Vasarį elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 28%

Esant šiltiems orams, mažėjant elektros vartojimui bei didėjant saulės ir vėjo energijos gamybai elektros kaina vasarį Lietuvoje mažėjo 28%, pranešė Litgrid.
Pasak Litgrid Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų kritimą lėmė šiltas vasario mėnuo, 4% per mėnesį sumažėjęs elektros suvartojimas, dideli saulės bei vėjo jėgainėse pagamintos energijos kiekiai.
Krintančioms kainoms Baltijos šalyse taip pat įtakos turėjo ketvirtadaliu sumažėjusi kaina Švedijoje bei Suomijoje, kur vėjo generacija taip pat išliko didelė, teigė L. Varanavičius.
Vidutinė elektros rinkos kaina Lietuvoje vasarį, palyginti su sausiu, mažėjo 28% iki 104,7 Eur už MWh. Latvijoje kaina buvo tokia pat kaip, Estijoje 104,6 Eur. Nord Pool biržos kaina per mėnesį sumažėjo 3% ir buvo 90,2 Eur.
Vis dėlto elektros kainos Lietuvoje išlieka didesnės nei 2020-ųjų ar 2021-ųjų vasarį, kai jos siekė atitinkamai 28 bei 59 Eur. Pasak L. Varanavičiaus, didesnės kainos išlieka dėl aukštų gamtinių dujų kainų, kurios, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Europoje šoktelėjo beveik dvigubai.
Elektros kainos išlieka didesnės nei praėjusiais metais dėl aukštų dujų kainų, kurios Olandijos TTF aikštelėse stabiliai laikėsi apie 75 Eur už MWh, o Lietuvoje vasario viduryje buvo nukritusios iki 77 Eur už MWh. Tačiau Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Europoje dujų kainos šoktelėjo beveik dvigubai, o Baltijos šalių aikštelėse dujų kaina augo lėčiau 13% vasario pabaigoje, teigė L. Varanavičius.
Elektros suvartojimas vasarį Lietuvoje mažėjo vidutiniškai 4% iki 1.057 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 34% šalies elektros suvartojimo.
62% elektros pagaminta iš atsinaujinančių išteklių
Lietuvoje vasarį elektros gamyba sumažėjo 6% iki 401 GWh: vėjo elektrinės pagamino 45%, šiluminės elektrinės 17%, hidroelektrinės ir saulės elektrinės 17%, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė pagamino 10%, o likusios elektrinės 11% elektros energijos. Atsinaujinanti gamyba sudarė 62% visos vietinės elektros generacijos.
Importo srautas sudarė 66% šalies suvartojimo, jis per mėnesį mažėjo 13%. Importas iš Skandinavijos per NordBalt jungtį siekė 42%, iš Latvijos 37%, iš trečiųjų šalių apie 19%, o iš Lenkijos Lietuva importavo 2%.
Elektros eksportas mažėjo 2%, didžiausia dalis buvo nukreipta į Lenkiją (98%), likusi dalis pateko į Švediją (1%) bei Latviją (1%).
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti