Lietuva jau nudirbo sunkų darbą, tad rusiškų dujų atsisakyti bus lengviau nei Europai

Publikuota: 2022-03-09
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

JAV antradienį paskelbus draudimą naftos importui iš Rusijos, Jungtinei  Karalystei ketinant tai padaryti iki šių metų pabaigos, o Lietuvai raginant Europos Sąjungą (ES) kuo greičiau mažinti priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų, ekspertai sako, kad Lietuvai ir Baltijos šalims nutraukti rusiškų dujų importą būtų lengviau nei likusiai Europai.

BNS kalbinti energetikos ekspertai taip pat tikina, kad Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalas galėtų patenkinti ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos dujų poreikį.  

Gabrielius Landsbergis, užsienio reikalų ministras, antradienį dar kartą pareiškė, kad Lietuva yra pasirengusi diskutuoti apie bet kokias sankcijas Rusijai, įskaitant ir energetines. Tačiau ES narės iki šiol dėl to nesutarė, šis klausimas yra itin jautrus Vokietijai, ypač priklausomai nuo rusiškų dujų.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas dar pirmadienį perspėjo neuždrausti naftos ir dujų importo iš Rusijos, nes tai keltų pavojų Europos energetiniam saugumui.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Visas trečiadienio žinias apie karą Ukrainoje sekite šioje naujienų juostoje.

Virginijus Sinkevičius – Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministras. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Virginijus Sinkevičius – Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministras. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Vis dėlto Europos Komisija (EK) antradienį paskelbė tikslą iki šių metų pabaigos dviem trečdaliais sumažinti ES priklausomybę nuo rusiškų dujų, o iki 2030 metų paversti Bendriją visiškai nepriklausomą nuo jų, taip pat rusiškos naftos ir anglies.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sakė, jog naujausią EK tikslą numatoma pasiekti dujas įsigyjant iš alternatyvių rinkų, taip pat kuo sparčiau pereinant nuo iškastinio kuro prie alternatyvių energijos šaltinių. Anot jo, silpniausia vieta čia yra infrastruktūra – galimybė priimti SkGD krovinius.  

V. Sinkevičiaus teigimu, laivais galima būtų importuoti SkGD iš JAV ar Kataro, o dujotiekiais – iš Azerbaidžano, Alžyro ir Norvegijos. Tačiau, jo teigimu, taip būtų galima gauti tik pusę ES reikalingo dujų kiekio. 

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) praėjusią savaitę paskelbė planą, kuris per metus galėtų trečdaliu sumažinti Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų – pernai jos sudarė 45% viso ES dujų importo, arba per 155 mlrd. kubinių metrų.

Greitai nutraukti būtų sudėtinga

Dalius Misiūnas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius, anksčiau vadovavęs valstybės valdomai energetikos grupei „Lietuvos energija“ (dabar „Ignitis grupė“), teigia, kad Europai staiga atsisakyti priklausomybės nuo rusiškų dujų būtų sudėtinga. 

„Visiškai pakeisti rusiškas dujas per trumpą laiką kitais alternatyviais dujų šaltiniais tikrai būtų labai sunku ir praktiškai neįmanoma“, –sakė D. Misiūnas. 

„Kadangi Europa daug metų priklausė ir auginosi savo priklausomybę nuo rusiškų dujų, tai staiga to atsisakyti būtų sudėtinga. Čia su nafta yra lengviau negu su dujomis šiuo klausimu“, – teigė jis. 

 

Arvydas Sekmokas, buvęs energetikos ministras, sako, kad Europa galėtų rasti alternatyvių dujų tiekimo šaltinių. Tačiau, anot jo, esminis klausimas yra, per kiek laiko tai įvyktų, iš kur ir kiek būtų gabenama dujų bei kokia būtų tokio pokyčio kaina. 

„Dujų ištekliai pačioje Europoje – Norvegijoje, prie Jungtinės Karalystės – yra jau mažėjantys. Ten (nėra – red. past.) pakankamų kiekių, kurie kompensuotų rusiškų dujų atsisakymą. Iki 40% dujų reikėtų Europai gauti iš kitų šaltinių“, – sakė A. Sekmokas. 

„Dabar iš Norvegijos tiekiama galbūt 15-17% dujų, o iš Rusijos – 40%. Tai Norvegija gali 1–3% padidinti tiekimą“, – teigė Vidmantas Jankauskas, energetikos ekspertas.  

Vienas pagrindinių pasirinkimų Europai – didinti SkGD importą per terminalus, o pagrindinės tiekėjos galėtų būti JAV ir Kataras. Tačiau šiuo atveju, pasak ekspertų, tektų konkuruoti su Azijos rinkomis. 

„Pavyzdžiui, Kataras, vienas iš didžiausių SkGD tiekėjų, sakė galintis padidinti 1–2%, bet dauguma jų ilgalaikių sutarčių yra su Azijos šalimis. Visi gali trupučiuką (didinti dujų tiekimą Europai – red. past.), bet tik trupučiuką. Bet čia yra didžiuliai kiekiai“, – svarstė V. Jankauskas.  

„Kadangi pasaulinėje rinkoje vis tiek yra tam tikras dujų kiekis, dėl to papildomo kiekio, kuris turėtų kompensuoti rusiškų dujų netekimą, reikėtų konkuruoti su Azijos dujų vartotojais. Aišku, tą galima kompensuoti, bet rinkoje dėl tų kiekių būtų konkuruojama, ir kaina augtų“, – teigė A. Sekmokas. 

Klausimas – kokia bus kita žiema

Jis svarsto, kad, prasidėjus pavasariui bei šylant orams, be katastrofiškų pasekmių Europa rusiškų dujų galėtų pabandyti atsisakyti per 1–2 mėnesius.

„Reikia turėti galvoje tokius dalykus, kad tą laiką, matyt, kažkiek galima kompensuoti atsargomis dujų saugyklose. Vėlgi, kalendorinis pavasaris prasidėjo, didelių šalčių tikėtis galima mažiau. Mėnuo laiko, matyt, leistų priartinti šildymo sezono pabaigą, panaudojant dujas saugyklose, užsitikrinant tiekimą, apie balandžio vidurį, gal net balandžio pradžią, tikėtina (...) Europai būtų įmanoma atsisakyti tų dujų“, – svarstė A. Sekmokas. 

Tačiau, pasak V. Jankausko, net jeigu Europa nuspręstų vykdyti TAE rekomendacijas, viskas priklausytų nuo to, kokia bus kita žiema. 

„Viskas priklausys, kokia bus ateinanti žiema. Jeigu ateinanti žiema bus šalta, tai ji bus sunki“, – teigė ekspertas.

Pasak D. Misiūno, mažinti priklausomybę nuo dujų galima mažiau jų naudojant elektros gamybai. 

Dalius Misiūnas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Dalius Misiūnas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

„Vienas būdas yra atsinaujinančios energetikos plėtra, bet čia greito sprendimo nebus, nes viskas vyksta čia ir dabar ir viskas užtrunka. Kita yra galvoti apie tai, kad galbūt ir branduolinė energetika išlieka alternatyva – didinti gamybą ten“, – svarstė D. Misiūnas. 

V. Jankauskas neatmeta, kad Vokietija gali nuspręsti atnaujinti pernai uždarytų arba pratęsti šiemet planuojamų uždaryti atominių elektrinių darbą. 

„Aš galvoju, kad Vokietija turbūt vis dėlto nuspręs, kad tas atomines jėgaines, kurias pernai uždarė ar šiemet turėtų uždaryti, gal vis dėlto jos galėtų dar veikti. Nes jiems tai iš tikrųjų labai sunkus klausimas“, – teigė V. Jankauskas. 

Po 2011 metų Fukušimos atominės elektrinės katastrofos Japonijoje Vokietija nusprendė ilgainiui visiškai atsisakyti branduolinių jėgainių ir tapo labai priklausoma nuo dujų – šalis iš Rusijos gauna apie pusę importuojamų dujų.

Pernai gruodį Vokietija uždarė tris iš šešių dar veikusių atominių elektrinių, o likusias tris planuoja išjungti iki šių metų pabaigos.

D. Misiūnas sako, kad mažinti priklausomybę nuo dujų galima ir efektyvinant iš jų pagaminamos energijos vartojimą, kaip siūlo TEA.

„Kaip Tarptautinė energetikos agentūra pranešė neseniai, kad jeigu ir vienu laipsniu sumažintume savo šildymo temperatūrą, tai jau leistų nemažai dujų atsisakyti. Galimos ir tokios priemonės. Jos yra pareikalausiančios aukoti dalį komforto, bet yra ir toks klausimas, kiek komforto mes esame pasiruošę aukoti vardan saugumo“, – sakė D. Misiūnas. 

Klaipėdos SkGD terminalas galėtų aprūpinti visas Baltijos šalis

Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, Lietuva jau šiandien galėtų atsisakyti dujotiekiu tiekiamų rusiškų dujų, tačiau, jo teigimu, tai pakenktų kitų Baltijos šalių energetiniam saugumui. Pasak ministro, Klaipėdos SkGD terminalo pajėgumų visiškai užtenka Lietuvai ir dar „šiek tiek“ kitoms šalims.  

Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat teigė, jog Lietuva galėtų išgyventi be „Gazprom“ tiekiamų dujų, tačiau jų pirkimas vyksta dėl „tam tikrų techninių dalykų“.

Buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, jog tam tikrų techninių niuansų yra tiek kalbant apie SkGD terminalo galimybes aprūpinti Lietuvą ir kaimynines šalis, tiek apie rusiškų dujų tranzitą per Lietuvą į Karaliaučiaus sritį, tiek apie dujotiekiais tiekiamų „Gazprom“ dujų poveikį Baltijos šalims. 

Kokie konkrečiai techniniai dalykai galėtų trukdyti Lietuvai nutraukti dujų iš Rusijos importą, ekspertai neįvardijo. Pasak jų, tiesiogines dujų jungtis su Rusija turinčios Latvija bei Estija nėra priklausomos nuo „Gazprom“ Lietuvai tiekiamų dujų. 

„Tiekimas dujų vamzdžiu, kuriuo eina tranzitas į Kaliningradą, kitoms mūsų kaimynėms visai neturi įtakos. Nei latviai, nei estai dujų iš to vamzdžio neima“, – teigė V. Jankauskas. 

Spaudos konferencija Vilniaus savivaldybėje apie iš „Vilniaus energijos“ perimtus „Vilniaus šilumos tinklus“. Arvydas Sekmokas, Vilniaus šilumos tinkų stebėtojų tarybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Arvydas Sekmokas, buvęs energetikos ministras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

„Latvija ir Estija visiškai anaiptol nepriklauso nuo dujų tiekimo į Lietuvą per Baltarusiją“, – nurodė A. Sekmokas. 

Vis dėlto V. Jankauskas mano, kad Latvijai rusiškų dujų tiekimas artimiausiu metu bus reikalingas. 

„Latviai gauna visas dujas iš Rusijos, jie užsipila į saugyklą, tai tuo pažiūriu ten yra gerai, kad saugykloje pilna dujų. Mes galime jiems kažkiek padėti per savo terminalą dujų užsipildyti. Tai turbūt artimiausiu laiku Latvijai tas rusiškų dujų tiekimas bus vis dėl to reikalingas“, – svarstė ekspertas. 

Tuo metu A. Sekmokas tvirtina, kad dirbdamas visu pajėgumu Klaipėdos SkGD terminalas techniškai galėtų patenkinti ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos dujų poreikį. Pasak jo, į tai buvo atsižvelgta dar rengiant terminalo projektą, taip pat buvo įvertintas ateityje mažėsiantis dujų suvartojimas. 

Ž. Vaičiūnas taip pat teigė, kad ekstremaliu atveju Klaipėdos SkGD terminalas galėtų aprūpinti visas tris Baltijos šalis. 

„Terminalas yra pakankamas ir ne tik Lietuvai. Jis buvo statytas šiek tiek didesnis dėl įvairių techninių priežasčių, bet dėl tos pačios priežasties jis taip pat galėtų būti saugumo užtikrinimo instrumentas ir Latvijai, ir Estijai. Yra tam tikri pralaidumo ribojimai, bet iš esmės šituo laikotarpiu tikrai būtų galima išgyventi“, – teigė jis.

A. Sekmoko teigimu, Baltijos šalių situaciją galėtų išgelbėti ir Lietuvą bei Lenkiją netrukus sujungsiantis magistralinis dujotiekis (GIPL).

„Reikia atsiminti dar ir tai, kad šiandien jau skubos tvarka būtų galima tiekti dujas iš Lenkijos. Gegužės 1-oji (planuojama dujotiekio veiklos pradžia – BNS) daugiau yra kainų, techninių, komercinių dalykų derinamas. Bet iš esmės dujotiekis išbandytas ir šiandien jis pilnai gali užtikrinti aprūpinimą dujomis“, – nurodė A. Sekmokas.  

Gamtinių dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius yra sakęs, jog didžioji dalis Lietuvai reikalingų gamtinių dujų gaunama per Klaipėdos SkGD terminalą, o dujų importas iš Rusijos pastaraisiais metais nesiekia trečdalio šalies dujų poreikio. 

„Amber Grid“ duomenimis, pernai Lietuva importavo 26,3 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų: per Klaipėdos SkGD terminalą – 16,3 TWh (62%), iš Rusijos – 6,8 TWh (26%), iš Latvijos – 3,2 TWh (12%). 

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
VERT: „Inter RAO Lietuvai“ gresia prarasti licencijas

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama grupė „Inter RAO Lietuva“ neteks elektros importo bei...

Pramonė
2022.05.25
„Elektrum Lietuva“ sustabdė mokėjimus „Vydmantai wind park“, svarsto nutraukti sutartį 1

Latvijos energetikos milžinės „Latvenergo“ antrinė bendrovė Lietuvoje „Elektrum Lietuva“ teigia svarstanti...

Pramonė
2022.05.25
„BaltCap Infrastructure Fund“ į vėjo jėgainių parką investuoja 42 mln. Eur 1

Baltijos šalių privataus kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ už 42 mln.

Pramonė
2022.05.25
Energetikos viceministrė: rusiško kapitalo įmonės nekaupia Lietuvos naftos atsargų 2

Rusijos kapitalo įmonės nedalyvauja kaupiant Lietuvos valstybės naftos ir jos produktų atsargas, sako Inga...

Pramonė
2022.05.25
R. Imbrasas. Laikas turėti valstybės strategiją biokurui

Kaip reikia ruošti roges vasarą, taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant. Nes prasidėjus...

Nuomonės
2022.05.25
Visuomeninio elektros bei dujų tarifo buitiniams vartotojams dar teks palaukti 3

Vyriausybė trečiadienį dar nepatvirtins valstybės subsidijų dydžių ir minimalių tarifų, žemiau kurių nebus...

Verslo aplinka
2022.05.25
Dividendai, investicijos arba skola: kaip dujų kainos slegia „Ignitis grupės“ finansus Premium

„Ignitis grupė“ laviruoja ne vieną energijos tiekėją pribaigusioje energijos kainų audroje. Apyvartinio...

Rinkos
2022.05.25
EK pirmininkė: ES Taryboje greičiausiai nebus susitarta dėl rusiškos naftos embargo

Europos Sąjungos Taryboje vadovai greičiausiai nesusitars dėl naftos embargo Rusijai, sako Ursula von der...

Verslo aplinka
2022.05.24
Vokietija mano, kad ES rusiškos naftos embargas – ranka pasiekiamas, Vengrija to nenori net svarstyti 5

Europos Sąjungos susitarimas dėl bendro rusiškos naftos embargo gali būti pasiektas „per kelias dienas“,...

Verslo aplinka
2022.05.24
SkGD terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Egipto

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Egipto. Tai jau...

Pramonė
2022.05.24
Baltijos šalys prisiminė durpes: kainuotų iki 40% pigiau už biokurą Premium 13

Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę padidintų ir kartu ateinantį šildymo sezoną atpigintų kuro durpės,...

Pramonė
2022.05.23
Lenkijos „natūralus žingsnis“: nutraukė susitarimą su Rusija dėl dujotiekio Jamalas–Europa

Lenkija nusprendė pasitraukti iš 1993 metų susitarimo su Rusija dėl dujotiekio Jamalas–Europa, pirmadienį...

Rinkos
2022.05.23
Latvijoje pagaminta 18% mažiau elektros

Latvija per keturis šių metų mėnesius pagamino 2,095 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 18%...

Pramonė
2022.05.22
Saulę įdarbino per 1.000 įmonių: domisi ir smulkiausieji 1

Lietuvoje saulės elektrines įsirengę maždaug 1.100 įmonių, o didėjant sąskaitoms už elektros energiją,...

Gazelė
2022.05.22
Suomija ir Estija rusiškų dujų kratosi prikeldamos 2015 m. laidotą projektą Premium 1

Suomija šeštadienį prisijungė prie negausaus būrelio Europos šalių, kurios visai atsisakė rusiškų gamtinių...

Rinkos
2022.05.22
„Nord Pool“ sustabdžius prekybą rusiška elektra, jos importas stabdomas ir Lietuvoje

Elektros energijos biržos operatorė „Nord Pool“ nusprendė stabdyti prekybą rusiška elektra iš vienintelio jos...

Pramonė
2022.05.20
Vokietija ir Kataras susitarė dėl dujų tiekimo

Penktadienį Vokietija ir Kataras pasirašė partnerystės energetikos srityje sutartį, pagal kurią Doha 2024 m.

Pramonė
2022.05.20
Suomiai ir estai SkGD terminalą nuomosis iš amerikiečių

Suskystintų gamtinių dujų tiekimą Suomijai, Estijai ir platesniam regionui užtikrins iš amerikiečių...

Rinkos
2022.05.20
Rusiškos dujos Suomijai bus užsuktos šeštadienį

Rusiškos dujos Suomijai nebebus tiekiamos nuo šeštadienio ryto, praneša Suomijos valstybinė dujų bendrovė...

Rinkos
2022.05.20
„Ignitis grupės“ augančius projektų kaštus atsveria didėjančios energijos kainos Premium 3

Ketvirtadienį vyko „Ignitis grupės“ pirmojo 2022 m. ketvirčio rezultatų pristatymas investuotojams.

Rinkos
2022.05.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku