Prekybos sektoriaus apžvalga: tendencijos, komentarai, lyderio rinkimai

Netrūko ir nuostolių: maisto pristatymo į namus segmente sušmėžavo naujokas zzz.lt, kuriam įsitvirtinti nepavyko, verslo Lietuvoje atsisakė ir mažmeninės prekybos drabužiais tinklas „Marks & Spencer“.

Visa mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2016 m. palyginamosiomis kainomis išaugo 7%, o pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, augimas sudarė 6,7%, rodo Statistikos departamentas.

Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta 2016 m., palyginti su 2015 m., padidėjo 2,7% (pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką ji kilo 2,7%). Ne maisto prekių prekybos apyvarta didėjo 5,4% (pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką – 5,1%).

[infogram id="0f70b6f8-6c1b-47e5-a43e-cd58480f3442" prefix="DSf" format="interactive" title="Prekyba: Mažmeninės prekybos pokyčiai 2016 m. gruodį"]

„Verslo žinios“ tęsia sektorių lyderių rinkimų projektą ir pateikia sąrašą prekybos sektoriaus įmonių, kurių finansiniai rezultatai pernai buvo geriausi.

Prekybos sektoriaus lyderių rinkimuose dalyvauja bendrovės, kurios iki 2017 m. gegužės 31 d. yra pateikusios savo finansines ataskaitas Registrų centrui ir patenka į didžiausių Lietuvos bendrovių sąrašą. Balsuoti galite ČIA.

Pirmajame rinkimų etape buvo atrinktos įmonės, remiantis tokiais finansiniais kriterijais:

• pardavimo pajamos 2016 m.;
• pardavimo pajamų pokytis 2016 m., palyginti su 2015 m.;
• ikimokestinis pelnas 2016 m.;
• ikimokestinio pelno pokytis 2016 m., palyginti su 2015 m.;
• pelningumas 2016 m.

Tai reiškia, kad į sąrašą pateko po 5 įmones, mažmeninės prekybos sektoriuje pirmaujančias pagal kiekvieną aukščiau išvardytą kriterijų. Be to, atrinktos tik pelningai 2016 m. dirbusios bendrovės.

Sektoriaus lyderį iš pateikto bendrovių sąrašo renka vz.lt skaitytojai. Balsavimas vyks dviem etapais: pirmiausiai bus išrinkti trys finalininkai, jie paaiškės rugsėjo 18 d., o iš jų skaitytojai išrinks sektoriaus lyderį. Prekybos sektoriaus lyderis bus paskelbtas rugsėjo 25 d.

Tęsinys po bendrovių pristatymu

infogram.com::sektoriu_lyderiai_prekyba

„Maximos“ apyvarta mažėjo

Mažmeninės prekybos tinklo „Maxima“, kuris yra vienas svarbiausių sektoriaus lyderių, apyvarta pernai mažėjo pirmą kartą nuo 2010-ųjų. Jei lygintume su 2015 m., pardavimo pajamos krito 1,4%: nuo 1,524 mlrd. 2015 m. iki 1,503 mlrd. Eur 2016 m. Pastaruosius penkerius metus įmonės vidutinis metinis pajamų augimas sudarydavo apie 3%. Ekspertų nuomone, čia ir vėl kaltininkas aiškus – į Lietuvos rinką atėjęs „Lidl“. Vertinant pardavimų pagal parduotuvių skaičių dinamiką, matyti, kad parduotuvių skaičius pernai augo, tačiau pajamos mažėjo. Tai reiškia, kad pajamos per parduotuvę krito dar labiau, daro išvadą ekspertai.

Kitoms veiklos pajamoms daugiausia įtakos turėjo nauja taros supirkimo tvarka – nurodomos „Maximos“ pajamos už pakuotės supirkimą buvo 5,4 mln. Eur (2015 m. – 0,1 mln. Eur).

„Įmonės rezultatai 2016 m. kiek prastesni nei 2015 m., tačiau būtų neteisinga teigti, kad „Maximai“ sekasi blogai, ypač turint galvoje „Lidl“ atėjimą ir dėl to paaštrėjusią konkurencinę aplinką. Įmonė ir toliau investuoja Lietuvoje. Galima manyti, kad „Maxima“ ir toliau smarkiai kovos, jog išlaikytų rinkos lyderės poziciją“, – apibendrina Justinas Šukys, „Strategy labs“ vyriausiasis konsultantas.

Išlaikė augimą 

Antrą pagal dydį šalyje prekybos tinklą „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ ikimokestinis pelnas 2016 m., palyginti su 2015 m., augo 4,6% ir siekė 11,4 mln. Eur. 2015 m. ikimokestinis pelnas sudarė 7,217 mln. Eur.

Bendrovės pardavimo pajamos praėjusiais metais siekė 632,5 mln. Eur ir buvo 6% didesnės nei 2015 m. (596,6 mln. Eur).

„Nepaisant Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje atsiradusio naujo žaidėjo ir dar paaštrėjusios konkurencijos, praėję metai mums buvo sėkmingi ir pelningi: pavyko sutvirtinti „Iki“ pozicijas ir pagerinti veiklos rezultatus. Didžiausias nuopelnas – „Iki“ darbuotojų. Visi kartu siekėme didinti pirkėjų pasitenkinimą ir būti kokybiško apsipirkimo lyderiais“, – sako Gerardas Rogas, „Palink“ generalinis direktorius.

„Iki“ akcijas šiuo metu kartu su „Coop Switzerland“ valdo „Rewe Group“, „Colruyt Group“, „Unilec“, „Conad“ ir UAB „Baltisches Haus“.

Šiuo metu bendrovė laukia Konkurencijos tarybos leidimo užbaigti sandorį su „Rimi“.

nuotrauka::1left

Į sektorių lyderių rinkimus patekusios prekybos įmonės „Norfos mažmena“ 2016 m. prekių ir paslaugų apyvarta pasiekė 427,46 mln. Eur be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir buvo 1,7% didesnė nei 2015 m., kai ji sudarė 420,14 mln. Eur.

Dainius Dundulis, „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas, apyvartos augimą sieja su mažų kainų prekių asortimento „Norfoje“ padidėjimu ir nuosekliu parduotuvių tinklo pertvarkymu. „Norfos mažmena“ priklauso „Norfos“ įmonių grupei, ir kartu su bendrove „Rivona“, užsiimančia logistika, tarptautiniais pervežimais, nekilnojamo turto nuoma ir kita veikla, sudaro grupės branduolį. UAB „Rivona“ 2016 m. prekių ir paslaugų pardavimai siekė 384,04 mln. Eur be PVM ir buvo 1,36% didesni nei 2015 m., kai prekių ir paslaugų buvo parduota už 378,9 mln. Eur.

Dar viena sektoriaus lyderių – statybos, remonto ir buities prekių tinklą Baltijos šalyse valdanti kompanija „Kesko Senukai“. 2016 m. ji gavo 357 mln. Eur pardavimo pajamų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), 8% daugiau nei 2015 m., kai įmonės apyvarta sudarė 328 mln. Eur be PVM.

nuotrauka::2left

Bendra tinklo apyvarta 2016 m. sudarė 598 mln. Eur ir buvo 2,6% didesnė nei 2015 m. (583 mln. Eur). Iki 2020 m. planuojama pasiekti 1 mlrd. Eur apyvartą, teigiama „Kesko“ finansinėje ataskaitoje. Lietuvos bendrovė kol kas finansinės ataskaitos Registrų centrui nėra pateikusi.

Suomijos koncernui „Kesko“ priklauso 50% „Kesko Senukai“ akcijų. Likusias akcijas lygiomis dalimis valdo „Kesko Senukai“ grupės prezidentas Artūras Rakauskas ir „Senukų“ tinklo įkūrėjas Augustinas Rakauskas. Tinklo valdymo teisės priklauso „Kesko Senukams“.

„Rimi Lietuvos“ rezultatai 2016 m. buvo geresni nei 2015 m. „Creditinfo“ pateikiami Registrų centro duomenys rodo, kad įmonė pernai gavo 313 mln. Eur pardavimo pajamų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), 8,9% daugiau nei 2015 m., kai apyvarta sudarė 288,3 mln. Eur.

nuotrauka::3left

„Visų pagrindinių segmentų pardavimai didėjo, tačiau sparčiausią augimą pastebime sveikų maisto produktų kategorijoje, kuri ir ateityje plėtosis sparčiausiai“, – komentuodamas 2016 m. rezultatus VŽ teigė Peras Dah­las, „Rimi Lietuvos“ gene­ralinis direktorius. Anot jo, vartotojai tampa vis reiklesni ir tai yra palanki aplinkybė, nes „Rimi“ orientuojasi į vertės ir kokybės už gerą kainą ieškančius pirkėjus.

„Gera kaina yra svarbus veiksnys, tačiau to nepakanka, kad lydėtų sėkmė. Pirkėjų širdis užkariauti galima tik turint gerą asortimentą ir puikų aptarnavimą. Mums svarbu klientams parodyti, kad esame atsakinga ir technologiškai pažangi bendrovė“, – sako p. Dahlas.

„Rimi Lietuva“ EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) 2016 m., palyginti su 2015 m., padidėjo apie 45%, o EBITDA pelningumas išaugo maždaug nuo 1,9 iki 2,6%.

Statybinių ir apdailos medžiagų bei namų apyvokos prekių tinklo „Ermitažas“ grynasis pelnas 2016 m. išaugo 5 kartus: nuo 0,6 mln. Eur iki 3,17 mln. Eur.

Įmonės apyvarta praėjusiais metais sudarė 77,8 mln. Eur ir buvo 9,2% didesnė nei 2015 m., kai šis skaičius sudarė 71,25. Augimą lėmė bendra sektoriaus plėtra, aktyvūs veiksmai, ypač asortimento ir vidinių procesų optimizavimas, praneša bendrovė.

Prekybinis plotas per metus padidėjo nežymiai: atidaryta 4.000 kv.m. ploto parduotuvė Jonavoje, atnaujintos parduotuvės Vilniuje ir Kaune. Parduotuvės Jonavoje asortimentas yra mažesnis nei kitų „Ermitažų“, jį sudaro iki 22.000 prekių.

„Matome, kad toks parduotuvių principas pasiteisina ir jau planuojame atidaryti antrą tokio tipo parduotuvę dar šią vasarą Ukmergėje,“ – pranešime spaudai cituojamas Marijus Kriščiūnas, „Ermitažo“ generalinis direktorius.

Pasak jo, geresnius rezultatus lėmė ir tai, kad pernai 26,8% išaugo „Ermitažo“ didmenos padalinio pardavimo pajamos.

2016 metų pabaigoje įmonė turėjo 570 darbuotojų. 100% „Ermitažo“ akcijų priklauso „Vilniaus prekybai“.

„Aprangos“ grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta pernai pasiekė 214,2 mln. Eur su PVM ir buvo 7,7% didesnė nei 2015 m. Lietuvoje grupė gavo 126,8 mln. Eur pajamų, 4,9% daugiau nei 2015 metais. Latvijoje pardavimai pasiekė 51,1 mln. Eur ir padidėjo 5,4%, Estijoje – 36,3 mln. Eur ir padidėjo 22,7%.

nuotrauka::4left

„Aprangai“ šie metai buvo pakankamai geri, mūsų augimo tempai yra 50% didesni nei visos maisto ir nemaisto prekių mažmeninės prekybos augimas, pirmąkart viršijome 200 mln. Eur apyvartą, o parduotuvių skaičių padidinome iki 183“, – pasakoja Rimantas Perveneckas, „Aprangos“ grupės vadovas. Bendrovė už praėjusius metus išmokėjo itin dosnius dividendus, pastebi ekspertai.

Sektorius modernėja

Pasaulinės tendencijos, rodančios prekybos sektoriaus modernėjimą, būdingos ir Lietuvai: gyventojų išlaidos didesnėse nei 1.000 kv. m parduotuvėse pernai augo ir sudarė 37% nuo bendros apyvartos maisto prekių parduotuvėse, patogaus apsipirkimo vietose ir degalinėse, kosmetikos parduotuvėse, vaistinėse.

„Nielsen“ duomenimis, pernai Lietuvoje prekybos vietų – maisto prekių, patogaus apsipirkimo ir degalinių, kosmetikos ir vaistinių – sumažėjo 7%, iki 7.063, tačiau bendras prekybinis plotas išaugo 12% ir pasiekė 1.312 mln. kv. m. Palyginimui, 2008 m. Lietuvoje buvo 7.611 prekybos taškų, o jų bendras plotas siekė 1.172 mln. kv. m.

Žaneta Simonaitytė, „Nielsen“ paslaugų mažmeninės prekybos tinklams vadovė Baltijos šalims, sako, kad akivaizdžiausi Baltijos šalių mažmeninės prekybos sektoriaus pokyčiai – mažėjantis parduotuvių skaičius, bet augantis prekybos plotas – atitinka globalias tendencijas. Apskritai, anot jos, Lietuva, palyginti su Baltijos kaimynėmis, vis dar yra lyderė tiek prekybos taškų skaičiumi, tiek bendru plotu. Tiesa, parduotuvių ploto didėjimo tendencija kiek ryškesnė Latvijoje ir Estijoje. Lyginamuoju laikotarpiu Latvijoje parduotuvių skaičius sumažėjo 13% (iki 4.994), o plotas padidėjo 21% (iki 836.900 kv. m.) Estijoje apskritai matomas neregėtas šuolis: 17% (iki 2.174) sumažėjęs prekybos taškų skaičius ir net 55% (iki 804.900 kv. m.) išaugęs bendras prekybos plotas.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="prekyba_parduotuviu_skaicius" prefix="4Lw" format="interactive" title="Prekyba: parduotuvių skaičius"]

„Pastaruosius 8 metus galima drąsiai vadinti mažmeninės prekybos sektoriaus modernėjimo laikotarpiu: vadinamosios tradicinės prekybos taškus uždarant ir plečiant moderniąją prekybą, natūraliai didėjo prekybos plotai. Plotai didėjo ir renovuojant parduotuves, po renovacijos dažnai duris atveria modernesnės ir gerokai didesnės prekybos vietos“, – komentuoja p. Simonaitytė.

Ploto augimo tendencija labiausiai susijusi su pirkėjų noru taupyti laiką ir apsipirkti turint galimybę prekes rinktis iš didesnio asortimento bei tokiu būdu apsirūpinti reikiamais pirkiniais ilgesniam laikui.

Metinis mažmeninės prekybos augimas Lietuvoje toliau išlieka vienas didžiausių tarp 28-ių ES valstybių, rodo Eurostato duomenys. Per metus, 2017 m. vasarį palyginti su 2016 m. vasariu, Lietuvos mažmeninės prekybos apimtis išaugo 7,6%. Tai yra trečias didžiausias metinis rodiklis tarp šalių narių, aukščiau yra tik Slovėnija, kurioje augimas siekia 16,87%, ir Liuksemburgas, kurio augimas siekia 12,9%.

Balsuokite čia.

[infogram id="prekyba_augimas_es" prefix="ghy" format="interactive" title="Mažmeninės prekybos augimas, %"]

FOTOGALERIJA Naujoji „Depo“ parduotuvė Klaipėdoje (37 nuotr.)