Ekonomistai nesutaria, ką daryti dėl degalų akcizo

Publikuota: 2022-03-16
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Vyriausybės atstovams prakalbus apie svarstymus mažinti degalų akcizus ir taip sumažinti jų kainas, kai kurie ekonomistai sako, kad tai būtų logiškas žingsnis, tačiau labiau politinis, o ne ekonominis. Tuo metu kiti pastebi, kad jei kartu būtų mažinamas ir pridėtinės vertės mokestis (PVM), tai galėtų duoti gerą efektą.

Vis dėlto kai kurie analitikai nepritaria idėjai mažinti degalų akcizus ir sako, kad svarbiau yra mažinti naftos, ypač rusiškos, paklausą. Be to, jie siūlo netgi didinti akcizus, taip išlaikant aukštas degalų kainas ir paskatinant žmones rinktis kitas alternatyvas.

Akcizus galima būtų mažinti tik trumpam 

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad akcizų mažinimas ekonominiu požiūriu nėra geras sprendimas, tačiau suprantant politinę aplinką, jis būtų logiškas. Jis pabrėžia, kad jei akcizas degalams būtų sumažintas, reikėtų apibrėžti tam pakankamai trumpą laikotarpį.

„Idealiame pasaulyje tokių dalykų nesinorėtų daryti, nes tai nukrypimas nuo visos žaliosios politikos ir panašiai, bet dabartiniame globaliame kontekste, ir Lietuva apkritai, esame išsilaikę sausį, vasarį, kovą su labai nedaug tokios tiesioginės paramos, kuri reikalautų biudžeto lėšų, kalbant apie energetikos išteklių kainų šuolio amortizavimą“, – BNS sakė T. Povilauskas. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Politiškai jis būtų logiškas, bet jis tuomet turėtų būti labai akivaizdžiai surištas su pakankamai trumpu laikotarpiu, tai būtų kelių, gal trijų mėnesių laikotarpis“, – pridūrė jis.

T. Povilauskas sako, kad jei būtų apsispręsta mažinti akcizą degalams, būtų verta pagalvoti, ar jį taikyti tik dyzelinui, ar ir benzinui: „Dabar yra didesnės problemos su dyzelino didmenine rinka ir jis yra labai stipriai užbrangęs didmeninėje rinkoje. Tai klausimas, ar reikia abiem kuro rūšims, gal galima tik dyzelinui sumažinti“.  

Kai kurie politikai baiminasi, kad mažindama akcizus valstybė dar padidins perdirbėjų ar prekybininkų maržas, kurios yra ir taip per didelės, tačiau T. Povilauskas sako, kad rizikų yra, bet mažmeninėje rinkoje veikia ir konkurencija. 

„Puikiai matome skirtumus tarp degalinių, ypač praėjusią savaitę matėsi akivaizdžiai, kokie buvo skirtumai tarp skirtingų degalinių tinklų. Pasakyti, kad jie visi judino kainas vienodu tempu, tikrai taip nebuvo“, – kalbėjo jis. 

Reikėtų mažinti ir akcizus, ir PVM

Tuo metu Vilniaus universiteto ekonomisto Algirdo Bartkaus teigimu, jei Vyriausybė siekdama sumažinti degalų kainas mažintų ir jų akcizus, ir PVM – toks kompleksinis sprendimas galėtų duoti gerą efektą.

„Tai būtų labai geras sprendimas, nes vien akcizo mažinimas efekto neduos, o taikant jį kartu su PVM mažinimu, tada galima pasiekti pastebimų kainų redukcijų“, – BNS teigė ekonomistas.

„Aišku, visada reikia atsižvelgti ir į mūsų oligopolinio verslo požiūrį, nes liks neaiškumas, ar jie nepasiliks šios dalies savo kišenėje“, – pridūrė A. Bartkus.

Jo teigimu, Vyriausybė pagal Europos Sąjungos reglamentą kasmet schematiškai didindama akcizus dyzelinui daro sisteminę klaidą.  

„Pernai akcizus degalams apskritai reikėjo palikti ramybėje. Jų didinimo planą, išeidama iš tuometinių dyzelinių ir benzininių variklių technologijų, kažkada nustatė ES, tačiau technologijos yra pasikeitusios, tuo tarpu tie ES minimumai neperžiūrėti. Biurokratizmas“, – tvirtino A. Bartkus.

„Modernus dyzelinis euro 6 standarto variklis yra santykinai švarus – teršia tiek pat ar net mažiau nei benzininis, tuo tarpu mūsų komercinis transportas iš esmės yra atsinaujinęs, o jis didžia dalimi yra varomas dyzeliu“, – pridūrė ekonomistas.

Siūlo didinti akcizus 

Tuo metu „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas nepritaria valdžios idėjai peržiūrėti ir galbūt sumažinti akcizą degalams. Anot ekonomisto, šiuo metu svarbiau yra mažinti naftos, ypač rusiškos, paklausą, o tai kartu galėtų padėti išspręsti aukštos naftos kainos problemą ir išlaikyti griežtą Vakarų šalių toną Rusijos atžvilgiu.

„Nemanau, kad tai yra geras sprendimas. Tiesiog degalų kaina turi sumažinti jų paklausą, o tai išspręstų ir brangstančios naftos problemą. Nes kai paklausa mažėja, mažėja ir kaina. Taip būtų pasiekti ir Vakarų šalių tikslai, nes turėtume efektyvias sankcijas Rusijai, o naftos kaina nebūtų labai didelė“, – LRT teigė Ž. Mauricas.

Pasak jo, siekiant mažinti degalų paklausą kaip tik būtų galima svarstyti galimybę akcizą degalams dar labiau padidinti, taip išlaikant aukštas degalų kainas ir paskatinant žmones rinktis kitas alternatyvas.

„Galima atsisakyti nebūtinų kelionių, svarstyti apie alternatyvų transportą. Yra geras laikas pagalvoti apie elektromobilio įsigijimą, nes elektros kaina jau nebėra tokia didelė kaip, tarkime, gruodžio mėnesį. O degalų kaina yra gerokai didesnė. Tad elektromobilio atsipirkimas dabar yra pakankamai neblogas“, – svarstė ekonomistas.

Akcizų mažinimas nedaug ką pakeistų 

A. Bartkaus teigimu, jei Vyriausybės pastangomis pavyktų sumažinti degalų kainą, tai apribotų ir kitų produktų kainų augimą.

„Žinoma. Be jokios abejonės, nes logistika sudaro tikrai reikšmingą kitų produktų sąnaudų dalį. Tai būtų savotiškas laikinas stabdis kainoms“, – sakė jis.

Tuo metu SEB analitikas T. Povilauskas mano, kad akcizo sumažinimas nedaug ką pakeistų, nes dyzelinas atpigtų vos 5 centais, todėl būtų galima galvoti ir apie kitas priemones, didinančias jautriausių visuomenės grupių pajamas. 

„Ekonomiškai gal ir galima būtų paieškoti ir kitų priemonių, nes stipriai brangsta išlaidos ir visuomeninio transporto vežėjams visų savivaldybių. (...) Ir, aišku, žiūrint bendrą vaizdą, ką Vyriausybė ketina daryti, galbūt atrasti ir kitų priemonių, kaip labiau pagelbėti ir kam, nes pirmenybė šiuo atveju yra žmonėms, kurių pajamos yra iš biudžeto ir tai dažniausiai yra pensininkai, netekto darbingumo, socialinių išmokų gavėjai, jie jautriausi šitame kainų šuolyje. Tai klausimas, gal per pajamų prizmę žiūrėti“, – sakė ekonomistas.   

Finansų viceministro Gedimino Norkūno teigimu, Vyriausybė svarsto galimybę mažinti degalų akcizus, taip siekiant sumažinti jų kainas. Pasak jo, preliminariais skaičiavimais, benzino litras galėtų atpigti 13 centų, o dyzelinas – 5 centais.

Anot A. Bartkaus, kad toks mokesčių mažinimas būtų tvarus sprendimas, visai Europai per pusmetį žūtbūt reikėtų „nulipti nuo tos Rusijos energijos išteklių adatos“, o tam esą galėtų padėti nelauktas faktorius – Kinija.

„Jeigu Kinija pradeda pirkti rusiškus energinius išteklius už kapeikas, mums atsilaisvina energiniai ištekliai, kuriuos Kinijai tiekia Australija ir Amerika. Jie tampa mums, Europai, prieinami. Tai padėtų stabilizuoti degalų kainą ilgalaikėje perspektyvoje“, – pabrėžė Vilniaus universiteto ekonomistas. 

Naftos kainos smuko 

WTI naftos kainos antradienį smuko iki žemiau 100 USD už barelį ribos: balandžio mėnesio ateities sandorių WTI kaina sumenko 5,7% iki 97,13 USD už barelį, o gegužės mėnesio ateities sandorių „Brent“ naftos kaina sumažėjo 6% iki 100,54 USD.

Staigus kainų smukimas fiksuotas praėjus vos kiek daugiau nei savaitei, kai abiejų rūšių nafta pabrango daugiausia per beveik 14 metų. 

„Jei tokios naftos kainos išsilaikys, kuro kaina Lietuvoje artimiausiu metu turėtų ženkliai sumažėti. Esant tokioms naftos kainoms, A95 benzino kaina Lietuvoje turėtų siekti apie 1,54, o dyzelino – 1,45 Eur. Be abejo, didelio neapibrėžtumo laikotarpiais kuro gamintojų ir pardavėjų maržos yra linkusios išaugti, tad kuro kaina kurį laiką gali būti kiek didesnė, tačiau ilgainiui konkurencija atlieka savo darbą ir kainos sugrįžta į fundamentalų lygį“, – feisbuke rašė Ž. Mauricas. 

Pasak jo, dėl krentančių naftos kainų visų pirma reikėtų padėkoti Kinijai, dėl augančio COVID-19 atvejų skaičiaus karantine vėl įkalinusiai ištisus miestus, bei JAV, kuri deda visas pastangas didinti naftos pasiūlą. Rusijos įstrigimas Ukrainoje bei prasidėjusios derybos taip pat mažina įtampą naftos bei kitų žaliavų rinkose, teigia ekonomistas.  

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Estija tikisi SkGD terminalą paruošti iki rudens arba žiemos

Estijos premjerė Kaja Kallas pareiškė, jog suskystintų gamtinių dujų (SkGD) importo terminalas, kaip patikino...

Verslo aplinka
2022.05.26
Vyriausybė pirmadienį tvirtins elektros subsidiją ir tarifo „grindis“ 1

Vyriausybė neeiliniame posėdyje pirmadienį ketina patvirtinti valstybės subsidijos dydį ir minimalų tarifą,...

Pramonė
2022.05.26
R. Pocius: valstybė už elektrą kompensuos iki 9ct 4

Valstybė elektros vartotojams antrąjį šių metų pusmetį – nuo liepos iki gruodžio pabaigos – turėtų padengti...

Verslo aplinka
2022.05.26
VERT: „Inter RAO Lietuvai“ gresia prarasti licencijas

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama grupė „Inter RAO Lietuva“ neteks elektros importo bei...

Pramonė
2022.05.25
„Elektrum Lietuva“ sustabdė mokėjimus „Vydmantai wind park“, svarsto nutraukti sutartį 1

Latvijos energetikos milžinės „Latvenergo“ antrinė bendrovė Lietuvoje „Elektrum Lietuva“ teigia svarstanti...

Pramonė
2022.05.25
„BaltCap Infrastructure Fund“ į vėjo jėgainių parką investuoja 42 mln. Eur 1

Baltijos šalių privataus kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ už 42 mln.

Pramonė
2022.05.25
Energetikos viceministrė: rusiško kapitalo įmonės nekaupia Lietuvos naftos atsargų 2

Rusijos kapitalo įmonės nedalyvauja kaupiant Lietuvos valstybės naftos ir jos produktų atsargas, sako Inga...

Pramonė
2022.05.25
R. Imbrasas. Laikas turėti valstybės strategiją biokurui

Kaip reikia ruošti roges vasarą, taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant. Nes prasidėjus...

Nuomonės
2022.05.25
Visuomeninio elektros bei dujų tarifo buitiniams vartotojams dar teks palaukti 3

Vyriausybė trečiadienį dar nepatvirtins valstybės subsidijų dydžių ir minimalių tarifų, žemiau kurių nebus...

Verslo aplinka
2022.05.25
Dividendai, investicijos arba skola: kaip dujų kainos slegia „Ignitis grupės“ finansus Premium

„Ignitis grupė“ laviruoja ne vieną energijos tiekėją pribaigusioje energijos kainų audroje. Apyvartinio...

Rinkos
2022.05.25
EK pirmininkė: ES Taryboje greičiausiai nebus susitarta dėl rusiškos naftos embargo

Europos Sąjungos Taryboje vadovai greičiausiai nesusitars dėl naftos embargo Rusijai, sako Ursula von der...

Verslo aplinka
2022.05.24
Vokietija mano, kad ES rusiškos naftos embargas – ranka pasiekiamas, Vengrija to nenori net svarstyti 5

Europos Sąjungos susitarimas dėl bendro rusiškos naftos embargo gali būti pasiektas „per kelias dienas“,...

Verslo aplinka
2022.05.24
SkGD terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Egipto

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Egipto. Tai jau...

Pramonė
2022.05.24
Baltijos šalys prisiminė durpes: kainuotų iki 40% pigiau už biokurą Premium 13

Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę padidintų ir kartu ateinantį šildymo sezoną atpigintų kuro durpės,...

Pramonė
2022.05.23
Lenkijos „natūralus žingsnis“: nutraukė susitarimą su Rusija dėl dujotiekio Jamalas–Europa

Lenkija nusprendė pasitraukti iš 1993 metų susitarimo su Rusija dėl dujotiekio Jamalas–Europa, pirmadienį...

Rinkos
2022.05.23
Latvijoje pagaminta 18% mažiau elektros

Latvija per keturis šių metų mėnesius pagamino 2,095 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 18%...

Pramonė
2022.05.22
Saulę įdarbino per 1.000 įmonių: domisi ir smulkiausieji 1

Lietuvoje saulės elektrines įsirengę maždaug 1.100 įmonių, o didėjant sąskaitoms už elektros energiją,...

Gazelė
2022.05.22
Suomija ir Estija rusiškų dujų kratosi prikeldamos 2015 m. laidotą projektą Premium 1

Suomija šeštadienį prisijungė prie negausaus būrelio Europos šalių, kurios visai atsisakė rusiškų gamtinių...

Rinkos
2022.05.22
„Nord Pool“ sustabdžius prekybą rusiška elektra, jos importas stabdomas ir Lietuvoje

Elektros energijos biržos operatorė „Nord Pool“ nusprendė stabdyti prekybą rusiška elektra iš vienintelio jos...

Pramonė
2022.05.20
Vokietija ir Kataras susitarė dėl dujų tiekimo

Penktadienį Vokietija ir Kataras pasirašė partnerystės energetikos srityje sutartį, pagal kurią Doha 2024 m.

Pramonė
2022.05.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku