Prezidentė pareikalavo, kad Veryga mažintų vaistų kainas

Kompensavimui – bemaž ketvirtis milijardo

Antradienį prezidentė surengė pasitarimą dėl vaistų kainų, į kurį pasikvietė sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, Konkurencijos tarybos ir Valstybės kontrolės atstovus.

Po pasitarimo pranešta, kad p. Grybauskaitė atkreipė SAM dėmesį į tai, jog Konkurencijos taryba ir Valstybės kontrolė yra atlikusios vaistų rinkos tyrimus bei pateikusios savo rekomendacijas, kaip sumažinti kainas šiame sektoriuje, kurios, anot prezidentės atstovės spaudai Daivos Ulbinaitės, „mūsų šalyje yra nepagrįstai didelės“. „Už vaistus permoka ir valstybė, ir žmonės. Tyrimai parodė, kad pigesni efektyvūs vaistai į kompensuojamų vaistų sąrašus tiesiog neįleidžiami“, – sakė p. Ulbinaitė.

Prezidentūros teigimu, SAM iki šiol „piktybiškai ignoravo šią problemą – nei vienas ministras nesiryžo reformuoti šios srities, nors galimybių čia pasiekti proveržį yra“.

Prezidentė paragino p. Verygą atkreipti dėmesį į Konkurencijos tarybos ir Valstybės kontrolės receptus, ką reikėtų daryti, kad vaistai atpigtų. Valstybės vadovės įsitikinimu, tai padės taupyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas, iš kurio pernai vien kompensavimui už vaistus skirta 235 mln. Eur.

„Gyventojai dar primoka dešimtis milijonų eurų. Kai kurių vaistų grupėse priemokos išaugo daugiau kaip 80%. Dėl kontrolės stokos Lietuvoje brangiausio vaisto parduodama dešimtis kartų daugiau nei pigiausio, nors skirtingų gamintojų to paties vaisto kainos rinkoje gali skirtis nuo 2 iki 6 kartų. Tai rodo, kad valstybė vaistus kompensuoja ne pagal realias kainas“, – rašoma prezidentūros pranešime spaudai.

Dvi institucijos prirašė rekomendacijų

Konkurencijos tarybos ir Valstybės kontrolės išvadose teigiama, kad Lietuvoje nepakankamai pasinaudojama ne originalių, bet pigesnių generinių vaistų efektyvumu. Vyriausybės patvirtintoje kompensuojamų vaistų skaičiavimo tvarkoje yra kliūčių į rinką patekti pigesniems, bet pakakamai efektyviems vaistams, neretai jie tiesiog neįleidžiami į kompensuojamų vaistų sąrašus. „Pavyzdžiui, yra nustatytas barjeras – į sąrašą gali patekti tik tie vaistai, kurie pigesni už originalus daugiau kaip 50%. Jeigu, tarkim, jis pigesnis 49%, jis neleidžiamas į kompensuojamųjų vaistų rinką. Tai nepagrįstai riboja konkurenciją“, – sakė Jūratė Šovienė, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja.

Teigiama, kad pacientams gydytojai ir vaistininkai ne visada pasiūlo mažiausiai kainuojančius efektyvius vaistus. Be to, atkreiptas dėmesys, kad dalis vaistų kainų yra „butaforinės, išpūstos, nes lyginamos su Lietuvos situacijos neatitinkančių šalių vaistų rinkos kainomis ir nustatomos pagal jas“.

Tarp paminėtų problemų – ir tarpusavyje konkuruojančių vaistų gamintojų per SAM keistis „komerciškai jautria informacija“, taigi, faktiškai laikytis kartelinių susitarimų.

Pažadėjo „imtis priemonių“

Ponas Veryga po pasitarimo tikino įsipareigojąs, kad „ministerija, tvarkydama vaistų rinką, tikrai vadovausis tais atitinkamų institucijų tyrimais, kurie yra atlikti, bei atsižvelgs į pateiktas rekomendacijas“.

Jis tvirtino, kad „artimiausiu metu“ peržiūrės PSDF tarybos sudėtį ir patikrins SAM darbuotojų, atsakingų už vaistų rinką, kvalifikaciją.

„Taip pat darysim ir visą kitą – peržiūrėsim kompensuojamųjų vaistų sąrašus, keisim taisykles“, – žadėjo ministras.

Aiškindamas, kodėl buvo įvestas vadinamasis 50% kainos skirtumo barjeras, p. Veryga sakė, kad dėl šios taisyklės tikėtasi, jog smarkiai sumažės vaistų kainos rinkoje: Bet efektas buvo gana trumpalaikis, todėl dabar šis barjeras jau faktiškai nebeaktualus ir gali būti koreguojamas.“

Jis sakė pastaruoju metu susitikęs su farmacininkų atstovais, išklausęs jų argumentų dėl vykdomos kainodaros šioje srityje. Bet SAM vadovas negalėjo pasakyti, kokie yra vaistų tiekėjų ir pardavėjų metiniai pelnai ir kaip juos paveiks galimas vaistų kainų mažėjimas.

VŽ paklaustas, ar valdantieji valstiečiai-žalieji dar tepuoselėja idėją Lietuvoje įsteigti valstybinį vaistinių tinklą, kuris esą padėtų mažinti kainas, p. Veryga atsakė: „Kol kas galutinių skaičiavimų ir apsisprendimų nėra, bet tiek, kiek turiu preliminarios informacijos, yra ir paprastesnių būdų užtikrinti mažesnes kainas nei šis. Tuos būdus ir bus bandoma pirmiausia įgyvendinti.“

Tarp galimų šios problemos sprendimo būdų ministras paminėjo ir gydytojų bei vaistininkų, pačių pacientų nuolatinį švietimą dėl generinių vaistų pakankamo efektyvumo, taip pat galimybes leisti kontrolinius vaistų užpirkimus, kur įmanoma, įvesti bendrus vaistinių preparatų pirkimus tiek Lietuvos gydymo įstaigoms, tiek ir bendrai su kitų, gretimų valstybių sveikatos apsaugos sistemomis.

Ragina neperlenkti lazdos

Elena Kvedarienė, Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė, VŽ sakė, kad vaistų prekybos rinka yra „jau gana smarkiai reguliuojama – vaistinėms ir didmeninėms įmonėms yra nustatyti maksimalūs galimi antkainiai, o nemenka konkurencija vaistinių segmente lemia, kad vaistų kainos yra net mažesnės nei nustatytoji leistina riba“.

„Švelniai tariant, nėra teisingas įsitikinimas, kad vaistinės gauna gigantiškus pelnus ir vartosi lyg inkstai taukuose. Turimais 2015 m. duomenimis, vaistinių tinklų pelnas iki mokesčių nesiekė nė 3% nuo apyvartos. 2016 m. rezultatų dar neturim, bet vargu ar jie bus smarkiai pakitę“, – teigė p. Kvedarienė.

Todėl, nors ir pasisakiusi už tai, kad būtų ieškoma pirkėjams kuo patrauklesnių kainų, asociacijos vadovė pabrėžė, kad negalima šioje srityje priiminėti neapgalvotų sprendimų, dėl kurių galėtų nukentėti vaistų prekybos sektorius, pvz., būti priverstas mažinti darbo vietų skaičių ar retinti vaistinių tinklą, tuo pačiu mažindamas vaistų prieinamumą.

Anot p. Kvedarienės, būtina atkreipti dėmesį į pačią kompensavimo tvarką – esą ją peržiūrėjus ir sutvarkius galima pasiekti efektyvesnio PSDF lėšų, skiriamų kompensavimui, panaudojimo ir jų taupymo.

VŽ rašė, kad penkios didžiausios įmonės vaistinių rinkoje gauna 95% viso vaistinių pelno, o jų pajamų dalis nuo 2007 m. padidėjo 6% ir 2015 m. sudarė 89%. Tačiau intensyvi konkurencija daro šį verslą mažiau patrauklų. Didieji penki vaistinių tinklai uždirba vidutiniškai kiek daugiau nei 2% pelno prieš mokesčius nuo apyvartos. Dar sunkiau sekasi likusioms vaistinėms – 150 vaistinių pelnas prieš mokesčius tesudaro 0,9% apyvartos.

„Žvelgiant į tokią vaistinių finansinę būklę vis sunkiau galvoti, kad vaistinės yra praturtėjimo šaltinis ar kad jas reikėtų papildomai kontroliuoti“, – svarstė Benas Adomavičius, ISM strateginio valdymo programos vadovas, verslo strategijos konsultantas.

Lietuvoje veikia daugiau nei 1.300 privačių vaistinių, vos 10 – valstybinės.