GIPL atidaryme valstybės vadovai vieningai kalba apie rusiškų energijos šaltinių atsisakymą

„GIPL veiklos pradžia – istorinis įvykis ne tik Lietuvos bei Lenkijos, bet ir viso regiono energetikos sektoriuje. Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungtis užtikrins dujų tiekimo saugumą Baltijos šalyse ir sustiprins mūsų energetinę nepriklausomybę – tai kritiškai svarbu šiuo metu vykstančių geopolitinių įvykių fone“, – pranešime teigia energetikos ministras Dainius Kreivys. 

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1473?placement=

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvą ir Lenkiją sujungęs dujotiekis GIPL abiejų šalių energetikos sektoriui yra ypač svarbus momentas ir reikšmingas įvykis dabartinių geopolitiniame kontekste.

„508 km ilgio GIPL dujotiekiu sujungus Lietuvą ir Lenkiją išplečiama Europos dujų rinka, integruojant Baltijos šalis ir Suomiją. Šis žingsnis dar labiau sustiprina regiono energetinę nepriklausomybę nuo rusiškų dujų bei padidina Klaipėdos SGD terminalo panaudojimo galimybes“, – BNS perduotame komentare sako premjerė.

„Rusijos ekonomika ir Kremliaus režimas yra priklausomas nuo pajamų, kurias gauna už energetikos išteklius – naftą ir dujas. Todėl bet koks šitų lėšų šaltinio sumažėjimas ar išnykimas labai reikšmingai paveiktų Rusijos ekonomiką ir galimybes toliau finansuoti karą Ukrainoje“, – teigia I. Šimonytė. 

Lietuvoje viešintis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sako, kad Lietuvą ir Lenkiją sujungęs dujotiekis yra svarbus žingsnis, neleisiantis Rusijai šantažuoti valstybių dėl priklausomybės nuo rusiškų dujų.

„Šiandien ši dujotiekio linija, ši jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos, yra faktas tuo metu, kai Rusija dar kartą bandė mus šantažuoti dujų atžvilgiu“, – dujotiekio atidarymo ceremonijoje netoli Vilniaus pabrėžė A. Duda.

„Per daugelį metų Rusija padarė Europos šalis priklausomas nuo savo gamtinių išteklių tiekimo, daugelį metų Europos Sąjungoje girdėjome kalbas, kad Rusija yra rimta verslo partnerė, girdėjome, kad Rusija yra patikima ir atsakinga partnerė, bet, deja, eilę metų (negirdimi – BNS) žodžiai, paaiškinantys, kas iš tikrųjų yra „Gazprom“, kad tai nėra normali įmonė, veikianti pagal laisvos rinkos taisykles, kaip Europa įpratusi“, – kalbėjo  Lenkijos prezidentas.

„Dėka šių investicijų mes užsitikriname sau alternatyvą, užtikriname, kad galime gauti tiekimo iš kitų krypčių, ne iš Rusijos“, – pridūrė A. Duda.

G. Nausėda: sakome tvirtą „ne“ Rusijos dujoms, naftai ir agresoriaus finansavimui

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tik dar kartą parodė, kad Rusija niekada nebuvo ir nėra patikima partnerė, taip pat atvėrė akis daugeliui europiečių.

„Todėl Lietuva kartu su Lenkija ir kitomis Baltijos šalimis užtikrintai sako: ne – Rusijos dujoms, ne – Rusijos naftai, ne – agresoriaus finansavimui. Dabar visas regionas pasirengęs skelbti tą pačią žinią. GIPL dujotiekis sujungia Lietuvą ir Lenkiją papildomais ryšiais. Diversifikuodamas energijos tiekimo kelius ir šaltinius, jis dar labiau sustiprina mūsų energetinę sąjungą ir tarpusavio paramą“, – Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL atidarymo ceremonijoje ketvirtadienį  teigia šalies vadovas.

„Tai ypatinga diena Lietuvai ir Lenkijai, taip pat kitoms Baltijos šalims kaimynėms – Latvijai, Estijai ir Suomijai. Šiandien mes įtvirtiname savo energetinę nepriklausomybę ir stipriname atsparumą politiniam spaudimui bei energetiniam šantažui iš Rytų“, – Prezidentūros panešime cituojamas prezidentas.

Prezidentas pranešė, kad JAV suskystintos gamtinės dujos, tiekiamos per terminalą Klaipėdoje, jau penktadienį dujotiekiu pasieks Lenkiją. Būtent tai yra geriausias ir stipriausias atsakas į tokius Rusijos veiksmus, kaip dujų tiekimo nutraukimas Lenkijai ir Bulgarijai.

Šalies vadovas sako tikintis, kad netrukus Lenkijos ir Lietuvos dujotiekis bus naudojamas ir dujų tiekimui į Ukrainą. Tai dar kartą patvirtintų GIPL jungties naudą, kurią ji gali atnešti regionui, o tuo pačiu – jos strateginę reikšmę.

Prezidentas pabrėžia, jog būtina ir toliau stiprinti kaimyninių valstybių, regiono ir visos Europos Sąjungos energetinį saugumą bei atsparumą.

„Šiandien regione jau turime dujų jungtis, suskystintų gamtinių dujų terminalus, elektros jungtis. Tačiau tam, kad būtume saugūs ir užtikrinti, privalome sparčiau įgyvendinti esminį elektros sektoriaus nepriklausomumui projektą – Baltijos šalių sinchronizaciją su kontinentine Europa. Tvirtai tikiu, kad galime tai padaryti“, – sako valstybės vadovas.

GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą  nuo nepriklausomybės atkūrimo, kurios įgyvendinimui Lietuva skyrė 116 mln. Eur. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. Eur, apie 60% lėšų skyrė Europos Komisija.

Už projekto įgyvendinimą atsakingi dujų perdavimo sistemos operatoriai „Amber Grid“ ir „Gaz-System“.

Pasak Nemuno Bikniaus, „Amber Grid“ generalinio direktoriaus, GIPL buvo trūkstama Lietuvos energetikos sistemos dalis, svarbi ne tik užtikrinant energetinį saugumą, bet ir energijos išteklių įperkamumą vartotojams.

„Baltijos šalys ir Suomija pagaliau turi platų dujų tiekėjų pasirinkimą atviroje žemyninės Europos rinkoje, o Lenkija – naują alternatyvų dujų tiekimo šaltinį. GIPL, kartu su Klaipėdos SGD terminalu bei ELLI projektu, kuris per artimiausius 18 mėnesių leis padvigubinti dujų perdavimo pralaidumą tarp Lietuvos ir Latvijos, užtikrins regiono dujų rinkos šuolį į visiškai kitą konkurencingumo lygį“,– prane6ime cituojamas N.Biknius.

Jauniūnų dujų kompresorių stotyje vykusiame 508 km ilgio Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties GIPL (Gas Interconnection Poland-Lithuania) atidaryme dalyvavo Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos Prezidentai, Europos Sąjungos (ES) energetikos komisarė, už energetiką atsakingi Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai bei projektą įgyvendinusių Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorių vadovai.