Estų mokesčių inspektoriai nutraukė patikrinimą dėl „Franmax“ pardavimo

„Franmax“ veikla – franšizės teikimas. Bendrovei priklauso „Maximos“ prekės ženklas ir už jį bei susijusias paslaugas ji gauna mokestį iš UAB „Maxima grupė“. Vilniuje biurą turinti „Franmax“ nuo 2012 m. per metus uždirba vidutiniškai 40 mln. Eur grynojo pelno ir iš esmės visą jį išmoka dividendais.

2015 m. viduryje įmonė „Klarus Funds OU“ franšizės ir agentavimo bendrovę „Franmax“ už daugiau nei 40 mln. Eur pardavė Liuksemburgo bendrovei „Carson Sarl“, ši vėliau už 47 mln. Eur bendrovę pardavė UAB „Vilniaus prekyba“. Kitaip tariant, VP sukūrė franšizės holdingą Lietuvoje, iškėlė į Estiją, pardavė Liuksemburge ir vėl grąžino atgal į Lietuvą 2016 m. 

Mokesčių inspektorių Mindaugas Marcinkevičius, VP grupės smulkusis akcininkas, prašė įvertinti sandorio Estijoje aplinkybes bei už akcijas sumokėtą kainą.

Pasak Estijos mokesčių ir muitų tarnybos, išnagrinėjus „Klarus Funds OU“ (buvusios „Franmax OU“) sandorius, vykusius 2015 m. gegužę–birželį, pažeidimų nenustatyta.

„Mūsų atliktas mokesčių auditas parodė, kad akcijų pardavimo sandoriai atitiko rinkos kainas“, – VŽ atsiųstame komentare teigia Raineris Lauritsas, Estijos mokesčių ir muitų tarnybos atstovas žiniasklaidai.

Jo teigimu, patikrinimo metu taip pat nenustatyta jokių „Klarus Funds OU“ moekstinių pažeidimų. Paklaustas, iš kokių šalių, be Estijos, buvo renkama informacija, p. Lauritsas teigė, kad buvo naudojama ir iš užsienio gauta informacija. Iš kokių konkrečiai valstybių, tarnybos atstovas neatsakė.

Pasak VP grupės, po pusantrų metų Estijoje vykęs patikrinimas buvo nutrauktas „neradus žalos šalies biudžetui“.

„Mokestinio patikrinimo metu buvo analizuojama įvairi su „Franmax“ pardavimu susijusi informacija, įskaitant sandorio kainą, bendradarbiaujama su kelių užsienio valstybių mokesčių institucijomis“, – tvirtinama VP grupės pranešime spaudai.

„Estijos mokesčių inspekcijoje priimtas sprendimas visiškai nestebina. Jis tik dar kartą patvirtina jau ne kartą iškilusias abejones Lietuvos VMI vadovų veiklos atžvilgiu. Būtent mūsų šalies VMI pagalbos yra prašiusi Estijos mokesčių inspekcija, vykdydama tyrimą. Deje, bet panašu, kad ši pagalba nebuvo suteikta. Lygiai taip pat nutiko ir su pačios Generalinės prokuratūros pradėtu ikiteisminiu tyrimu, kurio nutraukimą lėmė Lietuvos VMI išvados. Tačiau kaip paaiškėjo vėliau, minėtas tyrimas net nebuvo atliktas buvusios VP grupės įmonių atžvilgiu. Tad yra realus pagrindas tikėti, kad aiškėjant vis naujomis aplinkybėmis apie Lietuvos VMI vadovybės veiksmus, tiek Estijos mokesčių inspektoriai, tiek Lietuvos pareigūnai turės atnaujinti minimus tyrimus“, – VŽ atsiųstame komentare teigia p. Marcinkevičius.

Tačiau „Klarus Funds“ atstovė su p. Marcinkevičiaus hipotezėmis nesutinka.

„Mūsų žiniomis, dabar jau užbaigto mokestinio tyrimo metu Estijos mokesčių ir muitų valdyba kreipėsi į Lietuvos ir į kitų šalių mokesčių administratorius, prašydama surinkti Estijos mokesčių ir muitų valdybai reikalingą informaciją iš trečiųjų asmenų, t.y., iš Lietuvoje ar kitose šalyse gyvenančių fizinių asmenų ar registruotų juridinių asmenų. Lietuvos mokesčių inspekcija prašytą informaciją iš šių asmenų (įskaitant ir p. M. Marcinkevičių) surinko ir pateikė Estijos mokesčių ir muitų valdybai. Neturime informacijos, kad Estijos mokesčių ir muitų valdyba būtų prašiusi Lietuvos mokesčių inspekciją pateikti savo išvadas dėl Estijoje nagrinėto klausimo, todėl manome, kad M. Marcinkevičiaus kaltinimai Lietuvos mokesčių inspekcijai yra nepagrįsti“, – VŽ sako Lina Karkliauskaitė, „Klarus Funds“ valdybos narė.

„Franmax“ istorija

VŽ 2016 m. rugsėjį rašė, kad „Franmax“, vienos iš VP grupės bendrovių, kontrolė po kelionių per užsienio šalis grįžo į Lietuvą. Vienos didžiausių Lietuvos verslo grupių atstovai kalbėjo, kad sandorių seką lėmė siekis valdyti riziką ir veikti efektyviai, tačiau ekspertai užsiminė ir apie kitas priežastis, tarp jų – mokesčius ir teisinius ginčus.

Grąžinimo į Lietuvos jurisdikciją sandoris buvo antras per pusantrų metų: pati „Carson“ įmonę įsigijo pernai, tačiau per tą laiką spėjo išsimokėti dividendus. VP grupės atstovai aiškino, kad šie sandoriai tarpusavyje nesusiję, o juos lėmė verslo logika, tačiau ekspertai vardijo ir kitas galimas priežastis. Tarp jų – tarptautinių institucijų ryžtas sudrausminti dideles kompanijas mokesčių klausimais ir teisiniai akcininkų ginčai Lietuvoje.

„Klarus Group Holdings“ kontroliuoti „Franmax“ buvo pasirinkta kone atsitiktinai – ji turėjo identišką akcininkų struktūrą, kaip ir „Vilniaus prekyba“ (ne visose VP grupės bendrovėse akcininkai turi vienodą kapitalo dalį), o tuo metu jau prasidėję akcininkų ginčai galimybės steigti naują įmonę nesudarė.

Tai, kad įmonė – Estijoje, reikšmės neturėjo, o kontroliuojančiosios bendrovės Lietuvoje apmokestinamos „palankiau nei Estijoje“, tad jokios mokestinės naudos VP grupė iš to negavo, tuomet VŽ tikino Raimonda Kižeinė, „Vilniaus prekybos“ vadovė. Komentuodama tolesnius sandorius, p. Kižienė aiškina, kad franšizės bendrovę įsigyti Liuksemburgo „Carson“ nuspręsta „toliau koncentruojant grupę ir gryninant įmonių veiklas“, o savo ruožtu „Vilniaus prekyba“ ją perėmė siekdama sukurti „efektyvesnę grupės struktūrą“.

infogr.am::903abc85-ec1b-4169-8a4c-2ea38b807007