Tyrimas: 92% įmonių nerimauja dėl energijos kainų nestabilumo poveikio

Tyrimas parodė, kad pagrindiniai per pastaruosius metus didėjusių energijos sąnaudų padariniai verslui – mažesnės pelno maržos (34%) ir tam tikrose srityse mažinamos išlaidos (34%) bei sprendimas atsisakyti investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą.

Daugiau nei trečdalis apklaustųjų (38%) sumažino arba planuoja sumažinti investicijas į technologijas, trečdalis tikisi sumažinti išlaidas infrastruktūrai, o 31% planuoja mažinti išlaidas rinkodarai, nurodoma pranešime.

Be to, įmonių vadovai pripažįsta, kad per pastaruosius metus dėl išaugusių energijos sąnaudų ir būtinybės įgyvendinti klimato kaitos švelninimo priemones, sumažino investicijas ir į savo darbuotojus. 

Prognozuojama, kad, jei ir toliau bus susiduriama su energetikos problemomis, ši tendencija išliks artimiausius trejus ar penkerius metus. 

Trys iš penkių svarbiausių veiklos sričių, kuriose numatoma mažinti biudžetą, yra susijusios su darbuotojais: 42% mažins darbuotojų įdarbinimo išlaidas, 38% – išlaidas atlyginimams, viršvalandžiams ir premijoms, o 37% – mažins investicijas į darbuotojų mokymus ir kvalifikacijos kėlimą.

Respondentai taip pat išreiškė susirūpinimą, kad energijos kainos ir nestabilumas rinkoje gali atitolinti pažangą klimato kaitos srityje, nes šiuo metu anglies dioksido (CO2) mažinimo įsipareigojimų vykdymas laikomas mažesniu prioritetu nei energijos sąnaudų mažinimas. 

Daugiau nei pusė (58%) apklaustų įmonių vadovų teigė, kad dėl energijos kainos jų tvarumo ir CO2 kiekio mažinimo tikslų įgyvendinimas gali vėluoti nuo vienerių iki penkerių metų. Energijos sąnaudų mažinimas yra pagrindinis (61%) įmonių prioritetas, tačiau tik 40% įmonių šiuo metu CO2 išmetimo mažinimą priskiria prie bendrų verslo tikslų.

83% įmonių vadovų išreiškė susirūpinimą dėl energijos tiekimo saugumo ir daugelis jų imasi veiksmų šiai problemai spręsti. Daugiau nei trečdalis (36%) nerimauja dėl tolesnio energijos kainų augimo, 31% nerimauja dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų ar visiško nutraukimo, o ketvirtadalis – dėl energijos normavimo. 

Reaguodami į tai, 34% įmonių jau padidino investicijas į energijos vartojimo efektyvumo didinimą, o 40%, norėdami būti mažiau priklausomi nuo tinklo, planuoja įsirengti elektrines iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Nors įmonės planuoja imtis proaktyvaus energetikos problemų sprendimo, tačiau trečdalį jų stabdo numatomos energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimo išlaidos, o beveik pusė jų (49%) mano, kad tam neturi pakankamai žinių ar išteklių.

Tačiau dauguma technologijų, galinčių padėti didelėms ir mažoms įmonėms optimizuoti energijos valdymą bei sumažinti išlaidas, jau yra plačiai prieinamos ir nekainuoja brangiai.

Pavyzdžiui, Hanojuje esančioje telekomunikacijų centrinėje būstinėje išmaniosios pastatų technologijos 20% sumažino energijos sąnaudas, o ABB gamykloje Italijoje, modernizavus techninę įrangą ir pritaikius energijos valdymo sprendimus, pavyko sutaupyti 30% energijos.