Analitikai: Lietuvai nebūtų sunku atsisakyti rusiškų dujų ir elektros

Publikuota: 2022-03-01
Nerijus Mačiulis, banko „Swedbank“ ekonomistas, Žygimantas Mauricas, banko „Luminor“ ekonomistas, Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, Indrė Genytė–Pikčienė, bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė. VŽ koliažas.
svg svg
Nerijus Mačiulis, banko „Swedbank“ ekonomistas, Žygimantas Mauricas, banko „Luminor“ ekonomistas, Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, Indrė Genytė–Pikčienė, bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė. VŽ koliažas.

Lietuvos energetinė priklausomybė nuo Rusijos yra viena didžiausių Europos Sąjungoje: 2021 m. ji iš Rusijos įsigijo naftos, dujų ir elektros už daugiau nei 3 mlrd. Eur, tačiau šaliai nebūtų sunku atsisakyti rusiškų dujų ir elektros, sako BNS kalbinti analitikai. Sudėtingiau būtų su nafta – vienintelė Baltijos šalyse veikianti naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose buvo pritaikyta būtent rusiškai naftai.

Pasaulio valstybėms vis labiau griežtinant ekonomines sankcijas Rusijai dėl jos pradėto karo Ukrainoje kai kurie politikai ir ekonomistai ragina Vokietiją ir kitas nuo Rusijos energetikos išteklių ypač priklausomas šalis atsisakyti rusiškos naftos ir dujų.

Didžiųjų Europos Sąjungos valstybių nerimas dėl savo energijos šaltinių kol kas neleidžia pasiekti galutinio susitarimo dėl Rusijos pašalinimo iš tarptautinės tarpbankinių pervedimų sistemos (SWIFT).

ES užsienio reikalų ministrų tarybos sprendimo buvo laukiama sekmadienį, o diskusijos, pasak užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, vyksta dėl to, kaip atjungimu nuo SWIFT padaryti didžiausią žalą Rusijai, tačiau nepakenkti ES šalių ekonomikai, ypač sandoriams energetikoje.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Nerijus Mačiulis, komercinio banko „Swedbank“ ekonomistas, skaičiuoja, Lietuva pernai iš Rusijos naftos ir jos produktų įsigijo už maždaug 2,7 mlrd. Eur, rusiškoms dujoms šalis išleido apie 140 mln. Eur, elektrai – apie 180 mln. Eur.

Lietuvoje rusišką naftą perka Lenkijos koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“, dujas – valstybės valdoma dujų tiekėja „Ignitis“ ir Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ bei kai kurie mažesni dujų tiekėjai, o elektrą – Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ valdoma „Inter RAO Lietuva“. Nė viena jų neskelbia, kiek konkrečiai sumoka už išteklius Rusijos dujų, naftos ar elektros energetikos kompanijoms.    

Žygimantas Mauricas, komercinio banko „Luminor“ ekonomistas, sako, kad Lietuvos energetinė priklausomybė nuo Rusijos yra bene didžiausia ES: šalis importuoja kur kas daugiau naftos, dujų ir elektros, nei eksportuoja.

„2021 m. IV ketvirtį prekybos naftos produktais deficitas buvo per 400 mln. Eur, jį dar mažina „Orlen Lietuva“, apie 300 mln. Eur – gamtinėms dujoms, rekordiškai išaugusias išlaidas elektrai – irgi apie 400 mln. Eur. Judant tokiais tempais, šiemet neigiamas balansas gali sudaryti 4–5 mlrd. Eur – beveik 10% BVP. Tai labai didelė suma –  2,5 karto daugiau nei iš ES gaunama finansinė parama. (Iš ES – BNS) gauti pinigai iš karto iškeliauja iš šalies, o valstybės ekonomikai tai neišvengiamai turės neigiamų pasekmių“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Rusijos dujas perkanti valstybės kontroliuojama bendrovė „Ignitis“ BNS teigė, kad „Gazprom“ dujų kiekis pernai sudarė mažiau nei trečdalį jos dujų portfelio Lietuvoje, ir ši dalis mažėja, įmonei perkant daugiau SkGD krovinių iš kitų šaltinių.

„Pavyzdžiui, sausį visiškai nepirkome „Gazprom“ dujų. Taip pat užsakome neplaninius krovinius – vasario pradžioje toks krovinys atvyko iš JAV, artimiausiu metu planuojame ir daugiau neplaninių krovinių“, – BNS teigė įmonė.

Galėtų nesunkiai atsisakyti

N. Mačiulio nuomone, rusiškų dujų ir elektros galima atsisakyti visiškai: tam Lietuva yra pasirengusi ir turi būtiną infrastruktūrą. 

„Didžioji dalis Lietuvoje vartojamų gamtinių dujų importuojama per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą, tik ketvirtadalis perkama iš Rusijos. Terminalas ir kita infrastruktūra turi pakankamus pajėgumus, kad būtų galima visiškai atsisakyti rusiškų dujų. Mažiau nei penktadalis elektros perkama iš Rusijos, esamos jungtys su kitomis šalimis leistų visiškai jos atsisakyti, kritiniu atveju galima pasigaminti Elektrėnų šiluminėje elektrinėje“, – BNS sakė „Swedbank“ ekonomistas.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Komentuodamas galimybę Lietuvai naftą įsigyti iš kitų rinkų, Ž. Mauricas priminė, jog tai galima daryti jau dabar, per Būtingės terminalą, perkant iš tarpininkų, bet už didesnę kainą.

„Nemanau, jog realus scenarijus, kad visiškai nutrūktų naftos tiekimas iš Rusijos. Atrodo, net ir griežtas sankcijas Rusijai skyrę Vakarai paliko galimybę iš dalies pirkti žaliavas – manau, kad tai nafta, – bei atsiskaityti už jas, nes rinka pasaulinė, o tokio žaidėjo išėmimas būtų labai didžiulis smūgis. Juk naftos rinka į tas sankcijas sureagavo ne taip stipriai: 100 USD dolerių už barelį, tai ne kosminis lygis“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Tuo metu Rusijos elektros rinka Lietuvai šiuo metu nėra itin svarbi, kadangi elektra gaminama daugiausia iš dujų, sako Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas.

„Tas dujas gali pakeisti ir JAV suskystintos dujos, Kataro, netgi Afrikos šalys jau eksportuoja suskystintas dujas. Tai brangesnė opcija, bet yra įmanoma atsisakyti“, – sakė ekonomistas.

M. Dubnikovas pabrėžė, kad Lietuva turi vieną geriausių pozicijų Europoje, nes Klaipėdoje yra SkGD terminalas.

Marius Dubnikovas, ekonomistas, Lietuvo verslo konfederacijos viceprezidentas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Marius Dubnikovas, ekonomistas, Lietuvo verslo konfederacijos viceprezidentas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

„Rusiškos dujos ateina pas mus vien dėl to, kad Rusija supranta, jei jie jų nepateiks, tai pateiks kas nors kitas. Šiuo atveju Lietuvai pasekmės nebūtų tokios baisios, jei atsisakytume dujų tiekimo“, – sakė M. Dubnikovas.

Sudėtinga atsisakyti rusiškos naftos

Jei būtų atsisakyta rusiškos naftos, M. Dubnikovo nuomone, daugiausiai problemų turėtų naftos perdirbėja „Orlen Lietuva“, kuri turėtų perorientuoti Mažeikių gamyklą į kitokios rūšies naftą.

„Šiandien „Orlen“ visiškai perdirbinėja rusišką naftą. Manau, kad užtruktų, reikėtų perreguliuoti gamyklą ir pritaikyti prie mažiau sieringos naftos, nes rusų nafta yra sieringa, sunki ir tam Mažeikių naftos gamykla yra pritaikyta. Užtruktų turbūt“, – sakė ekonomistas.

Indrė Genytė–Pikčienė, bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė, sutinka, kad „Orlen Lietuvai“ tektų persiorientuoti.  

„Tai ryškus klausimas, didžioji dalis perkamos ir perdirbamos naftos yra rusiška, neaišku, ar (gamyklai – BNS) būtų nesunku persiorientuoti, ar tai nėra sudėtingas procesas“, – teigė I. Genytė–Pikčienė.

Indrė Genytė-Pikčienė, „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Indrė Genytė-Pikčienė, „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Michalas Rudnickis, „Orlen Lietuvos“ vadovas, 2021 m. pavasarį BNS sakė, kad beveik 80% Mažeikių gamyklos perdirbamos žaliavos sudaro rusiška nafta, o įmonė negali iš karto jos atsisakyti ir perdirbti, tarkime, arabišką naftą.  

„Orlen Lietuva“ šiemet pradeda įgyvendinti 641 mln. Eur vertės giluminio naftos perdirbimo įrenginio Mažeikiuose modernizavimo projektą – tuomet gamykla bus pritaikyta perdirbti ir ne rusišką naftą.

Mažeikių įmonė savarankiškai neperka naftos žaliavos – tą daro jos akcininkė Lenkijos „Orlen“. Ji pernai skelbė, kad 57% žaliavos savo perdirbimo gamykloms perka iš Rusijos pagal ilgalaikes tiekimo sutartis, maždaug 8% – iš Saudo Arabijos, o likusią dalį – „spot“ rinkoje. „Orlen Lietuva“ nurodo, kad 2020 m. jos sąnaudos medžiagoms ir energijai siekė 2,36 mlrd. Eur.

Europa galėtų atsisakyti rusiškų dujų ir naftos

M. Dubnikovas mano, kad Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste neabejotinai bus atsisakoma rusiškų dujų ir naftos.

„Jei rusai prieš mus naudoja ginklą, neteikia Europai dujų, siekdami sukelti kainą, tai dabar Europa lygiai taip pat gali paimti tą ginklą iš rankų ir nukreipti į juos pačius. Didžioji dalis Rusijos dujų teka į Europą ir jeigu ji nusisuktų nuo Rusijos, tai, be abejo, būtų sudėtinga, kainuotų, bet rusai tiesiog neturėtų kur dėti dujų, nes nebeturi papildomų vamzdynų. Net Kinijoje ar Azijoje tiesiog nėra tokių vamzdynų“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Pasak I. Genytės–Pikčienės, visoje Europoje būtų įmanoma atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos energijos išteklių, jei reikėtų.  

„Rusija jau nuo praėjusio pavasario buvo sumažinusi dujų tiekimą, o nuo lapkričio labai išaugo suskystintų dujų srautai, dėl to priklausomybė nuo Rusijos prislopo, iš principo Europa galėtų pakankamai operatyviai nuo jos atsiriboti, esant reikalui galėtų būti prikeltos net ir katilinės ar elektrinės, kurios energiją gamina naudojant anglį“, – BNS sakė analitikė.  

Vienas įtakingiausių politikos naujienų leidinių Europoje „Politico“ skelbė, kad 2020 m. Rusijai už dujas ir naftą ES  sumokėjo 64 mlrd. USD – beveikt toks pat buvo tų metų Rusijos gynybos biudžetas. Be to, pasak „Politico“, iš tos sumos per metus europiečiai Vladimirui Putinui nuperka 40.000 tankų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Vyriausybė siūlo 54 centų dujų kainos subsidiją už kubinį metrą gyventojams

Energetikos ministerija Vyriausybei siūlo buitiniams vartotojams padengti iki 54 centų jų mokamos gamtinių...

Pramonė
2022.05.27
R. Pocius: „Ignitis“ elgsena jau kurį laiką kėlė įtarimų 4

Energetikos rinkos reguliuotojo vadovas Renatas Pocius teigia, jog valstybės valdomos bendrovės „Ignitis“...

Pramonė
2022.05.27
VERT sustabdė „Inter RAO Lietuvos“ licencijas

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) stabdo Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“...

Pramonė
2022.05.27
Italijos „Eni“ sudarė susitarimą su Alžyru dėl dujų tiekimo 1

Italijos energetikos milžinė „Eni“ ketvirtadienį pasirašė supratimo memorandumą su Alžyro nacionaline naftos...

Verslo aplinka
2022.05.27
„Klaipėdos nafta“ pajamas per metus augino 14%, bet dirbo nuostolingai

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ šių metų...

Pramonė
2022.05.27
Užbaigta Lenkijos ir Slovakijos dujų jungtis

Gegužės 26-ąją baigta Lenkijos ir Slovakijos dujų perdavimo tinklų jungties statyba, skelbia Lenkijos radijas.

Verslo aplinka
2022.05.27
„Įdarbinti“ stogus – įmanoma misija? 9

Lietuvai atsisakius elektros importo iš Rusijos, „įsivežamos“ elektros dalis tebelieka gana nemaža – ji...

Nuomonės
2022.05.27
Estija tikisi SkGD terminalą paruošti iki rudens arba žiemos

Estijos premjerė Kaja Kallas pareiškė, jog suskystintų gamtinių dujų (SkGD) importo terminalas, kaip patikino...

Verslo aplinka
2022.05.26
Vyriausybė pirmadienį tvirtins elektros subsidiją ir tarifo „grindis“ 1

Vyriausybė neeiliniame posėdyje pirmadienį ketina patvirtinti valstybės subsidijos dydį ir minimalų tarifą,...

Pramonė
2022.05.26
R. Pocius: valstybė už elektrą kompensuos iki 9ct 4

Valstybė elektros vartotojams antrąjį šių metų pusmetį – nuo liepos iki gruodžio pabaigos – turėtų padengti...

Verslo aplinka
2022.05.26
VERT: „Inter RAO Lietuvai“ gresia prarasti licencijas

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama grupė „Inter RAO Lietuva“ neteks elektros importo bei...

Pramonė
2022.05.25
„Elektrum Lietuva“ sustabdė mokėjimus „Vydmantai wind park“, svarsto nutraukti sutartį 1

Latvijos energetikos milžinės „Latvenergo“ antrinė bendrovė Lietuvoje „Elektrum Lietuva“ teigia svarstanti...

Pramonė
2022.05.25
„BaltCap Infrastructure Fund“ į vėjo jėgainių parką investuoja 42 mln. Eur 1

Baltijos šalių privataus kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ už 42 mln.

Pramonė
2022.05.25
Energetikos viceministrė: rusiško kapitalo įmonės nekaupia Lietuvos naftos atsargų 2

Rusijos kapitalo įmonės nedalyvauja kaupiant Lietuvos valstybės naftos ir jos produktų atsargas, sako Inga...

Pramonė
2022.05.25
R. Imbrasas. Laikas turėti valstybės strategiją biokurui 1

Kaip reikia ruošti roges vasarą, taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant. Nes prasidėjus...

Nuomonės
2022.05.25
Visuomeninio elektros bei dujų tarifo buitiniams vartotojams dar teks palaukti 3

Vyriausybė trečiadienį dar nepatvirtins valstybės subsidijų dydžių ir minimalių tarifų, žemiau kurių nebus...

Verslo aplinka
2022.05.25
Dividendai, investicijos arba skola: kaip dujų kainos slegia „Ignitis grupės“ finansus Premium

„Ignitis grupė“ laviruoja ne vieną energijos tiekėją pribaigusioje energijos kainų audroje. Apyvartinio...

Rinkos
2022.05.25
EK pirmininkė: ES Taryboje greičiausiai nebus susitarta dėl rusiškos naftos embargo

Europos Sąjungos Taryboje vadovai greičiausiai nesusitars dėl naftos embargo Rusijai, sako Ursula von der...

Verslo aplinka
2022.05.24
Vokietija mano, kad ES rusiškos naftos embargas – ranka pasiekiamas, Vengrija to nenori net svarstyti 5

Europos Sąjungos susitarimas dėl bendro rusiškos naftos embargo gali būti pasiektas „per kelias dienas“,...

Verslo aplinka
2022.05.24
SkGD terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Egipto

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Egipto. Tai jau...

Pramonė
2022.05.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku