Marcinkevičiui Estijoje teisminio ginčo laimėti nepavyko

Estijos Harju apygardos teismas atmetė Mindaugo Marcinkevičiaus, smulkiojo VP grupės akcininko, ieškinį. Verslininkas mėgino įrodyti, kad „Maximos“ frančizę valdanti bendrovė „Franmax“ buvo parduota už nepagrįstai mažą kainą.

Estijos pirmnos instancijos teismas skundo iš esmės nenagrinėjo, teigia p. Marcinkevičius.

„Deja, bet ginčo esmė, kaip ir pati bendrovės vertė bei jos pardavimo aplinkybės, liko nenagrinėtos. Lietuvos teisinė sistema leistų reikalauti žalos bendrovės vardu, kai ji patyrė žalą. Estijoje išvestinio ieškinio instrumento nėra, o mūsų byla šį kartą teismų praktikos nepraplėtė“, - pranešime cituojamas p. Marcinkevičius.

Pono Marcinkevičiaus manymu, tikroji „Franmax“ vertė galėtų siekti 400 mln. Eur. Jis teigia dar nagrinėsiantis galybes tęsti šį teisminį ginčą: jį performuluoti arba skųsti aukštesnei instancijai.

Pasak Olgos Petroševičienės, p. Numavičių atstovaujančios teisininkės, p. Marcinkevičiaus valdomos bendrovės ieškinys prieš p. Numavičių ir „Klarus Group Holdings OU“ valdybos narius „buvo visiškai išnagrinėtas net kelių teismo posėdžių metu“.

„Mūsų nuomone, teismas atsižvelgė į atsakovų argumentus ir priėmė teisingą sprendimą, – VŽ atsiųstame komentare teigia p. Petroševičienė. – 2017 m. kovo mėnesį Estijos mokesčių ir muitų valdyba užbaigė mokestinį patikrinimą dėl „Franmax“ akcijų pardavimo, kurio metu nenustatė jokių pažeidimų bei patvirtino, kad sandoris buvo sudarytas rinkos kaina, taigi, skirtingai nei teigia p. Marcinkevičius, žala bendrovei padaryta nebuvo.“

Po atliktų sandorių, 2015-aisiais, Olga Petroševičienė VŽ paaiškino, kad, nors „Franmax“ gauna daug pelno ir pajamų, visa tai ji uždirba iš esmės iš vieno kliento, todėl jos vertė maža.

„Jei, tarkime, „Maxima grupė“ nuspręstų parduoti savo verslą arba jos įmonės nebepirktų paslaugų iš „Franmax“, ši įmonė per kelis mėnesius nebetektų visų savo pajamų ir turėtų stabdyti savo veiklą“, – tuomet kalbėjo p. Petroševičienė.

Pasak p. Marcinkevičiaus, šiuo metu jis ir pagrindinis VP akcininkas Nerijus Numavičius bei jo atstovai šiuo metu bylinėjasi 11 –oje teisinių procesų.

„Franmax“ kelionė

„Maxima Group“ („Franmax“ ji pavadinta tik 2014 m.) įkurta 2011 m. rugsėjį, kai ji kartu su visais darbuotojais (jų dabar apie 240) buvo atskirta nuo „Maxima grupės“.

Per reorganizavimą „Franmax“ atiteko Estijos „Franmax OU“ (ši dabar pavadinta „Klarus Funds“). Pastaroji įmonė priklauso „Klarus Group Holdings“, vienai iš keliolikos pagrindinių VP grupės bendrovių, kurią su kitomis sieja tie patys akcininkai.

2012–2015 m. Lietuvos „Franmax“ savo akcininkei „Klarus Funds“ išmokėjo 154 mln. Eur dividendų. Paskutiniais metais jie siekė beveik 70 mln. Eur ir buvo didžiausi tarp Lietuvos bendrovių.

2015 m. birželį, maždaug tuo metu, kai į viešumą iškilo VP grupės akcininkų konfliktas, „Franmax“ buvo parduota. „Klarus Funds“ už 44 mln. Eur, iš esmės tiek, kiek „Franmax“ uždirba per metus, bendrovę perleido „Carson“.

Pastaroji, priklausanti taip pat vienai pagrindinių VP grupės bendrovių „Agile Finance S.A.“, valdo verslą Ispanijoje – prekybos tinklus „Supersol“ ir „Cashdiplo“. Pastarieji veikia nuostolingai, tačiau VP vadovybė tikisi juos pastatyti ant kojų.

2015 m. už „Franmax“ sumokėjusi 44 mln. Eur, 2016 m. „Carson“ iš bendrovės gavo 43 mln. Eur dividendų, o po kelių mėnesių ją vėl pardavė. Šįkart – „Vilniaus prekybai“, įmonei, valdančiai „Maxima grupę“. Sandorio suma – 47 mln. Eur – trečdaliu viršija praėjusių metų „Franmax“ pelną.

Rašyti komentarą