Valstiečiai-žalieji imasi vaistinių

Publikuota: 2017-02-13
Atnaujinta 2017-02-13 15:04

Po „Verslo žiniose“ vasario 3 d. publikuoto straipsnio apie vaistinių tinklus ir tų pačių savininkų valdomas itin pelningas reklamos įmones, valstiečiai-žalieji nusprendė tirti situaciją dėl didžiųjų vaistinių tinklų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) šiandien surengtoje spaudos konferencijoje pranešė, kad imasi keisti farmacijos sritį reguliuojančius teisės aktus. Tuo siekiama praskaidrinti sektorių ir bent kiek sumažinti vaistų kainas.

Be to, Ramūnas Karbauskis, LVŽS lyderis pareiškė, kad kreipsis į Konkurencijos tarnybą, kad ji ištirtų, ar bendrovės „EVRC“, „Reklamos sklaida“, „Eurovaistinė“ ir „Camelia“ nepažeidžia įstatymų, draudžiančių konkurenciją ribojančius susitarimus. Įtarimų dėl galimai nesąžiningos veiklos kilo po šio „Verslo žinių“ straipsnio apie vaistinių tinklus, pranešime spaudai skelbia LVŽS.

Planas jau yra

„Mes matome realių galimybių, kaip tai padaryti (sumažinti vaistų kainas). Esame jau pasirengę Seimo pavasario sesijos metu teikti nemažai teisės aktų pakeitimų, kurie, mūsų nuomone, leistų mažinti vaistų kainas, didinti jų prieinamumą pacientams bei sutrumpinti jų kelią iki žmonių. Toliau ieškosime būdų, kaip vaistų kainų kompensavimo mechanizmą išskaidrinti ir pagreitinti. Visgi, reikia pripažinti, tam neužtenka vien teisinių pakeitimų – būtinas ir vaistininkų bei medikų supratimas, kad svarbu, jog žmonėms vaistai kuo mažiau kainuotų“, – sako Aurelijus Veryga, sveikatos apsaugos ministras.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Siekiant kuo greičiau įtraukti į Kompensuojamųjų vaistų kainyną naujus, ypač rinkoje atsirandančius pigesnius vaistus, pirmiausia bus keičiamas Farmacijos įstatymas, kuriame yra nustatyti kainyno tvirtinimo reikalavimai. Numatoma, kad kompensuojamų vaistų kainynas bus peržiūrimas dažniau nei iki šiol, t. y. ne kartą metuose, o bent jau du, o idealiausia – 4 kartus.

Parengtos Farmacijos įstatymo pataisos taip pat suteiks teisę ligoninėms (galbūt ir poliklinikoms) įsigyti vaistus ir ne lietuviškomis pakuotėmis. Bus patvirtintos ir visuomenės saugumui užtikrinti būtinos priemonės, pavyzdžiui, kad kartu su siunta į gydymo įstaigas būtų pateikiami pakuotės lapeliai lietuvių kalba.

Ministro įsakymu keičiama tvarka, aktuali gamintojams ir vaistinėms – įsigaliojus pakeitimams nebebus galima skelbti vaistų kainų suinteresuotoms šalims. Tai reiškia, kad nuolaidas gamintojai galės ir toliau deklaruoti, tačiau informacija bus neprieinama kitiems vaistų gamintojams ar jų atstovams. Be to, siekiant paskatinti vaistines aktyviau siūlyti pirkėjams pigiausius jiems tinkančius vaistus, jos bus įpareigotos išduoti tam tikrą kiekį pigiausių medikamentų. Tai bus numatyta sutartyse tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinės.

Keis patarėjų tarybą

Kitas svarbus žingsnis siekiant vaistų kompensavimo sprendimų skaidrumo – Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) tarybos sudarymo principų keitimas (PSD taryba teikia nuomonę sveikatos apsaugos ministrui dėl vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą). Tai turėtų įvykti pavasario sesijoje.

Ponas Veryga pripažįsta, kad iki šiol formuojant PSD trūko skaidrumo: įstatymu neapribota PSD tarybos narių kadencija bei kadencijų skaičius, nenustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai tarybos nariams, neužtikrintas privačių interesų deklaravimo mechanizmo veikimas, egzistuojanti formavimo tvarka leidžia į PSD tarybą patekti asmenims, turintiems sąsajų su farmacijos pramone.

Rengiamas įstatymo projektas spręs minėtas problemas ir apribos kadencijų trukmę (bus galimos dvi kadencijos po 2 metus, ko iki šiol nebuvo). Kaip spaudos konferencijoje teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, PSD taryba bus formuojama Trišalės tarybos principu, proporcingai skiriant vietų valdžios institucijų vadovams, draudėjų bei apdraustųjų atstovams. Tarybos veiklos skaidrumo ir viešumo, tinkamo atstovavimo principus reglamentuos inicijuojamas Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimas.

Pelningesnės už vaistines

VŽ rašė, kad vaistinės – Lietuvos reklamos rinkos paradoksas. Farmacininkų reklamos veikla bene griežčiausiai pažabota įstatymu, tačiau dvi didžiausius vaistinių tinklus valdančios bendrovės iš reklamos uždirba keliskart didesnius pelnus nei tradicinės agentūros. Tiek farmacijos ir reklamos rinkų dalyviai, tiek šių veiklų kontrolieriai pavadinimą šiam verslo modeliui pasiskolino iš mažmeninės prekybos – „lentynos mokestis“.

Didžiausios reklamos paslaugų bendrovės EVRC ir „Reklamos sklaida“ gimė 2010 m., kai dvi didžiausius vaistinių tinklus „Eurovaistinė“ ir „Camelia“ valdančios konkurentės viena po kitos įvykdė struktūrines pertvarkas – atskyrė vaistinių reklamos ir rinkodaros departamentus ir įregistravo juos kaip atskiras bendroves.

Jau per pirmuosius veiklos metus EVRC apyvarta siekė 12,6 mln. Eur, o pelnas prieš mokesčius – 7,1 mln. Eur. EVRC priklauso „Eurovaistinių“ tinklą valdančiai „Euroapothecos“ grupei, kurios vienintelė savininkė – „Vilniaus prekybos“ grupė.

„Reklamos sklaidos“ apyvarta tais metais siekė 6,4 mln. Eur, o pelnas prieš mokesčius – 417.000 Eur. Bendrovė priklauso „Camelios“ vaistinių tinklą valdančiai Nemuno vaistinės grupei, kuri priklauso „CGP Management“ grupei. Šiandien šios dvi įmonės yra didžiausios reklamos paslaugų bendrovės Lietuvoje.

Naujausiais VŽ turimais duomenimis, 2015 m. EVRC pardavimų pajamos siekė 20,9 mln. Eur, o „Reklamos sklaidos“ 14 mln. Eur. Šių vaistinių reklamos bendrovių pasiekiamas apyvartos mastas įspūdingas – jos lenkia visas didžiąsias rinkodaros ir komunikacijos įmones, nors šios planuoja, kuria reklamą net ir stambiausiems reklamos užsakovams Lietuvoje.

Pavyzdžiui, didžiausios žiniasklaidos planavimo agentūros „Open Agency“ apyvarta 2015 m. siekė 11,8 mln. Eur, didžiausios reklamos agentūros – „Adell Taivas Ogilvy“ – 4,2 mln. Eur.

Nepaisant to, VŽ kalbinti didieji žiniasklaidos planuotojai ar reklamos agentūros vaistinių valdomų bendrovių konkurentėmis nelaiko, nors pagal Registrų centre (RC) registruotas veiklas jos priskirtinos prie reklamos paslaugų teikėjų.

„Visa tokių įmonių kaip EVRC ir „Reklamos sklaidos“ veikla – vaistinių verslo reikalai. Jos nedalyvauja jokiuose konkursuose ir jokių tradicinių rinkodaros, žiniasklaidos planavimo, komunikacijos ar pan. paslaugų kitiems prekių ženklams neteikia. Atvirkščiai, tie patys vaistinių tinklai, nors ir turėdami reklamos verslu užsiimančias antrines įmones, šias paslaugas užsako iš išorės – kitų tradicinių reklamos agentūrų“, – teigia šio verslo atstovai.

Maža to, minėtos reklamos bendrovės gerokai pelningesnės už pačius vaistinių tinklus.

„Tai ne reklamos, bet verslo reikalai“, – pabrėžia ir Gintautas Barcys, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas, ir paaiškina, kam vaistinių tinklams reikalingos atskiros reklamos paslaugų bendrovės.

„Panašių problemų pastebite prekybos centruose, kurie vykdo derybas su tiekėjais. Ten yra toks reiškinys, jau kone oficialiai vadinamas „lentynos mokesčiu“. Vaistinių tinkluose šis procesas organizuojamas panašiai“, – nurodo p. Bacys. „Lentynos mokestį“ susimoka vaistų gamintojai ar platintojai, kad jų produkcija būtų prekiaujama tame tinkle.

Vaistinių tinklų atstovai, tai, be abejo, neigia. Bet neįprasti finansiniai duomenys jau sukėlė įtarimų valdantiesiems, kurie nuo pat rinkimų kalba apie siekį sumažinti vaistų kainas.

„Eurovaistinė“: patekimo į vaistines mokesčio nėra

Po kilusio triukšmo pirmadienį situacijos komentuoti ėmėsi „Eurovaistinė“.

„Pabrėžiame, kad su „Eurovaistine“ susijusiose įmonėse jokių mokesčių, susijusių su prekių patekimu į asortimentą nėra. Tiek „Eurovaistinė“, tiek kitos įmonės veikia vadovaudamosi įstatymais, yra audituojamos nepriklausomų audito bendrovių, todėl nepritariame viešai išreikštai nuomonei, kad savo veiksmais ribojame konkurenciją", – pranešime spaudai cituojama Ingrida Damulienė, UAB „Eurovaistinė“ valdybos pirmininkė.

Vis dėlto, jeigu Konkurencijos taryba matytų pagrindą imtis tirti jų veiklą, bendrovė tikina esanti pasiruošusi visapusiškai bendradarbiauti ir operatyviai suteikti visą prašomą informaciją.

„Kasmet mūsų vaistinių asortimente esamų vaistų kiekis pasipildo dešimtimis. Pavyzdžiui, 2013 m. asortimentas padidėjo 95 vaistais, 2014 m. – 82, o 2015 m. – 106. Aštuoni iš dešimties jų yra generiniai vaistai. Todėl jokiu būdu negalima teigti, kad į mūsų vaistines sunkiai patenka nauji produktai, ypač generiniai vaistai. Be to primename, kad pagal įstatymus, vaistinė privalo užtikrinti pacientui bet kokio jo pageidaujamo Lietuvoje užregistruoto vaisto prieinamumą. Šiuo metu Lietuvoje yra įregistruoti 5342 vaistai iš jų 98% mes galime pateikti savo klientams. Likusiųjų 2% registruotų vaistų tiesiog nėra Lietuvos rinkoje. Palaikome bendrą visuomenės siekį, kad vaistų kaina būtų kuo priimtinesnė ir tikimės, kad valdžios atstovai atsižvelgs į pagrindinę Konkurencijos tarybos 2016 m. pabaigoje paskelbtą išvadą dėl paprastesnės vaistų patekimo į rinką galimybės. Šiuo metu į sąrašą gali patekti tik vaistai, kurie pigesni už jau esančius rinkoje ne mažiau nei 50%“, – teigia p. Damulienė.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Prekyba“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Valstybės kontrolierius įspėja dėl vidaus paklausos skatinimo pavojų Premium 2

Aukštos infliacijos sąlygomis būtina taikyti tokias kovos su ja priemones, kurios būtų nukreiptos ne į visus...

Verslo aplinka
2022.08.18
„Maxima LT“ nebėra vienintelė pelningiausia tarp TOP 5 lyderių Premium

Didžiausią Lietuvoje mažmeninės prekybos maisto produktais tinklą valdanti „Maxima LT“ visuomet pasižymėjo ne...

Prekyba
2022.08.18
D. Dundulis: kiekviena krizė kaip reikiant išjudina smegenis, o šiuo metu ir yra krizė Premium 4

Dainiaus Dundulio, „Norfos“ įmonių grupės pagrindinio akcininko, vertinimu, visos tinklo parduotuvės,...

Prekyba
2022.08.18
Kai kurios įmonės dėl rekordinių elektros kainų vakare pristabdys gamybą, „Maxima“ ir „Norfa“ mažins vėdinimą ir apšvietimą 23

Trečiadienio vakarą „NordPool“ elektros biržos Lietuvos zonoje didmeninei kainai pasieksiant 4.000 Eur už...

Pramonė
2022.08.17
C. Eastwoodo advokatai dėl žalos atlyginimo kreipėsi į „Mediatono“ likvidatorių Premium

Klaipėdos apygardos teisme tęsiasi aktoriaus Clinto Eastwoodo atstovų ir UAB „Mediatono“ likvidatorių...

Rinkodara
2022.08.17
IKEA likviduoja antrinę įmonę Rusijoje

Švedijos baldų milžinė IKEA nusprendė likviduoti savo antrinę įmonę Rusijoje „Ikea Dom“, kuriai priklauso...

Prekyba
2022.08.17
Siekdama valdžios dėmesio „Norfa“ valandai išjungs šviesas 37

Trečiadienį 18.00 val. visose šalies „Norfose“ valandai bus stipriai sumažintas apšvietimas, prekybos salėse...

Prekyba
2022.08.17
Į eterį grįžta žurnalistas Edmundas Jakilaitis 19

Didžiausia TV3 sezono naujiena – laida „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“, į žurnalistiką po dviejų metų...

Rinkodara
2022.08.16
Eksportuotų prekių kainos birželį augo 16,8%, importuotų beveik trečdaliu

Eksportuotų prekių kainos birželį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 16,8%, importuotų prekių –...

Verslo aplinka
2022.08.16
„Baltika“ rado investuotoją prekės ženklui „Ivo Nikkolo“ 2

Drabužių prekybos bendrovė „Baltika Lietuva“, kurios pardavimo pajamos 2021 m. sudarė 2,303 mln. Eur ir,...

Prekyba
2022.08.16
Kaip sugalvoti idėją verslui: dažniausiai ji tūno pašonėje Premium

Verslas mėgsta tikslius apskaičiavimus, tačiau pradedantieji, nors ir dėliojasi būsimos veiklos planą, nėra...

Gazelė
2022.08.15
Pakeisti nepopuliarią technologiją: interneto slapukų galas Premium 1

Slapukai (angl. cookies) yra nedidelis teksto blokas, kurią svetainė siunčia į lankytojo naršyklę ir išsaugo...

Inovacijos
2022.08.15
Kinijoje – pirmieji krizės ženklai: smuko naudotų prabangių prekių kainos 1

Pastaraisiais mėnesiais Kinijoje sparčiai krito naudotų prabangos prekių kainos, nes net ir turtingieji...

Verslo aplinka
2022.08.14
Efektyvi komunikacija socialiniuose tinkluose: kartais verta laužyti taisykles Premium

Vis daugiau įmonių socialiniuose tinkluose bando papasakoti apie savo paslaugą ar prekę, pasidalinti kūryba,...

Rinkodara
2022.08.13
Papildomai automobilių įrangai – prenumerata vietoj pardavimo Premium 15

Vartotojai visame pasaulyje jau priprato prie prenumeruojamos „Spotify“ muzikos, „Youtube“ turinio ar...

Automobiliai
2022.08.13
Kinijos kariniai žaidimai parodė jos pažeidžiamumą Premium

Kinijos laivyno manevrai Taivano sąsiauryje vertinami kaip nepageidautini ne tik savo nepriklausomybę...

Logistika
2022.08.12
LB: didėjęs importas, smukęs eksportas ir išmokėti dividendai blogino balansą 1

Sumažėjęs Lietuvos eksportas ir didėjęs importas birželį kiek pablogino užsienio prekybos balansą – Lietuvos...

Finansai
2022.08.12
„McDonald's“ vėl atidaro savo restoranus dalyje Ukrainos

Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje prieš pusmetį uždariusi savo restoranus, „McDonald's“ sugrįžta ir atidaro...

Verslo aplinka
2022.08.12
„Stiprūs kartu“ kviečia padėti sunkumų Lietuvoje patiriančioms ukrainiečių šeimoms 1

Iniciatyva „Stiprūs kartu“ kviečia gyventojus remti sunkumų Lietuvoje patiriančias nuo karo pabėgusias...

Verslo aplinka
2022.08.12
Agentūra „New!“ laimėjo „Lidl“ kūrybos partnerio konkursą

Vasarą vykęs trečio didžiausio Lietuvoje prekybos tinklo „Lidl Lietuva“ kūrybos ir komunikacijos partnerių...

Rinkodara
2022.08.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku