Renkame Seimą
Griežtinamas jūroje žvejojančių Lietuvos žvejų verslas
Baltijos jūroje žvejojančių Lietuvos žvejų verslas griežtės kitąmet bus leidžiama 70% mažesnė rytinių menkių priegauda, daugiau nei trečdaliu mažės strimelių žvejybos kvota, tačiau šprotų ir lašišų kvota kiek didės.
Tai pirmadienį vakare sutarta Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje.
Pasiekėme tai, ką mes galėjome pasiekti vadovaujantis mokslinėmis rekomendacijomis, nes Europos Komisija teikė siūlymus vadovaudamasi mokslinėmis rekomendacijomis dėl tausiosios žvejybos ribų, ir tuo remiantis nustatomos kvotos, BNS antradienį sakė žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas.
Jo teigimu, kitąmet palyginti su šiais metais, 70% iki 33 t mažėja rytinių menkių priegauda žvejojant kitų rūšių žuvis, tačiau ją išnaudojus, Lietuva galės kreiptis į kitas Baltijos šalis, kad jos kvotomis pasidalintų.
Yra priimta deklaracija, kad jeigu išnaudosime tą 33 t kvotą, mes turėsime galimybę kreiptis į kitas valstybes nares ir jos galės pasidalinti jų neišnaudotomis kvotomis su Lietuva, tam kad nesustabdytume žvejybos (...) Tai yra labai svarbus momentas mums, sakė viceministras.
2021 m. Lietuvos žvejai galės sugauti 2.800 t centrinio baseino strimelių 36% mažiau nei šiemet. Tuo metu šprotų bus leidžiama žvejoti 14.000 t 6% daugiau. Pagrindinio baseino lašišų kvota padidinta 9% iki 1.464 vnt.
Anot viceministro, Lietuva siekė, kad strimelių žvejybos kvotų mažinimas būtų ne toks žymus, tačiau dėl mokslinių rekomendacijų nebuvo galimybių jų padidinti.
Šioje vietoje nelaimėjome, bet padarėme kartu su latviais politinį pareiškimą, kad mes susirūpinę tokia padėtimi ir prašome ieškoti galimybių, kad taip drastiškai kvotos kasmet nebūtų mažinamos, sakė E. Gustas.
Antradienį ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje taip pat deramasi dėl bendrosios žemės ūkio politikos 2021-2027 metais, tačiau kol kas neaišku, ar antradienį pavyks susitarti.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti