Baltarusiško biokuro išbalansuota rinka Lietuvoje turėtų atsigauti rudenį

Publikuota: 2022-01-24
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Dar visai neseniai lietuviško biokuro tiekėjai skundėsi nepajėgiantys konkuruoti su šalį užplūdusia pigia baltarusiška produkcija. Dabar, pastarosios srautui mažėjant, pasirodė, kad tiekimo grandinė Lietuvoje sutrūkusi, o staigus vietinio kuro poreikis lėmė kainų šuolį. Situacijos pagerėjimo tikimasi kitą šildymo sezoną, tačiau ne visi rinkos žaidėjai su tuo sutinka – manoma, kad ji gali dar labiau blogėti.

Lietuvos Energetikos ministerija pripažįsta, kad dideliais kiekiais importuotas baltarusiškas biokuras išbalansavo rinką ir padarė žalą vietos gamintojams. Verslo atstovai tikina, kad neigiamos pasekmės jaučiamos iki šiol, o padėtis, geriausiu atveju, pasitaisys tik prieš kitą šildymo sezoną.

Lietuviško biokuro tiekėjai sako, kad dabartinė jo kaina atitinka nepriklausomybės kainą bei tikina, jog turi pakankamai kuro atsargų. Tuo metu šilumos tiekėjai atkerta, kad tokia situacija bandoma pasinaudoti siekiant užsidirbti, o stabilumo  nebus, kol Lietuvoje nebus tinkamos šių išteklių valdymo strategijos. 

Baltarusija sumažino biokuro eksportą

Baltarusiško biokuro importas į Lietuvą įprastai sudaro apie 20% viso šalyje sunaudojamo šio kuro, tačiau prieš kelerius metus jis buvo padvigubėjęs, kai po stichinių nelaimių ir kenkėjų antplūdžio Baltarusijos miškuose atsirado daug menkavertės medienos.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Jie turėjo didžiulius žaliavos resursus, pradėjo eksportuoti, o tada režimas pamatė, kad iš to galima gerai uždirbti. Kai įvežami kiekiai pasiekė apie 40% visos Lietuvoje naudojamos žaliavos, mes pradėjome skambinti pavojaus varpais, juk statėme save į prašančiojo poziciją, tiekėjas tokia padėtimi gali pasinaudoti kaip svertu, staigiai pakeisti kainas, o sureaguoti greitai nepavyktų“, – sakė Vilma Baturo, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ direktorė.  

Dabar, anot jos, tiekimas iš Baltarusijos grįžo į ankstesnį lygį, tačiau tai lėmė sprendimai kaimyninėje valstybėje. 

„Jie suprato, kad uždirbti galima išvežant ne tik pigiausias skiedras, bet ir granules, kurias galima parduoti brangiau, todėl pradėjo statyti gana dideles jų gamyklas, apribojo eksportą. Lietuvoje granulės beveik nenaudojamos, jos eis kitur. Manau, kad situacijos pasikartojimas Lietuvoje negresia“, – kalbėjo asociacijos direktorė.

Energetikos ministerijos duomenimis, nuo 2019-ųjų iki 2021 metų pradžios importas iš Baltarusijos į Lietuvą sudarė nuo 30% iki 40% visos šalies biokuro rinkos, o šiuo metu yra apie 40% mažesnis nei prieš metus ir tai vertinama teigiamai. 

„Visuomet laikėmės pozicijos, kad mažėjanti vietinių gamintojų dalis Lietuvos rinkoje neatitinka šilumos vartotojų interesų. Negalime leisti, kad šildymo kaina Lietuvoje priklausytų nuo Baltarusijos centrinės valdžios sprendimų“, – teigiama ministerijos atsakyme.

Įvežamo biokuro mažėjimą nulėmė nuo sausio 1-osios įvesti prekybos apribojimai – biokuro eksporto iš Baltarusijos muitas padidėjo nuo 6,5% iki 35%.

Sugriauta tiekimo grandinė

Privačių miškų savininkų asociacijos vadovas Aidas Pivoriūnas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Aidas Pivoriūnas, Privačių miškų savininkų asociacijos vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Aidas Pivoriūnas, Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius, tvirtina, kad net ir sumažėjus iš Baltarusijos importuojamos žaliavos, rinkoje situacija išlieka mažai pakitusi, nes šilumos gamintojai vis dar naudoja anksčiau įsigytas atsargas.

„Tai labai inertiška verslo rūšis. Ciklas čia trunka nuo pusmečio iki metų. Dėl to Vilnius šiuo metu kūrenamas anksčiau pirktu biokuru“, – sakė asociacijos vadovas.  

Anot jo, pigi žaliava iš Baltarusijos pakenkė vietiniam verslui. 

„Kai į Lietuvą didžiuliais kiekiais buvo įvežama baltarusiška produkcija, mūsų verslai bankrutavo, pardavė techniką ir tiesiog palieka miške supūti taip vadinamą žaliąjį auksą, iš kurio gaminama skiedra, tinkama biokuro katilinėms“, – sakė privačių miškų savininkų atstovas. 

Energetikos ministerija taip pat pripažįsta, kad importas iš kaimyninės šalies išbalansavo tiekimo grandinę.

„Keletą metų trukęs masinis biokuro importas iš Baltarusijos padarė žalą vietiniams biokuro gamintojams. Apie 70% visų Lietuvoje susidarančių kirtimo atliekų šiuo metu paliekamos pūti miškuose, nes trūksta darbuotojų, kurie surinktų šiuos kiekius iš miškų. Smulkios šakos ir kitos miško liekanos nebepanaudojamas jokiai kitai produkcijai, tačiau šios liekanos naudojamos gali būti ir yra panaudojamos pigesnei šilumos gamybai“, – teigia ministerija.

Julius Kiršis, Klaipėdos uosto bendrovės Malkų įlanka direktorius, sakė, kad įmonė taip pat pajuto pabrangusios medienos pasekmes. 

„Nežinau, dėl kokių priežasčių ir kada tiksliai tai įvyko, pavasarį dar buvo, o šį šildymo sezoną – jau ne. Nutrūkus skiedrų įvežimui iš Baltarusijos apvali mediena Lietuvoje neadekvačiai pabrango, apie 60-70%, todėl vietinė sunaudojama čia, nėra poreikio išvežti“, – kalbėjo bendrovės direktorius. 

Malkų įlankos terminalas anksčiau kraudavo lietuvišką malkinę medieną, kuri būdavo skirta Skandinavijos rinkoms.

Biokuras pabrango kartais

Vaidotas Jonutis, Prekybos mediena biržos operatoriaus „Baltpool“ prekybos skyriaus vadovas. Luko Balandžio (BNS) nuotr.
Vaidotas Jonutis, Prekybos mediena biržos operatoriaus „Baltpool“ prekybos skyriaus vadovas. Luko Balandžio (BNS) nuotr.

Vaidotas Jonutis, Prekybos mediena biržos operatoriaus „Baltpool“ prekybos skyriaus vadovas, sako, kad paskutinius kelerius metus biokuro kainas Lietuvoje iš esmės reguliavo importas iš Baltarusijos. 

„Deja, bet vyravusi praktika parodė tikrą realybę – biokuro kainos šiuo metu yra pakilusios beveik 2,5 karto“, – teigiama jo komentare.

„Baltpool“ biržos, kurioje biokuro kaina skaičiuojama pagal energetinę vertę, statistika rodo, kad praėjusį gruodį medienos skiedrų kainos indeksas buvo 25,91 Eur už megavatvalandę (MWh), palyginti su lapkričiu, jis pakilo 13,4%, o su 2020 m. gruodžiu – net 164% 

2021-2022 m. šildymo sezono metu vidutinė biokuro tiekimo kaina yra 21,35 Eur už MWh, arba 98% didesnė už praėjusį sezoną.

Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas, sako, kad toks smarkus kainos augimas neatspindi biokuro gamintojų patiriamų sąnaudų ir gali būti laikomas proga papildomai užsidirbti.

„Turime tokias kainas, kurios mums nėra priimtinos ir neatrodo pagrįstos. Sąnaudos tikrai tiek per metus neišaugo. Kai kam tai yra tiesiog galimybė užsidirbti pinigų pasinaudojus tuo, kad dujų kaina nežmoniškai auga. Mes matome labai aiškų dėsningumą: brangsta dujos – brangsta biokuras. Jeigu jis būtų parduodamas su protinga pelno marža, kainos būtų žemesnės“, – sakė jis. 

Jo manymu, biokuro prekybą pelninga veikla, remiantis „Baltpool“ metodika, galima laikyti tada, kai indeksas yra apie 15 Eur už MWh. Kai į Lietuvą buvo importuojama daug baltarusiško biokuro, šis indeksas buvo nukritęs iki 10 Eur. 

Tuo metu Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius dabartines kainas vadina šansu Lietuvos tiekėjams. 

Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas. Juliaus Kalinsko (BNS) nuotr.
Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas. Juliaus Kalinsko (BNS) nuotr.

„Mes dar nepasiekėme normalaus biokuro įkainio, nes jis ilgą laiką buvo gaminamas nuostolingai. Jeigu norime turėti energetinę nepriklausomybę, reikia suvokti, kad ji kainuoja“, – kalbėjo A. Pivoriūnas. 

Normalus įkainis, anot jo, kalbant tik apie miško kirtimo liekanas ir niekam kitam netinkančią medieną – žemiausios kokybės biokuro žaliavą, – rinkoje šiuo metu jau priartėjo prie norimos ribos. 

„Dabar kubinis metras kainuoja 35-40 Eur, tai jau panašu į realią kainą, tokią, už kurią verslas gali tiekti neturėdamas nuostolio. Kaina šoktelėjo ne dėl to, kad nėra žaliavos, o todėl, kad, nutrūkus grandinei, ją sunku greitai paruošti. Čia ne dujos, kur užtenka sklendę atsukti. Reikia ruošti projektus, traukti medieną, ją džiovinti, transportuoti“, – teigė jis.

Trūksta valstybės vaidmens 

A. Pivoriūnas mano, kad padėties stabilizavimo rinkoje būtų galima tikėtis kitą šildymo sezoną, jeigu tam nesukliudys  gamtos kataklizmai ar atsakingų institucijų neūkiškumas.

„Geras miesto valdytojas apie kurą turėtų galvoti ne paskutinę sekundę ir kitam šildymo sezonui ruoštis jau dabar ir turėti lietuvišką atsvarą brangstančioms dujoms, o ne paskutinę sekundę užkaišioti skyles ir mokėti bet kokią kainą. Šilumininkai, sakydami kad nėra žaliavos biokurui, pademonstruotų neūkiškumą“, – kalbėjo A. Pivoriūnas.

Jis mano, kad Lietuva yra pajėgi visiškai apsirūpinti biokuro žaliava.

„Lietuvoje žaliavos yra daugiau nei reikia, keblumų dabar sukelia tik sugriuvusi tiekimo grandinė. Mes turime iš naujo mokytis ją tiekti pakankamai tvariai, kad visi dalyviai nuo miško iki vartotojo taip, kad paskutinę sekundę nereikėtų gesinti gaisrų“, – kalbėjo A. Pivoriūnas.

Tačiau V. Lukoševičius su tuo nesutinka – primena, kad biokuras Lietuvoje šiuo metu sudaro apie 75% viso šilumos gamybai naudojamo kuro, o pradėjus veikti Vilniaus kogeneracinei jėgainei ši proporcija turėtų siekti apie 90%, tačiau adekvataus dėmesio pagrindiniam šilumos energijos šaltiniui nėra.

„Mes nežinome savo išteklių, kiek yra tiekėjų, koks jų finansinis pajėgumas. Dar didesnė nesąmonė – pusę šalies miškų valdanti Valstybinė miškų urėdija tiekia tik žaliavą ir atkakliai priešinasi tiekti patį biokurą. Mes nuolat keliame šiuos klausimus, bet niekas tuo nesirūpina, gal čia kokie politiniai žaidimai. Dėl to kainos ir toliau gali neprognozuojamai kilti aukštyn“, – kalbėjo V. Lukoševičius.

Valstybė, anot jo, galėtų tapti tuo žaidėju, kuris užtikrintų stabilumą. 

„Ji galėtų tiekti tam tikrą kiekį galutinio kuro, turėti rezervą. Toks stambus žaidėjas darytų įtaką, lemtų patikimumą, kita situacija būtų, o dabar – priešingai, daromi bizniai, viešuoju interesu nesirūpinama. Ši situacija turi mums būti gera pamoka, nepaprastai svarbu prognozuoti, nes ateityje galim likti be biokuro“, – sakė V. Lukoševičius.

Prasčiausios kokybės miško atliekų jis nelaiko tinkamu ištekliu šilumai gaminti. 

„Tai labai prastas kuras, kuris labai greitai gadina katilinių įrangą, dėl to reikia papildomų didelių išlaidų remontui. Tačiau to niekas nenori girdėti“, – sakė V. Lukoševičius.

„Litbioma“ vadovė taip pat yra įsitikinusi, kad kruopštesnis strategavimas rinkoje padėtų išvengti netikėtumų.

„Problema ta, kad buvo aklai nuspręsta pirkti pigiai ir daug trumpuoju laikotarpiu, užuot pagalvojus, kas bus po kelių metų. Dėl to mes turime tokias kainas dabar“, – sakė V. Baturo.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
D. Maikštėnas: Vilniaus jėgainės biokuro projektas brangsta 10% 7

„Ignitis grupės“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas energijos gamybą pradės kitų...

Pramonė
2022.05.19
Keturios ES šalys iki 2050 m. planuoja 10 kartų padidinti vėjo energijos gamybos pajėgumus Šiaurės jūroje

Keturios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės – Vokietija, Danija, Nyderlandai ir Belgija – trečiadienį...

Pramonė
2022.05.19
Rusija reikalauja, kad Ukraina susimokėtų už elektrą iš okupuotos Zaporižios AE 4

Rusija užsiminė siekianti atkirsti Ukrainą nuo didžiausios Europoje atominės elektrinės, jei Kyjivas nemokės...

Pramonė
2022.05.19
Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
M. Draghi vėlina Italijos nepriklausomybės nuo rusiškų dujų datą

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį pareiškė, jog jo šalis gali tapti nepriklausoma nuo...

Pramonė
2022.05.19
Kremlius: maždaug pusė „Gazprom“ klientų atsidarė sąskaitas rubliais 2

Aleksandras Novakas, Rusijos vicepremjeras, ketvirtadienį pareiškė, kad maždaug pusė iš 54 bendrovių, su...

Rinkos
2022.05.19
Nuleido VVĮ naujus tikslus, o valdybose švilpauja vėjai Premium

Vyriausybė šią savaitę patvirtino siektinus valstybės valdomų įmonių (VVĮ) finansinius tikslus 2022–2024 m.,...

Finansai
2022.05.19
Pagerėję „Ignitis grupės“ rezultatai leido dešimtadaliu didinti visų metų prognozę

AB „Ignitis grupė“ pirmąjį šių metų ketvirtį reikšmingai gerino savo veiklos rezultatus ir apie 10% padidino...

Rinkos
2022.05.19
Rusiškos energijos nusikratymas – investicijomis į saulę, šilumos siurblius, energijos taupymą Premium

ES energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos užtikrinimui per ateinančius penkerius metus turės išleisti...

Rinkos
2022.05.19
Anykščiuose planuojamas vienas galingiausių šalies vėjo parkų Premium 25

Anykščių rajone norima statyti vieną didžiausių šalyje vėjo jėgainių – instaliuota galia sieks iki 250 MW.

Pramonė
2022.05.19
Dekarbonizuojant Klaipėdos uostą vizijos neužtenka, reikia verslo iniciatyvų Premium 2

Reaguodamas į ES nustatytą žaliąjį kursą, Klaipėdos uostas pristatė žaliąją uosto koncepciją. Ekspertai sako,...

Logistika
2022.05.19
Austrija parengė skubų planą priklausomybei nuo rusiškų dujų mažinti 1

Austrija trečiadienį pristatė skubų planą, kaip sumažinti savo priklausomybę nuo iš Rusijos importuojamų...

Pramonė
2022.05.18
Suomijos valstybinė dujų bendrovė: Rusija tiekimą gali nutraukti šią savaitę

Suomijos valstybinė dujų bendrovė „Gasum“ trečiadienį išplatino pranešimą, kuriuo perspėjo, jog gegužės...

Pramonė
2022.05.18
V. Sinkevičius apie „RePowerEu“: turime sumažinti ES energetinę priklausomybę nuo trečiųjų šalių

Europos Sąjungos (ES) energetikos laukia revoliuciniai pokyčiai, tačiau siekiant susitarti dėl šeštojo...

Verslo aplinka
2022.05.18
„Green Genius“ saulės elektrinėms Lenkijoje pritraukė 38,5 mln. Eur finansavimą

Atsinaujinančiosios energetikos bendrovė „Green Genius“ ir Londono „Sequoia Economic Infrastructure Income...

Pramonė
2022.05.18
„Energy cells“ valdybai vadovaus V. Baltuškonis

Energijos kaupimo įrenginių sistemos projektą įgyvendinančios bendrovės „Energy cells“ valdybos pirmininku...

Vadyba
2022.05.18
Italijos „Eni“ už dujas mokės rubliais 20

Italijos naftos ir dujų bendrovė „Eni“ paskelbė, kad atsidaro dvi sąskaitas „Gazprombank“, jog galėtų...

Pramonė
2022.05.17
Suomija nemokės Rusijai už dujas rubliais

Suomijos valstybinė dujų bendrovė „Gasum“ atmeta Rusijos reikalavimą už jos eksportuojamas gamtines dujas...

Verslo aplinka
2022.05.17
Izraelis didina dujų gavybą

Izraelis puoselėja ambicingus gamtinių dujų gavybos jūros šelfe didinimo planus, tikėdamasi artimiausioje...

Pramonė
2022.05.17
Prezidentūrą nuvylė Vengrijos sprendimas blokuoti Rusijos naftos embargą 2

Vengrijos sprendimas blokuoti Europos Sąjungos siekį įvesti Rusijos naftos embargą – nuviliantis, sako...

Verslo aplinka
2022.05.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku