Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui skirta 170 mln. Eur

„Europos šalių parama sinchronizacijai netrukus pasieks 1,2 mlrd. Eur", –  pranešime cituojamas Rokas Masiulis, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ generalinis direktorius.

Anot jo, tai tvirtas įrodymas, kokia svarbi Baltijos šalių energetinė nepriklausomybė ilgalaikei bei tvariai žemyno energetikos infrastruktūros raidai, kartu su kitomis Europos šalimis judant dar didesnės integracijos ir Žaliojo kurso kryptimi. Visas sinchronizacijos finansavimas užtikrins energetinį regiono saugumą, Baltijos šalims atsiskiriant nuo Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos ir pradedant savarankišką elektros sistemos dažnio valdymą, veikiant kartu su Europos šalių partneriais.

Praėjusį rudenį Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatoriai „Litgrid“, AST, „Elering“ ir PSE Europos infrastruktūros tinklų priemonei pateikė bendrą papildomo finansavimo paraišką antrajai Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais daliai.  

Jungtinė Baltijos šalių ir Lenkijos operatorių paraiška pateko tarp penkių projektų, kuriems bus skirta parama pagal 2021-2027 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonę transeuropinės energetikos infrastruktūros srityje. Paraiška visiškai atitiko reikalavimus ir sulaukė aukščiausių įvertinimų. Iš viso šiam kvietimui buvo pateikta 12 paraiškų.

Prašomas papildomas finansavimas numatytas antrajai Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais daliai. Keturios valstybės siekia investicijų projektams, kurių bendra vertė sudaro 238 mln. Eur, iš kurių ES parama kompensuotų maksimalią galimą kompensuoti sumą – 170 mln. Eur. Lietuvos projektų vertė yra 41 mln. Eur, Latvijos – 49 mln. Eur, Estijos – 37 mln. Eur, Lenkijos – 111 mln. Eur. Lėšos būtų skiriamos tinklo atnaujinimui, dažnio valdymo įrangai ir informacinių sistemų projektams.

Lietuvos dalies finansavimas numatytas keturiems „Litgrid“ projektams – Darbėnų pastotės statybai, pasienyje su Latvija esančios 330 kV elektros perdavimo oro perdavimo linijos Klaipėda-Grobinė rekonstrukcijai, elektros perdavimo sistemos informacinių technologijų sistemoms ir Lietuvos-Švedijos elektros jungties „NordBalt“ informacinių technologijų sistemoms.

Baltijos šalių energetikos sistemos sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais planuojama užbaigti 2025 metais.