Kritikai sako, kad vidaus ginčai dėl prekybos elektra gali pakenkti Lietuvos reputacijai

Publikuota: 2020-11-13
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvoje tarp skirtingų institucijų ir politikų kilę ginčai dėl prekybos elektra su Rusija gali pakenkti šalies tarptautinei reputacijai, sako kai kurie BNS kalbinti energetikos ekspertai.

Naujai metodikai, kuri leistų Baltijos šalims prekiauti elektra su Rusija pagal kilmės garantijų sistemą, pritaria Energetikos ministerija ir elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, tačiau ją atsisako tvirtinti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), ją taip pat kritikuoja Užsienio reikalų ministerija ir konservatoriai.

Daugiausia ginčų kelia skirtingos interpretacijos, ar metodikoje pakanka saugiklių, kurie užkirstų kelią Astravo atominės elektrinės energijos patekimui į bendrą Baltijos šalių rinką.

Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (NLEA) ekspertas Rytas Staselis sako, jog dabartiniai ginčai šalies viduje kenkia Lietuvos pozicijoms derantis su Latvija ir Estija.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Yra šiek tiek apmaudu, kadangi mes siūlėme šitą metodiką. VERT apie tą metodiką irgi žinojo, tikrai sužinojo ne po to, kai ta metodika buvo atiduota tvirtinimui, o proceso metu. Ir kai mes patys nesutariame Lietuvos viduje, tai tada labai sunku apeliuoti į Latviją ir Estiją“, – BNS sakė R. Staselis.

Anot jo, VERT naująją metodiką turėtų tvirtinti kuo greičiau, kad būtų sukurta veiksminga sertifikatų sistema, kuri neleistų prekiauti Astravo AE pagaminta elektra Lietuvos rinkoje.

VERT teigia naujos metodikos kol kas netvirtinanti, nes ji neužtikrina, kad baltarusiška elektra nepatektų į Lietuvą.

Tuo metu Latvija ir Estija naują trišalę metodiką jau yra patvirtinusios ir mano, kad prekyba su Rusija per Latviją gali vykti būtent pagal ją. Lapkričio 5-ąją, praėjus dviem dienoms po to, kai Astravo AE buvo įjungta į sistemą ir Lietuva nutraukė prekybą su Baltarusija, Latvija praėjo importuoti elektrą per savo jungtį su Rusija. 

„Latvija šiuo klausimu visada buvo kažkur viduryje tarp ekstremalių pozicijų. Ji nebuvo nei itin stipriai linkusi prekiauti elektra su Rusija, taip pat nebuvo linkusi nutraukti visus ryšius“, – BNS sakė Latvijos energetikos ekspertas Reinis Aboltinis.

„Dėl to Latvija šią situaciją bandė spręsti būdu, kuris, žiūrint iš Lietuvos pusės, galėjo atrodyti ne pats optimaliausias“, – svarstė jis.

Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas mano, kad teisiškai vis dar turėtų galioti 2018-aisiais patvirtinta metodika, pagal kurią pradėjus veikti Astravo AE ir Lietuvai nutraukus prekybą su Baltarusija, prekyba per Latvijos ir Rusijos jungtį taip pat nevyktų.     

„Jeigu žiūrėti pagal tai, kas turi galioti, tai turėtų galioti ta metodika, kuri buvo patvirtinta anksčiau (2018 metais – BNS)“, – BNS sakė V. Jankauskas.

Tačiau Lietuvai, anot jo, reikia aiškiau apsibrėžti, ko siekiama vadinamuoju „antiastraviniu“ įstatymu, nes kalbėti apie fizinės elektros nepatekimą į Lietuvą iki 2025 metų pabaigos neįmanoma.

„Aš manau, kad reikėjo prie to sustoti, kai buvo pasakyta, kad mes komercinės elektros nepirksime – neturėsime sutarčių ir nepirksime. Bet kad nepateks – tai čia yra suprantamas dalykas, kol tie laidai yra, kaip ji gali nepatekti“, – BNS sakė V. Jankauskas.

Lietuvos perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ atstovas Giedrius Radvila praėjusią savaitę pabrėžė, kad šalia Lietuvos atsiradus dideliam gamybos šaltiniui, į deficitinę šalies rinką elektra iš Astravo fiziškai vis dar tekės, nes tai lemia fizikos dėsniai.

„Litgrid“ laikinasis vadovas Vidmantas Grušas ketvirtadienį LRT televizijai teigė, jog šiuo metu pačios Baltarusijos rinka yra deficitinė, todėl į Lietuvą patenka tranzitu per Baltarusiją tekanti rusiška elektra.

Metodika – kompromisas

Nepriklausomas energetikos apžvalgininkas Naglis Navakas sako, kad klausimas, ar Lietuvos reguliuotojo netvirtinama metodika išties įgyvendina antiastravinį įstatymą, yra „interpretacijos dalykas“. Tačiau jis sako viešojoje erdvėje pasigendantis VERT paaiškinimų, kokios naujosios metodikos nuostatos yra netinkamos.

„Ta metodika atrodo logiška, nes ji iš esmės remiasi tuo, kad elektros srautai yra apribojami ta dalimi, kurią sudaro Lietuvos-Baltarusijos pjūvis bendrame Baltijos šalių jungčių katile“, – BNS sakė N. Navakas.

„Ar ji įgyvendina tiksliai antiastravinio įstatymo nuostatas – tai turbūt yra interpretacijos dalykas, bet mažų mažiausiai ko reikėtų iš reguliuotojo, tai išsiaiškinti, kodėl tiksliai, jų nuomone, šitos nuostatos yra netinkamos, nes iki šiol tie paaiškinimai, bent jau viešoje erdvėje, buvo labai drumzlini“, – svarstė jis.

R. Aboltinis metodiką vadina kompromisu ir stebisi, kad Lietuvos reguliuotojas anksčiau nepateikė pozicijos, jog tokios metodikos tvirtinti neketina.

„Žiūrint objektyviai, nėra spendimo, kuris visiškai tenkintų visas tris Baltijos šalis. Manau, kad tai, ką šiuo metu turime ant derybų stalo, išties yra kompromisas, ir manau, kad ne pats blogiausias“, – teigė latvių ekspertas.

Savo ruožtu N. Navakas pabrėžė, kad metodika galėtų būti geras pagrindas kurti kitus mechanizmus, kurie sustiprintų „antiastravinio“ įstatymo veikimą.

Astravo elektros atsekamumas – sudėtingas

Praėjusią savaitę Astravo AE pradėjus elektros gamybą, „Litgrid“ nustatė nulinį pralaidumą elektros importui iš Baltarusijos. VERT po kelių dienų panaikino visus įmonių turėtus leidimus importuoti elektrą iš Baltarusijos.

Tačiau kai kurie politikai ir ekspertai neatmeta, jog net ir neturėdamos šių leidimų įmonės gali per tarpininkus importuoti į Lietuvą baltarusišką elektrą per Latviją – į šią šalį importuojama rusiška elektra prekiaujama „Nord Pool“ biržos Latvijos zonoje, iš kur ji po to teka į bet kurią rinką, kur yra poreikis.

Buvęs „Lietuvos energijos“ (dabar „Ignitis grupė“) vadovas, ISM rektorius Dalius Misiūnas sako, kad elektros kilmės atsekamumas yra pakankamai sudėtingas.

„Rinka taip pastatyta, kad ta įmonė, kuri registruota Lietuvoje, gali pirkti elektrą iš kitos įmonės, kuri registruota Latvijoje, o ji – pirkti iš įmonės, kuri registruota Rusijoje“, – „Delfi TV“ Lietuvos politikos forume šią savaitę sakė D. Misiūnas.

V. Jankauskas pabrėžia, kad techniškai iš esmės nėra galimybių atsekti, ar fiziniame rusiškame sraute bus Astrave pagamintos elektros.

Astravo AE elektra Baltijos šalių rinką galėtų pasiekti ir per Skandinaviją, kurią su Baltijos šalimis jungia „NordBalt“ jungtis.

„Tačiau kai pradėsime kalbėti, kad galbūt per „NordBalt“ gali ateiti (Astravo – BNS) elektra, mes nueisime iki absurdo. Tai nėra kažkokių vaisių galintis atnešti diskursas“, – mano N. Navakas.

Energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui teigiant, kad naujoji metodika nesukelia prielaidų tolesnei Astravo AE plėtrai, D. Misiūnas pabrėžia, kad pats precedentas, jog prekyba su Rusija vyksta pradėjus veikti Astravui, yra blogas.

„Pats precedentas, kad vyksta prekyba, yra blogas ženklas mums, netgi po sinchronizacijos, nes gali taip atsitikti, kad po sinchronizacijos (op 2025 metų – BNS) Rusija arba kitos mūsų kaimynės siūlys išlaikyti komercines galimybes prekiauti“, – „Delfi TV“ forume svarstė D. Misiūnas.

Derybos su Latvija dėl Astravo elektros boikoto tęsiasi

Įtarimų, jog Astrave pagaminta elektra gali patekti į Lietuvos rinką, kilo ir kadenciją jau baigusio Seimo nariams.

Europos reikalų komitetas šią savaitę paragino Vyriausybę didinti spaudimą Latvijai dėl prekybos elektra su Rusija. Komitetas pasiūlė Užsienio reikalų ministerijai informuoti Latviją, jog ši pažeidė 2018-ųjų metų trišalį susitarimą.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius netrukus po to pareiškė, kad ministerija raštu kreipsis į Latviją, nes Lietuva tai laiko trišalio susitarimo pažeidimu. Ministro teigimu, derybos su Latvija dėl instrumentų blokuoti Astravo AE vyksta toliau.

Lapkričio 3 dieną į sistemą įjungus Astravo AE, Lietuva iš karto nutraukė prekybą elektra su Baltarusija, nors abi šalis jungiančios linijos ir toliau perduoda fizinius elektros srautus. Latvija lapkričio 5-ąją pradėjo prekiauti su Rusija.

Nauja metodika, kurią spalį suderino Baltijos šalių elektros perdavimo įmonės, numato, kad rusiškos elektros importo į Latviją srautas turi būti trečdaliu mažesnis nei linijos pralaidumas, be to, ši elektra turi turėti kilmės garantiją, įrodančią, jog ji pagaminta ne Baltarusijoje, jai būtų taikomas ir naujas tinklų infrastruktūros mokestis.

Penktadienį dėl metodikos dar vyksta konsultacijos su Europos Komisija, po kurių VERT ketina išplatinti savo poziciją.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rusiškos energijos nusikratymas – investicijomis į saulę, šilumos siurblius, energijos taupymą Premium

ES energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos užtikrinimui per ateinančius penkerius metus turės išleisti...

Rinkos
08:01
Anykščiuose planuojamas vienas galingiausių šalies vėjo parkų Premium 2

Anykščių rajone norima statyti vieną didžiausių šalyje vėjo jėgainių – instaliuota galia sieks iki 250 MW.

Pramonė
05:45
Dekarbonizuojant Klaipėdos uostą vizijos neužtenka, reikia verslo iniciatyvų Premium 1

Reaguodamas į ES nustatytą žaliąjį kursą, Klaipėdos uostas pristatė žaliąją uosto koncepciją. Ekspertai sako,...

Logistika
05:45
Austrija parengė skubų planą priklausomybei nuo rusiškų dujų mažinti 1

Austrija trečiadienį pristatė skubų planą, kaip sumažinti savo priklausomybę nuo iš Rusijos importuojamų...

Pramonė
2022.05.18
Suomijos valstybinė dujų bendrovė: Rusija tiekimą gali nutraukti šią savaitę

Suomijos valstybinė dujų bendrovė „Gasum“ trečiadienį išplatino pranešimą, kuriuo perspėjo, jog gegužės...

Pramonė
2022.05.18
V. Sinkevičius apie „RePowerEu“: turime sumažinti ES energetinę priklausomybę nuo trečiųjų šalių

Europos Sąjungos (ES) energetikos laukia revoliuciniai pokyčiai, tačiau siekiant susitarti dėl šeštojo...

Verslo aplinka
2022.05.18
„Green Genius“ saulės elektrinėms Lenkijoje pritraukė 38,5 mln. Eur finansavimą

Atsinaujinančiosios energetikos bendrovė „Green Genius“ ir Londono „Sequoia Economic Infrastructure Income...

Pramonė
2022.05.18
„Energy cells“ valdybai vadovaus V. Baltuškonis

Energijos kaupimo įrenginių sistemos projektą įgyvendinančios bendrovės „Energy cells“ valdybos pirmininku...

Vadyba
2022.05.18
Italijos „Eni“ už dujas mokės rubliais 20

Italijos naftos ir dujų bendrovė „Eni“ paskelbė, kad atsidaro dvi sąskaitas „Gazprombank“, jog galėtų...

Pramonė
2022.05.17
Suomija nemokės Rusijai už dujas rubliais

Suomijos valstybinė dujų bendrovė „Gasum“ atmeta Rusijos reikalavimą už jos eksportuojamas gamtines dujas...

Verslo aplinka
2022.05.17
Izraelis didina dujų gavybą

Izraelis puoselėja ambicingus gamtinių dujų gavybos jūros šelfe didinimo planus, tikėdamasi artimiausioje...

Pramonė
2022.05.17
Prezidentūrą nuvylė Vengrijos sprendimas blokuoti Rusijos naftos embargą 2

Vengrijos sprendimas blokuoti Europos Sąjungos siekį įvesti Rusijos naftos embargą – nuviliantis, sako...

Verslo aplinka
2022.05.17
ES ministrams nepavyko susitarti dėl 6-ojo sankcijų Rusijai paketo 4

ES užsienio reikalų ministrams pirmadienį nepavyko susitarti dėl šeštojo sankcijų Rusijai paketo, per spaudos...

Verslo aplinka
2022.05.16
M. Bartuška pradeda dirbti Nyderlandų „Gasunie“: padės statyti du SkGD terminalus 9

Buvęs „Lietuvos geležinkelių“ ir naftos ir SkGD terminalų operatorės „Klaipėdos nafta“ vadovas Mantas...

Vadyba
2022.05.16
ES dėl rusiškos naftos embargo pasirengusi nutiesti naftotiekį į Vengriją

Europos Sąjunga (ES) pasirengusi finansuoti naftotiekio į Vengriją tiesimą – tai dar vienas bandymas įtikinti...

Verslo aplinka
2022.05.16
Saudo Arabija iki 2027-ųjų žada išgauti 13 mln. barelių naftos per dieną

Saudo Arabija tikisi iki 2027 metų pradžios padidinti savo naftos gavybos pajėgumus daugiau kaip 1 mln.

Rinkos
2022.05.16
G. Landsbergis: Vengrijai blokuojant naftos embargą, situaciją galėtų išspręsti pagalba Ukrainos energetinei nepriklausomybei

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad derybos dėl naujo sankcijų paketo...

Verslo aplinka
2022.05.16
„Saudi Aramco“ uždirbo 80% daugiau

„Saudi Aramco“, Saudo Arabijos valstybinė naftos bendrovė, pranešė pirmąjį ketvirtį gavusi 80% daugiau pelno...

Rinkos
2022.05.16
Didžiausi Lietuvos saulės ir vėjo parkai vienoje vietoje: VŽ žemėlapis Premium

Lietuvoje artimiausiais metais planuojama įgyvendinti daugiau nei 50 saulės ir vėjo jėgainių projektų, iš...

Pramonė
2022.05.16
Ištirti Baltijos jūros dugną vėjo parkui atsieis 3,4 mln. Eur

Vėjo elektrinių parkui Baltijos jūroje reikalingi jūros dugno tyrimai kainuos beveik 3,4 mln. Eur – tokios...

Pramonė
2022.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku