10 priežasčių, kodėl žlunga maisto e. parduotuvės

Publikuota: 2017-06-22
Regis Duvignau („Reuters“) nuotr.
Regis Duvignau („Reuters“) nuotr.

Kol kas iš elektroninės prekybos maisto produktais uždirbti sekasi mažai kam. Tikimasi, kad tai – prekybos ateitis, todėl investuojama į technologinių sprendimų paieškas. Deja, šiuo metu dažniau regime nesėkmingus e. prekybos maisto prekėmis bandymus.

1. Dideli transporto kaštai

Iš tiesų efektyvios e. prekybos maisto produktais koncepcijos ieškoma visame pasaulyje: štai „Walmart“ pajungia darbuotojus, kurie išvežioja internetu užsakytas prekes pakeliui namo, kalbama ir apie dronus kaip prekių pristatymo galimybę. Labiausiai reikalingos technologijos, kurios prekių surinkimą ir pristatymą padarytų kuo mažiau išteklių ir sąnaudų reikalaujančiomis sritimis. Visi turi tą pačią problemą – prekių pristatymas yra pernelyg brangus.

Pavyzdžiui, šiuo metu Vilniuje vairuotojui į rankas reikia mokėti 5–6 Eur per valandą, kurie su mokesčiais išauga iki 8–10 Eur per valandą. Tarkime, vienas kurjeris pristato mažiausiai porą siuntų per valandą. Siūlant prekes tomis pačiomis kainomis, kokios yra parduotuvėse, uždirbti nėra galimybių. Niujorke, Berlyne, kituose didmiesčiuose, kuriuose yra ir uždirbančių, ir savo laiką taupančių žmonių, e. parduotuvių klientai pasirengę už prekes mokėti daugiau nei fizinėje parduotuvėje, tačiau lietuviai vis dar labai skaičiuoja. Taigi, e. parduotuvėms nėra lengva sukurti efektyvią tiekimo grandinę.

2. Didelės rinkodaros išlaidos

Maisto prekes pristatančias e. parduotuves prislegia ne tik didžiulės prekių pristatymo išlaidos. Šiame versle neišvengiami dideli rinkodaros ir reklamos biudžetai. Kai kurios tarptautinės e. parduotuvės, siekdamos sudominti didesnę auditoriją, moka didelius honorarus garsenybėms, kad šios taptų e. parduotuvės ambasadorėmis. Taip pat reikalinga reklama dienraščiuose, interneto portaluose, pasiteisina lauko reklama.

3. Akcijas medžioja kiti prekybininkai, o ne galutiniai pirkėjai

Išmaniosios programėlės, leidžiančios daryti užsakymus internetinėse parduotuvėse dažnai atsiduria ne tik pirkėjų, bet ir kitų prekybininkų rankose. Daugelio produktų, tokių kaip sviestas ir pienas, pelno marža sudaro 4-5%, todėl jeigu e. parduotuvė šiems produktams pasiūlo 20% nuolaidą, apsipirkti skuba ir kiti prekybininkai.

4. Nuolaidų ištroškę, nelojalūs pirkėjai

Vartotojai yra gudrūs, jie apsiperka ten, kur jiems naudinga, mažai prisirišdami prie kurio nors vieno prekybininko, todėl prisijaukinti ir išlaikyti klientą e. parduotuvei yra labai sunku. Jeigu prekybininkas kiekvienam naujam vartotojui siūlo, pavyzdžiui, 20% nuolaidą pirmam apsipirkimui, klientai keliskart užsisako iš skirtingų šeimos narių telefono numerių, kad pasinaudotų nuolaida, nors prekės iš tiesų atvežamos tuo pačiu adresu.

5. Pernelyg skuba plėstis

Daugelis maisto prekybos startuolių pasikliauna vadinamąja GBF (angl. grow big fast) teorija, kurios esmė – kuo greičiau išplėsti savo verslą. Pastebėta, kad kur kas geresni rezultatai tų prekybininkų, kurie teritoriją užima palaipsniui, pradėdami nuo tankiausiai apgyvendintų vietovių, neskubėdami eiti į mažesnius miestus.

6. Apsipirkimas yra socialinė patirtis

Šeimos į prekybos centrus važiuoja ne tik apsipirkti, bet ir kartu praleisti laiko. Kai kurie vienišiai renkasi tam tikras parduotuves netgi turėdami lūkesčių užmegzti naujų pažinčių. Ši veikla visiškai nedera su elektronine apsipirkimų patirtimi.

7. Nori paliesti, įsitikinti kokybe

Egzistuoja nuomonė, kad pirkti vaisius ir daržoves e. parduotuvėje yra tas pat kaip išsirinkti dažų spalvą telefono ekrane. E. parduotuvės neturi tiek laiko ir pinigų, kad pateiktų klientui kiekvieno vaisiaus nuotrauką, tačiau net jei tai būtų padaryta, nuotoliniu būdu neįmanoma jo papurtyti ar paliesti, kad įvertintumei kokybę. Be to, kai kurie pirkėjai mieliau apsiperka parduotuvėje, kada jiems patogu, nei įsipareigoja laukti kurjerio nuo, pavyzdžiui, 19 val. iki 20 val. Rinkdamiesi mėsą kepsniui pirkėjai nori matyti, kaip ji atrodo. Lygiai taip pat ir žuvis – iš paveiksliuko neįmanoma įvertinti, ar ji kokybiška, todėl mėsos ir žuvies daugelis pirkėjų internetu neužsisako. Apskritai šviežumas yra labai svarbi aplinkybė. Ne kiekviena e. parduotuvė turi galimybes pristatyti kokybiškus šaldytus produktus.

8. Efektyviausios technologijos dar nerastos

Galime įsivaizduoti, kaip e. prekyba atrodys ateityje, galbūt savo monitoriaus ekrane matysime realias parduotuvės lentynas ir krausimės į virtualų krepšelį produktus kaip video žaidime. Kol apsipirkimas internete netaps greitesnis ir patogesnis žmonės rinksis fizines parduotuves. Taip pat prekybininkai ieško sprendimų, kaip technologiškai išspręsti užsakytų prekių surinkimą, kad jis reikalautų mažiau resursų.

9. Pirkėjai ieško naujovių

Daugelis maisto prekių e. parduotuvių siūlo klientams išsaugoti savo pirkinių ruošinius ir periodiškai pakartoti pirkimą. Tačiau tai nėra vertingas pasiūlymas, nes daugelis pirkėjų niekada neperka to paties, ką pirko praėjusį kartą. Žmonės mėgsta išbandyti naujus dalykus, keičiasi jų pomėgiai, niekas nenori to paties maisto kasdien. Fizinėje parduotuvėje pastebėti naujus produktus lengviau nei elektroninėje.

10. Skirtingi lūkesčiai

Prekybininkai norėtų, kad vartotojai sumokėtų papildomai už prie jų namų durų pristatytas prekes. Tačiau daugelis klientų ryšis apsipirkti internetu tik tuomet, jei jie bus įsitikinę, kad sutaupo. „Amazon“ ir kitos e. parduotuvės turi galimybių sumažinti kainas pasinaudodami trečiųjų šalių prekių pristatymo infrastruktūra, tačiau prekiaujant maistu reikia turėti sandėlį kone kiekviename mikrorajone (didžiuosiuose pasaulio miestuose), iš kurio prekės pas klientus išvežiojamos nuosavomis transporto priemonėmis, užtikrinančiomis reikiamos temperatūros palaikymą. Be to, klientai tikisi, kad prekių kainos bus ne didesnės nei kaimynystėje esančioje maisto prekių parduotuvėje.

Plačiau apie „Zzz.lt“ sprendimą nutraukti veiklą skaitykite čia.

Parengta pagal „Verslo žinių“, „Forbes“, FT publikacijas

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Huawei“: JAV apribojimai mums kainuos 30 mlrd. USD 10

Dėl JAV veiksmų, nukreiptų prieš „Huawei“, kompanija šiemet negaus beveik 30 mlrd. USD planuotų pajamų,...

Paslaugos
2019.06.17
Latvija ketina leisti alkoholiu prekiauti internete 4

Latvijos ekonomikos ministerija parengė alkoholinių gėrimų apyvartos įstatymo pataisų projektą, kuris leistų...

Prekyba
2019.06.17
Už 2 mln. Eur atnaujins prekybos centrą BIG 1

Klaipėdos prekybos centre BIG prasideda atsinaujinimo darbai, kurių metu bus rekonstruojama pastato išorė ir...

Prekyba
2019.06.17
„Headline“ veiklos pajamos išaugo trečdaliu

Komunikacijos agentūros „Headline“ tiesioginės veiklos pajamos (be trečiųjų šalių) per praėjusius metus,...

Rinkodara
2019.06.17
„Gintarinė vaistinė“ dividendams skyrė visą pelną – 4 mln. Eur

Lenkijos farmacijos grupės „Pelion“ valdomas vienas didžiausių Lietuvoje vaistinių tinklų...

Paslaugos
2019.06.17
„Konekesko Lietuva“ pernai gavo 47 mln. Eur pajamų

Bendrovė „Konekesko Lietuva“ praėjusiais metais gavo 46,975 mln. Eur pajamų – 4% daugiau nei 2017 m. (45,136...

Pramonė
2019.06.17
„Kanų liūtuose“ varžosi 11 reklamos darbų iš Lietuvos 2

Šiandien prasideda 66-asis „Kanų liūtų“ festivalis – didžiausias ir svarbiausias kūrybiškumo renginys...

Rinkodara
2019.06.17
Kodėl parduotuvė parduotuvėje geriau už krautuvę senamiestyje Premium

Renkantis parduotuvei vietą būtina įvertinti ne tik praeivių srautus, bet ir atsižvelgti į jų apsipirkimo...

Gazelė
2019.06.17
PST gavo kelių mln. Eur užsakymą iš „Lidl Lietuvos“

AB Panevėžio statybos trestas (PST) gavo užsakymą statyti „Lidl“ parduotuvę Panevėžyje.

Statyba ir NT
2019.06.17
A. Rusteikos „Delta Investment“ pajamos siekė beveik 117 mln. Eur 1

Verslininko Aurelijaus Rusteikos valdoma „Delta Investment“ praėjusiais metais gavo 116,957 mln. Eur...

Prekyba
2019.06.17
Iš pelnų pinigai teka į darbuotojų sąskaitas, o iš ten – vartojimui Premium 5

Šių metų pirmąjį ketvirtį labiausiai pridėtinė vertė augo statybos sektoriuje – ypač aktyvi buvo sandėlių ir...

Finansai
2019.06.17
„Lidl“ gerbėjų neprarado, bet „Maxima“ sugebėjo jų pritraukti daugiau Premium 2

Tarp Baltijos šalių tik estai mėgstamiausio prekės ženklo titulą skiria vietiniam „Kalev“, Latvijoje laurai...

Rinkodara
2019.06.17
Vilniaus reputacija socialiniuose tinkluose – viena pozityviausių Europoje 8

Vilnius – vienas iš penkių Europos miestų, kurių reputacija skaitmeninėje erdvėje yra pozityviausia, rodo...

Rinkodara
2019.06.16
Prancūzų elektronikos prekių tinklas „Boulanger“ apsipirko

Prancūzijos elektronikos prekių tinklas „Boulanger“ įsigijo savo konkurentus Belgijoje „Krefel“ ir „Hifi...

Prekyba
2019.06.16
Ką apie pirkėjų norus žinanti „Amazon“ pataria smulkiesiems

„Amazon“ pranešė apie 10 fizinių parduotuvių JK tinklą, kurį kuria specialiai smulkiųjų produkcijai. Bendrovė...

Gazelė
2019.06.15
 Didžiausios lauko reklamos klaidos

Lauko reklama vėl atsikovoja pozicijas, kurias buvo užleidusi skaitmeninei reklamai. Kad statiškas stendas...

Gazelė
2019.06.15
Registruoja „Maxima Express“ prekės ženklą 1

Mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“ Valstybiniam patentų biurui pateikė prašymą registruoti prekės ženklą...

Prekyba
2019.06.14
Buvo sutrikęs automatinis pavedimų įskaitymas į „Circle K“ korteles 1

Kai kurie degalinių tinklo „Circle K“ klientų pavedimai kelias dienas automatiškai nepatekdavo į įmonės...

Prekyba
2019.06.14
Dėl persekiojimo už kritiką prašo pradėti ikiteisminį tyrimą žemės ūkio ministro atžvilgiu 2

Penktadienį agroverslo naujienų portalas „Agroeta“ kreipėsi į Evaldą Pašilį, generalinį prokurorą, dėl...

Rinkodara
2019.06.14
„Lietuvos geležinkeliai“ pasirinko reklamos partnerius

„Lietuvos geležinkelių“ prekės ženklo atnaujinimu ir naujų grupės įmonių veiklos prekės ženklų sukūrimu...

Paslaugos
2019.06.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau