Teismas vėl atmetė 240 mln. Eur vertės Lietuvos ieškinį „Veolia“

„Pirmos instancijos teismo nutartis liko nepakeista. Valstybė negalėjo pateikti ieškinio, nes teisės aktai jai nenumato tokios teisės“, – BNS antradienį sakė Venta Valčackienė, teismo atstovė.

Vilniaus apygardos teismas šiemet vasarį atsisakė priimti valstybei atstovaujančios Energetikos ministerijos ieškinį, tačiau šią nutartį ministerija apskundė Apeliaciniam teismui.

Anksčiau apygardos teismas valstybės ieškinį buvo atmetęs, nes Lietuvos ir „Veolia“ ginčas tebenagrinėjamas Vašingtono arbitraže, tačiau šiemet sausį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė, jog tai nėra kliūtis teikti ieškinį Lietuvos teismui.

Energetikos ministerija 2020 metų liepą pateikė ieškinį „Veolia“ grupės įmonėms „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus Energija“ ir „Litesko“, taip pat koncernui „Icor“ ir su šiomis įmonėmis susijusiems asmenims.  

Ieškiniu į nacionalinius teismus perkeliami reikalavimai, kuriuos Lietuva 2017 metais buvo pareiškusi priešieškinyje „Veoliai“ Vašingtono arbitraže.

Ieškinys Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas po to, kai 2020-ųjų gegužę beveik visos ES valstybės narės, įskaitant Lietuvą ir Prancūziją, pasirašė tarptautinį susitarimą, reikalaujantį, kad investuotojai ir valstybės narės atsiimtų savo reikalavimus arbitražuose, vykstančiuose pagal dvišales investicijų apsaugos sutartis.

Lietuva siekia įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999–2003 metais neteisėtai gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje Lietuvos savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.

Lietuva teigia, kad „Veolia“ ir „Icor“ per savo atstovus atliko neteisėtus mokėjimus šalies pareigūnams, kad galėtų išsinuomoti šilumos ūkį ir nuomos sutartis įgijo korupciniais veiksmais. Lietuva teismui pateikė įrodymus, kad „Veolia“ nesąžiningai veikė su „Icor“, siekiant nepagrįstai pasipelnyti vartotojų sąskaita.

Tarp įrodymų yra milijoninės sutartys tarp „Veolia“ ir jos ilgalaikės partnerės Lietuvoje „Icor“, pagal kurias, Lietuvos vertinimu, nebuvo teikiama jokių teisėtų paslaugų.

Bylą prieš Lietuvos valstybę Vašingtono arbitraže 2016 metais inicijavusi „Veolia“ teigė, kad Lietuvos institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutartį, o jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, ir Vašingtono arbitraže reikalauja žalos atlyginimo.  

„Veolia“ iš pradžių iš Lietuvos siekė prisiteisti 118 mln. Eur, vėliau ši suma buvo sumažinta iki 79 mln. Eur.

„Veolia“ savo ieškinio Vašingtono arbitraže iki šiol neatsiėmė – planuota, kad procesas baigsis 2020 metų sausį, tačiau „Veolia“ prašymu bylos nagrinėjimas buvo nukeltas į 2021 metų pavasarį, o jo sprendimas iki šiol nepaskelbtas.