Minskas grasina persvarstyti bendradarbiavimą su ES dėl Astravo AE

„Jei ES nuolatos mums žers priekaištų, galime pagalvoti apie tolesnės sąveikos su ja perspektyvas šioje srityje“, – antradienį žurnalistams sakė Baltarusijos diplomatijos vadovas, kurį cituoja valstybinė agentūra „Belta“.

Anot V. Makejaus, Minskas sutiko savanoriškai atlikti Astravo AE testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, priėmė Europos Komisijos rekomendacijas ir parengė Nacionalinį veiksmų planą.

„Esame suinteresuoti bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, nes norime, kad jėgainė būtų visiškai patikima ir saugi“, – kalbėjo V. Makejus.

Jis pridūrė, kad Baltarusija ir ES yra suinteresuotos bendradarbiauti daugelyje sričių, o kai kurias jų, įskaitant branduolinės energetikos, ES laiko ypatingai svarbiomis.

Gaminti elektrą Astravo AE pradėjo praėjusios savaitės pradžioje, tuomet ji veikė 250 megavatų (MW) galia, o savaitės pabaigoje Minskas informavo, kad pirmojo reaktoriaus galingumas padidintas iki 400 MW.

Sekmadienį šioje branduolinėje jėgainėje įvyko incidentas, po kurio elektros gamybą ji nutraukė. Baltarusijos žiniasklaida, remdamasi oficialiai nepatvirtinta informacija, skelbė, kad sprogo keli įtampos transformatoriai ir todėl buvo sustabdyta pirmojo reaktoriaus turbina.

Rytų partnerystės programoje dalyvaus žemesniu lygiu

V. Makejus antradienį taip pat pareiškė, kad Baltarusija dėl politizuoto partnerių požiūrio pažemins iki ekspertų lygio savo dalyvavimą Rytų partnerystės iniciatyvoje.

Apie tai ministras informavo po pasitarimo su prezidentu Aliaksandru Lukašenka aktuliais užsienio politikos klausimais.

„Pasitarime buvo pasiūlyta idėja pažeminti mūsų atstovavimo Rytų partnerystėje lygį“, – sakė V. Makejus žurnalistams ir pridūrė, kad pasitarimo dalyviai palaikė šią idėją.

Anot ministro, Baltarusija mato „bandymus politizuoti virtinę infrastruktūros, tarpregioninių projektų, įgyvendinamų pagal šią iniciatyvą“.

„Dėl to nuspręsta pažeminti iki ekspertų lygio Baltarusijos dalyvavimą šioje iniciatyvoje“, – sakė V. Makejus.

ES irgi apribojo kontaktus iki ekspertų lygio

ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio atstovas Peteris Stano pranešė, kad Bendrija irgi apribojo kontaktus su Baltarusija iki ekspertų lygio.

„Dialogas [su Baltarusija] peržiūrėtas ir pažemintas iki ekspertų lygio“, – sakė P. Stano.

Jis pridūrė, kad ES ketina toliau palaikyti baltarusius ir pilietines organizacijas.

„Po dviejų dienų užsienio reikalų ministrai aptars tai [per vaizdo konferenciją], įskaitant galimą baudžiamųjų priemonių išplėtimą“, – nurodė J. Borrellio atstovas.

Anot P. Stano, ministrai gali svarstyti naujas sankcijas.

„Viskas įmanoma, jei bus visų Europos Sąjungos valstybių narių sutarimas. Nenoriu užbėgti už akių ministrų diskusijų rezultatams ar turiniui. Reikia palaukti diskusijų, ES valstybių narių vertinimų dėl padėties Baltarusijoje, taip pat pasiūlymų“, – antradienį spaudos konferencijoje Briuselyje sakė P. Stano.

Bendrija jau taiko sankcijas 55 baltarusių pareigūnams, kuriuos laiko atsakingais už bendrapiliečių persekiojimą. Tarp jų yra ir prezidentas Aliaksandras Lukašenka.

VŽ rašė, kad prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pareiškė, kad Lietuva kartu su Lenkija siūlo įvesti ES sankcijas A.Lukašenkos režimą remiančioms Baltarusijos įmonėms.

Baltarusiją jau ketvirtą mėnesį krečia masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir naujų rinkimų.

Daugiau nei prieš dešimtmetį Europos Sąjungos iniciatyva pradėta įgyvendinti Rytų partnerystės programa skirta nubrėžti santykius su šešiomis posovietinėmis valstybėmis – Sakartvelu, Moldova, Ukraina, Armėnija, Baltarusija ir Azerbaidžanu – siekiant sukurti platformą bendradarbiauti demokratijos vystymo, prekybos, ekonominės strategijos, žmonių judėjimo ir kitais klausimais.