės naudos, teigia p. Šatas.

2003–2016 m. iš 12 atliktų rinkos tyrimų 2 buvo skirti įvertinti didžiųjų prekybos tinklų padėtį mažmeninės prekybos rinkoje, 3-uoje analizuotos priežastys, nulėmusios maisto produktų kainų pokyčius, 2-uose – pieno ir pieno produktų sektoriaus tyrimai.

Įvairių rinkų vertinimai taip pat atliekami kaskart nagrinėjant įmonių prašymus vykdyti koncentraciją. Mažmeninės prekybos rinkos vertinimas buvo atliktas neseniai nagrinėjant bendrovių „Rimi Lietuva“ ir „Palink“ koncentraciją, daugiau informacijos galima rasti paviešintame nekonfidencialiame nutarimo variante.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="635879d0-74da-4d99-b1a9-3bbf65a14e8e" prefix="0a7" format="interactive" title="Prekyba::parduotuvių skaičius"]

Be to, pagal Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą Konkurencijos taryba kas dvejus metus atlieka didžiųjų prekybos tinklų ir maisto bei gėrimų tiekėjų sutarčių stebėseną ir vertina, ar didelę rinkos galią turinčios mažmeninės prekybos įmonės ja nepiktnaudžiauja, ar neblogėja tiekėjų padėtis. Šiuo metu tokia stebėsena yra vykdoma, o jos pažyma Vyriausybei bus išsiųsta 2018 m.

„Valstybė siekia riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimą ir užtikrinti maisto prekių bei gėrimų tiekėjų ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą“, – teigia p. Šatas.

Anot jo, šiuo metu didelė rinkos dalį turinčiomis įmonėmis laikomos ir stebimos yra nebe tik „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“, bet ir „Lidl“.

„Lietuvoje draudžiama atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams ar jiems primetami papildomi įsipareigojimai arba kurie varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje ir kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui: nuo vadinamojo „įėjimo“ mokesčio iki mokesčio už prekių išdėstymą“, – vardija p. Šatas.