Ekspertai: rusiškos naftos embargas esminio poveikio rinkai neturės

Publikuota: 2022-05-31
Protestas už Rusiškos naftos embargą Budapešte. Bernadettos Szabo („Reuters“/„Scanpix“) nuotr.
svg svg
Protestas už Rusiškos naftos embargą Budapešte. Bernadettos Szabo („Reuters“/„Scanpix“) nuotr.

Europos Sąjungos (ES) vadovams antradienio naktį pagaliau pasiekus kompromisinį susitarimą dėl embargo laivais gabenamai rusiškai naftai, BNS kalbinti ekspertai sako, kad jog šis sprendimas esminio poveikio naftos rinkai neturės – reikšmingiau didinti naftos kainas galėtų OPEC pozicija nedidinti jos pasiūlos, išaugsianti naftos paklausa Kinijoje.

Kita vertus, jie mano, jog iki metų pabaigos ES atsisakyti 90% rusiškos naftos yra reikšmingas žingsnis. 

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimanto Mauricas sako, jog ES vadovų sprendimas uždrausti tanklaiviais gabenamos rusiškos naftos importą į Bendriją esminio poveikio naftos rinkai neturės. Jo teigimu, pastaruoju metu ir taip buvo matomos sumažėjusios tanklaiviais į ES importuojamos Rusijos naftos apimtys. 

Vis dėlto, ekonomisto teigimu, išimtis „Družba“ naftotiekiu tekančiai naftai ateityje gali sumažinti paskatas Vidurio ir Rytų Europos valstybėms visiškai atsisakyti rusiškos naftos. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tuo metu politologas Ramūnas Vilpišauskas prognozuoja, jog derybos dėl septintojo sankcijų Rusijai paketo, kuris galėtų apimti ir draudimą importuoti rusiškas dujas, bus dar ilgesnės ir sudėtingesnės.

ES lyderiai antradienio naktį pasiekė kompromisą su Vengrija – jos reikalavimu embargas nebus taikomas naftotiekiu „Družba“ transportuojamai naftai. Išėjimo prie jūros neturinti Vengrija per „Družbą“ importuoja 65% naftos. 

Ž. Mauricas: embargas didelio poveikio naftos rinkoms neturės

„Luminor“ banko ekonomistas Ž. Mauricas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu, vengiant antrinių sankcijų bei nerimaujant dėl rizikos reputacijai, tanklaiviais į ES importuojamos rusiškos naftos apimtys yra sumažėjusios. Todėl ekonomistas mano, kad naujas embargas esminio poveikio naftos rinkoms neturės. 

„Matome, kad pakilo naftos kaina dar truputį, beveik dviem procentais, bet kažkokio didelio šoko, kaip matome, nėra. Didžioji dalis tos grėsmės buvo įskaičiuota ir nemaža dalimi tie srautai vienaip ar kitaip buvo sumažėję“, – teigė Ž. Mauricas. 

Antradienį „Brent“ liepos mėnesio naftos kaina pakilo 1,7% iki 123,78 USD už barelį – tai didžiausia nuo kovo 9 dienos užfiksuota kaina. Tuo metu WTI nafta pabrango 3% iki 118,53 USD.

Žygimantas Mauricas, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Žygimantas Mauricas, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Ekonomistui kelia abejonių tai, ar „Družbai“ pritaikyta išimtis ateityje suteiks pakankamai motyvacijos Vidurio ir Rytų Europos valstybėms visiškai atsisakyti rusiškos naftos. 

„Ši išimtis sukuria ne visai teisingas paskatas. Rusijos nafta parduodama su nuolaida (...) Jeigu Vengrija gaus tą naftą su nuolaida, o kitos Europos Sąjungos šalys ją turės pirkti rinkos kaina, tai Vengrija įgis tam tikrą konkurencinį pranašumą ir galės gaminti naftos produktus, parduoti juos rinkos kaina ir taip turėti didžiulius pelnus. Klausimas, ar tada Vengrija turės paskatas ateityje atsisakyti rusiškos naftos. Mano pirminiu vertinimu – ne“, – sakė Ž. Mauricas. 

Tuo metu tiesioginis sankcijų poveikis Rusijai, pasak ekonomisto, priklausys nuo to, kaip jai seksis rasti alternatyvius naftos pirkėjus ir perorientuoti rinką, o tai lems, kiek kitos pasaulio šalys norėdamos įsigyti pigesnės naftos rizikuos savo reputacija ir išsigąs antrinių sankcijų. 

Ekonomistas neatmeta, jog kai kurios pasaulio šalys bandys apeiti sankcijas – tai, jo teigimu, taip pat parodys jų poveikį. 

„Dabar bus kuriamos apėjimo schemos ir joms sukurti reikės landų. Dabar ir pasimatys tas tikrasis sankcijų poveikis. Jeigu tų landų bus, tada Rusijai bendras poveikis nebus toks didelis. Jeigu landų bus mažiau, šalims išsigandus antrinių sankcijų, o Rusijai nepavyks parduoti didesnio kiekio naftos, tuomet kris ir apyvarta, ir Rusijos eksporto lygis“, – teigė Ž. Mauricas. 

„Tarkime, Turkija ir Serbija gali importuoti. Gali ir Vengrija dabar importuoti. Tada Vengrija gali kažką pagaminti iš tos naftos ir perparduoti. Ta pati Turkija ar kitos šalys gali perparduoti – jos nėra įvedusios embargo. Taigi, klausimas, kiek jos norės prisiimti reputacinę riziką“, – pridūrė jis. 

Pasak ekonomisto, aukštas naftos kainas gali lemti kiti veiksniai. Ž. Mauricas prognozuoja, jog OPEC toliau reikšmingai nedidinant naftos pasiūlos, o Kinijoje, švelninus karantino suvaržymus išaugsiant naftos paklausai, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos vasarą gali laukti naftos kainų šuolis, galbūt pasieksiantis net 150 USD už barelį.

Politologas: kompromisai ir jų paieškos – įprasti ES

Vilniaus Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSMPI) profesorius R. Vilpišauskas sako, kad ES vadovų kompromisas dėl sankcijų rusiškai naftai bei užtrukusios jo paieškos yra įprasti reiškiniai Bendrijos politikoje. 

„Tai yra gana įprastas Europos Sąjungai kompromisas ta prasme, kad kai kažkuri šalis akcentuoja, kad jai siūlomas sprendimas gali brangiai kainuoti, tada Europos Sąjungos institucijos ir kitos šalys ieško būdų, kaip įtikinti tą šalį nevetuoti bendro principinio sprendimo. Dažniausiai tai daroma dviem būdais – numatant ilgesnius pereinamuosius laikotarpius ir papildomą finansavimą“, – aiškino politologas. 

Pasak R. Vilpišausko, lieka atviras klausimas, kiek laiko truks pereinamasis laikotarpis, per kurį išimtis bus taikoma „Družbai“. Politologo nuomone, šiuo klausimu toliau ir vyks pagrindinės diskusijos. 

„Čia irgi įprasta Europos Sąjungos politikoje – jei dėl kažko iki galo dar nepavyksta susitarti, geriau paskelbti apie principinį susitarimą numatant, kad detalės bus susiderėtos vėliau“, – teigė politologas. 

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad Vokietijai ir Lenkijai įsipareigojus atsisakyti importo naftotiekiais, iki metų pabaigos bus nutraukta maždaug 90% naftos importo iš Rusijos į ES.

Ramūnas Vilpišauskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Ramūnas Vilpišauskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

R. Vilpišauskas mano, kad šis Vokietijos ir Lenkijos įsipareigojimas didina rusiškos naftos embargo reikšmę. 

„Jų suvartojimas yra didesnis negu Vengrijos, Čekijos ar Slovakijos. Metų pabaigoje turėtų būti atsisakyta apie devyniasdešimt procentų visos importuojamos naftos ir jos produktų – sakyčiau, kad tai vis dėlto reikšminga apimtis“, – sakė politologas. 

Bendrija iš Rusijos importuoja maždaug 26% jai reikalingos naftos. Ji buvo kritikuojama, kad toliau moka Maskvai milijardus eurų, nors siekia sustabdyti jos pradėtą karą Ukrainoje.

Derybos dėl septintojo paketo bus sunkesnės

R. Vilpišauskas prognozuoja, jog derybos dėl septintojo ES sankcijų Rusijai paketo, kuriame galėtų atsirasti embargas rusiškoms dujoms, bus ilgesnės ir sudėtingesnės. 

„Spėčiau, kad procesas nuo pradžių bus sudėtingesnis, nes pirmiausia bus bandoma aiškiai matyti valstybių narių pozicijas, ypač tų, kurioms gamtinių dujų importo iš Rusijos atsisakymas irgi gali brangiai kainuoti. Pertvarkyti gamtinių dujų infrastruktūrą reikia daugiau investicijų ir laiko lyginant su naftos produktais. Poreikiai investuoti į infrastruktūrą ir su tuo susijusios išlaidos turbūt irgi bus svarbus veiksnys, galintis apsunkinti sutarimą tarp valstybių narių“, – teigė R. Vilpišauskas. 

Politologo teigimu, derybos dėl naujojo sankcijų paketo priklausys ir nuo tolesnės karo Ukrainoje eigos. 

„Jeigu Rusija ir toliau taip agresyviai bombarduos rytų ir pietų Ukrainos gyvenvietes, tikėtina, kad bent dalis Europos Sąjungos šalių, įskaitant Baltijos valstybes bei Lenkiją, tikrai kels šitą klausimą dėl septintojo sankcijų paketo ir apie jį bus galvojama“, – teigė R. Vilpišauskas. 

Ž. Mauricas mano, kad visiškas rusiškų dujų atsisakymas Bendrijoje galimas tik 2024-ųjų viduryje – apie tokį terminą anksčiau teigė ir Vokietijos vyriausybė.   

„Dujų atsisakyti yra sunkiau, nes pagrindinė Europos ekonomika (Vokietija – BNS) yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų. (...) Manau, kad, kaip Vokietija ir pasakė, iki 2024 metų vidurio Europos Sąjunga vis dar priklausys nuo rusiškų dujų. Manau, kad iki to laikotarpio būtų nedidelė tikimybė, kad Europos Sąjungos sugebės šalys susitarti“, – teigė ekonomistas. 

Ž. Maurico teigimu, dėl rusiškų dujų embargo Bendrijai anksčiau susitarti būtų galima nebent nustačius pereinamąjį, tačiau jis veikiausiai vis tiek truktų iki 2024 metų vidurio.  

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Atšaukiamas Kaliningrado elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas 1

Šeštadienį numatytas Kaliningrado elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas neįvyks. Apie tai Lietuvos...

Pramonė
2022.06.23
D. Kreivys: Lietuvos tikslas – kuo greičiau sinchronizuoti elektros tinklus su Europa

Kaip atsaką į sustabdytą kai kurių Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Maskvai grasinant atjungti Lietuvą...

Pramonė
2022.06.23
Vokietija aktyvavo pavojaus režimą dėl sumažėjusio dujų tiekimo

Vokietijos valdžios institucijos nusprendė aktyvuoti vadinamąjį pavojaus režimą, kuris yra antrasis avarinio...

Rinkos
2022.06.23
G. Nausėda: Lietuva pasirengusi būti atjungta nuo BRELL, karinės konfrontacijos su Rusija nesitiki

Lietuva pasirengusi tam, kad Rusija, keršydama už ES sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą sustabdymą,...

Verslo aplinka
2022.06.22
„Gazprom“ išėjo į karą su Europa, dujų kainos muša rekordus Premium 40

Rusijos „Gazprom“ politiniais sumetimais mažinant tiekimą Europai, gamtinių dujų kainos matuojasi ilgiausio...

Rinkos
2022.06.22
Briuselis nuogąstauja dėl didėjančio kai kurių ES šalių anglių naudojimo 2

Briuselis ir nevyriausybinės organizacijos antradienį išreiškė susirūpinimą dėl to, kad kelios ES šalys,...

Verslo aplinka
2022.06.22
„Elektrum Lietuva“ siekia vienašališkai nutraukti sutartį su „Vydmantai wind park“

Latvijos energetikos milžinės „Latvenergo“ antrinei bendrovei Lietuvoje „Elektrum Lietuva“ su Vakarų sankcijų...

Pramonė
2022.06.22
Konkurencijos tarybos pirmininkas: dar anksti kalbėti apie elektros rinkos liberalizavimo naudą

Šarūnas Keserauskas, Konkurencijos tarybos pirmininkas, sako, kad dar per anksti pasakyti, ar vartotojai...

Pramonė
2022.06.21
Švedija skelbia „ankstyvąjį perspėjimą“ dėl energijos tiekimo sunkumų

Švedija tapo dar viena šalimi, kurios Energetikos agentūra paskelbė pirmojo lygio „ankstyvąjį perspėjimą“,...

Pramonė
2022.06.21
Savaitgalį vyks Karaliaučiaus elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas

Rusija šeštadienį Karaliaučiuje atliks aštuonias valandas truksiantį elektros sistemos izoliuoto darbo...

Pramonė
2022.06.21
Valstybės atsargos – tik strateginių įmonių saugyklose

Valstybės lėšomis kaupiamos atsargos bus laikomos tik strateginių įmonių saugyklose. 

Pramonė
2022.06.21
EK pritarė, kad „Orlen“ perimtų „Lotos“ grupę

Europos Komisija pirmadienį pritarė sandoriui, kuriuo didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ perimtų...

Pramonė
2022.06.21
Nyderlandai atšaukia energijos gamybos iš akmens anglių apribojimus 13

Nyderlandai pirmadienį prisijungė prie Vokietijos ir Austrijos, jau nusprendusių panaikinti energijos gamybos...

Pramonė
2022.06.21
Sumažėjus dujų tiekimui iš Rusijos, Danijoje paskelbtas „ankstyvasis perspėjimas“

Danijos energetikos agentūra paskelbė pirmojo lygio „ankstyvąjį perspėjimą“, vyraujant nerimui dėl...

Pramonė
2022.06.21
JAV Trijų jūrų iniciatyvai skirs iki 300 mln. USD infrastruktūrai ir energetikai plėtoti

„Trūkinėjantys ryšiai Rytai-Vakarai arba transporto koridoriai iš Rytų į Vakarus būtų pakeisti labai...

Logistika
2022.06.20
Austrija ir Vokietija mažina dujų naudojimą, pradės deginti daugiau anglių 27

Austrijos vyriausybė sekmadienį paskelbė, kad vėl atidarys užkonservuotą anglimis kūrenamą elektrinę dėl...

Pramonė
2022.06.20
Prie Kataro dujų projekto „North Field East“ prisijungė „ConocoPhillips“

„ConocoPhillips“ pirmadienį tapo pirmąja JAV energetikos milžine, prisijungusia prie milžiniško Kataro dujų...

Rinkos
2022.06.20
Rusija gegužę tapo pagrindine naftos tiekėja Kinijai

Kinijos naftos importas iš Rusijos gegužę išaugo 55%, palyginti su analogišku laikotarpiu prieš metus,...

Pramonė
2022.06.20
„E energija“ pradeda statyti 300 MW galios vėjo parką Kelmės rajone

Energetikos grupė „E energija“ pradeda statyti iki 300 MW galios vėjo parkų kompleksą „E wind“ Kelmės rajone.

Pramonė
2022.06.20
G-7 svarsto Rusijos naftos ir dujų kainų apribojimą 5

Vakarų šalių diplomatai svarsto galimybes sukurti specialų mechanizmą energijos išteklių iš Rusijos kainoms...

Verslo aplinka
2022.06.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku