Kanada gali palaukti?

ES ir Kanados derybos buvo ilgalaikės ir komplikuotos – truko net septynerius metus. Galiausiai, įveikus nedidelio Belgijos regiono pasipriešinimą, 2016 m. spalį ES ir Kanada pagaliau oficialiai pasirašė sutartį, oficialiai vadinamą išsamiu ekonomikos ir prekybos susitarimu – CETA. Pagal jį bus panaikinta 99% ES ir Kanados tarpusavio prekybos muitų. Be to, kitaip, nei įprastuose prekybos susitarimuose, CETA taip pat bandoma suderinti reguliavimą tokiais klausimais kaip sveikatos ir aplinkos apsauga. „CETA yra geriausias prekybos susitarimas, kurį ES kada nors yra sudariusi. Jis dar labiau suartins Kanadą ir Europą“, – pareiškė Vokietijai atstovaujantis europarlamentaras Manfredas Weberis.

Linas Linkevičius, užsienio reikalų ministras, šio mėnesio pradžioje pasidžiaugė, kad Seimas ES ir Kanados prekybos susitarimui pritarė ir turėtų jį ratifikuoti liepos mėnesį. „Nauda Lietuvai yra akivaizdi: pagerins mūsų prekių ir paslaugų patekimo į Kanados rinką sąlygas, leis Lietuvos įmonėms dalyvauti Kanados viešuosiuose pirkimuose, pagerins prekybos sąlygas, įmonių eksportą į Kanadą, prisidės prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo Lietuvoje. Tai ypač aktualu smulkiajam ir vidutiniam verslui (...). Manome, kad dėl to naudos turėtų gauti Lietuvos tekstilės, aprangos, baldų, lietuviškų maisto produktų eksportuotojai“, – vardijo ministras. Jis suskaičiavo, kad vien dėl muitų liberalizavimo Lietuvos eksportuotojai sutaupys daugiau negu milijoną eurų muito mokesčio per metus. Lietuvos laisvosios rinkos instituto specialistai tikina: pradėjus veikti minėtai sutarčiai, Lietuva iš jos bus viena labiausiai laiminti Europos Sąjungoje.

Tačiau kai kuriems politikams, ko gero, taip neatrodo. Nes jie turi „svarbesnių“ darbų, nei gilintis į sutarties ratifikavimo reikalus. Lietuvos diplomatai tikėjosi, kad Seimas patvirtins ją dar pavasario sesijoje, tačiau atrodo, jų viltims nelemta išsipildyti: Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) dar neapsvarstė susitarimo projekto. Neturėjo tam laiko... Minėto komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė pareiškė BNS, kad klausimas į darbotvarkę greičiausiai bus įtrauktas rudens sesijoje. Jos argumentai: komiteto darbo krūvis – didžiulis, o ir ji pati dar įdėmiai neįsiskaitė į sutartį. Tas minėtas krūvis – „valstiečių“ pasikinkytas arkliukas – Alkoholio kontrolės įstatymo projektai, kurių klampynėje gana ilgai murkdėsi visas Seimas. Ponia Širinskienė tikina, kad „net tris posėdžius“ skyrė šiems projektams svarstyti. Kol SRK nepritarė, klausimo negali svarstyti Užsienio reikalų komitetas – jo pirmininkas Juozas Bernatonis taip pat tikėjosi, kad sutartis bus ratifikuota pavasario sesijoje. Viskas įstrigo „sveikatos sergėtojų“ bastione.

Kuo gi dar taip stipriai buvo užsiėmęs p. Širinskienės vadovaujamas komitetas? Susitiko su kolegomis iš Čekijos, lankė Druskininkų sveikatos priežiūros įstaigas (smagu juk kurorte), susirūpino oro kokybe Seimo prieigose etc. Vilniaus meras gaus užduotį: kad tam tikru spinduliu aplink parlamento pastatus nė dūmelis nešvysteltų... Kokia ten Kanada, kokia laisva prekyba, koks verslas – kai tokiais „svarbiais ir neatidėliotinais“ reikalais užsiima Sveikatos reikalų komitetas...

Jei jau komiteto pirmininkė guodžiasi tokiu didžiu „užimtumu“, norėtųsi jos paklausti: o ką gi Sveikatos reikalų komitetas veikė sausį ir vasarį – tuomet per du mėnesius įvyko vos trys posėdžiai? Seimo plenariniai posėdžiai nevyko, atostogos, kaip žinome, parlamentarams neįteisintos, kodėl tokiu užimtumu dabar besiskundžiantis komitetas tuomet negalėjo susirinkti ir padirbėti? Kanada ilgai laukė ir dar palauks?

VŽ nuomone, tai tik vienas iš pavyzdžių, koks požiūris į darbą ir pareigą rinkėjams vyrauja Seime: abi sesijos parodė, kad daug laiko ir energijos skiriama antraeiliams dalykams, santykių aiškinimuisi, nereikšmingiems klausimams, o esminiai sprendimai, reformos atidedamos neribotam laikui. Ko labiau trūksta valdantiesiems – politinės valios ar kompetencijos? Ar abiejų?