Tarptautinës energetikos agentûros vadovas dël dujø krizës Europoje kaltina Rusijà

Rusija galëtø siøsti iki treèdalio daugiau dujø esamais dujotiekiais, pareiðkë Fatihas Birolis – Paryþiuje ásikûrusios 30 nariø turinèios organizacijos, teikianèios rekomendacijas dël áperkamos ir tvarios energijos politikos, vykdomasis direktorius.

Tokiu atveju bûtø padengta apie 10% kasdienio suvartojimo Europoje – maþdaug tiek, kiek, pasak pramonës atstovø, prireiktø norint iðvengti didelio dujø trûkumo, jei orai ðià þiemà bus ðaltesni negu prognozuojama.

„Kalbant apie europietiðkas dujas... manome, kad dël Rusijos elgesio Europos dujø rinkose yra stipriø átampos elementø“, – per nuotolinæ spaudos konferencijà sakë F. Birolis.

Jis pridûrë: „Prieðingai nei kitos tiekimà á Europà didinanèios tiekëjos vamzdynais, tokios kaip Norvegija, Alþyras ir Azerbaidþanas, „Gazprom“ eksportà á Europà sumaþino 25%“ ketvirtàjá ketvirtá, palyginus su padëtimi tuo paèiu laikotarpiu praëjusiais metais – „nepaisant aukðtø rinkos kainø“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pabrëþia, kad „Gazprom“ laikosi savo ásipareigojimø pagal ilgalaikes sutartis, o dël aukðtø momentiniø dujø kainø kaltina Europà, nusprendusià pereiti prie neprognozuojamo trumpalaikiø rinkos kainø nustatymo.

V. Putinas taip pat tvirtina, kad klientai Vokietijoje perpardavinëja rusiðkas dujas Lenkijai ir Ukrainai, uþuot tenkinæ savo ðalies rinkos poreikius.

F. Birolá per spaudos konferencijà visgi atsisakë aiðkiai pasakyti, kad Maskva savo duju tiekimo strategija siekia padidinti spaudimà Vakarø Europai.

Rusija yra sutelkusi tûkstanèius kariø netoli kaimyninës Ukrainos sienos ir reikalauja, kad ðiai ðaliai nebûtø suteikta narystë NATO.

Maskva taip pat nori, kad bûtø baigtas neseniai nutiesto dujotiekio „Nord Stream 2“ licencijavimas ir pradëtas gamtiniø dujø tiekimas tiesiogiai Vokietijai, aplenkiant kitas ðalis. Taèiau ðiam projektui prieðinasi Ukraina, Lenkija ir JAV.

F. Birolis taip komentavo situacijà: „Norëèiau atkreipti dëmesá, kad ðiandien stebimi maþi Rusijos dujø srautai á Europà sutampa su padidëjusia geopolitine átampa dël Ukrainos. Tiesiog norëjau pabrëþti ðá sutapimà.“

Poþeminës dujø saugyklos, leidþianèios komunaliniø paslaugø ámonëms prireikus patenkinti padidëjusià ðilumos ir elektros energijos paklausà, yra uþpildytos tik 50%, nors paprastai ðis rodiklis ðiuo metø laikotarpiu siekia 70%.

Taigi, gamtiniø dujø kainos sparèiai kyla, taèiau „Gazprom“ tokia komercine galimybe nesinaudoja.

„Tebëra daug neapibrëþtumo kalbant apie kainas ir pasiûlà, o pagrindinë ðildymo sezono dalis dar prieðakyje“, – paþymëjo TAE vadovas.

Pasak jo, padëtá Europoje lengvina laivais siunèiamos suskystintøjø gamtinës dujos, nors jos ne visuomet pristatomos laiku dël ilgesnio gabenimo laiko.

F. Birolio teigimu, atsargø iðsekimas ið dalies paaiðkinamas „Gazprom“ veiksmais, nes bendrovë atsakinga uþ pusæ sukauptø dujø deficito, nors jai priklauso tik 10% Europos saugyklø pajëgumø.

VÞ jau raðë, kad Rusiðkø dujø tranzitas per Ukrainà pernai maþëjo ketvirtadaliu.

Visà Rusijos gamtiniø dujø eksportà vamzdynais kontroliuojantis koncernas „Gazprom“ jø per Ukrainà tranzitu 2021-aisiais á Europà nukreipë 25,4% maþiau nei 2020 metais – 41,6 mlrd. kubiniø metrø, praneðë Ukrainos magistraliniø dujotiekiø operatorë.

Skelbiama, jog rusiðkø dujø tranzitas per Ukrainà á Slovakijà sumenko 29% iki 27,238 mlrd. kubø, Vengrijà – 29% iki 6,799 mlrd. kubø, Lenkijà – 26% iki 3,84 mlrd. kubø, Rumunijà – 56% iki 394 mln. kubø, tuo tarpu á Moldovà – padidëjo 6% iki 3,188 mlrd. kubø.

„Gazprom“ dujø tiekimo per Ukrainà Rumunijai atsisakë nuo praëjusiø metø balandá, Vengrijai – nuo spalio, ðioms ðalims jas pradëjus gauti naujuoju dujotiekiu per Juodàjà jûrà „TurkStream“.

Ukrainos dujø transportavimo sistemos pajëgumai 2021 metais buvo panaudoti maþiau negu 30% – yra 281 mlrd. kubø ápumpavimo ið Rusijos ir 146 mlrd. kubø iðpumpavimo vakarø bei pietø kryptimis per metus.

Pats „Gazprom“ pripaþino paskutiniais 2021-øjø mënesiais, dujø kainoms Europos rinkoje stiebiantis á rekordines aukðtumas, kas mënesá maþinæs eksporto apimtis.

„Gazprom“ gavybos ir eksporto iðankstinius rezultatus paskelbæs koncerno vadovas Aleksejus Mileris sakë, jog eksporto apimtys uþ NVS ribø praëjusá mënesá, palyginti su uþpernai gruodþiu, sumenko 33% iki 13,6 mlrd. kub. m. Lapkritá ir spalá eksporto metinis nuosmukis siekë 25% o rugsëjá – 12%.

Ukrainos nacionalinis energetikos holdingas „Naftogaz“ pateikë skundà Europos Komisijai dël „Gazprom“ galimo piktnaudþiavimo dominuojanèia padëtimi Europos dujø rinkoje.

Skundà Ukrainos valstybinë ámonë pateikë EK Konkurencijos generaliniam direktoratui, ragindama „imtis skubiø priemoniø padëèiai normalizuoti“.