Lietuvos URM kreipsis į Latviją dėl prekybos elektra su Rusija

„Mes esame jau ir žodžiu informavę ir, aišku, raštu informuosime, nes kuomet nepatvirtinta nauja metodika, atitinkamai galioja 2018 metų metodika, ir joje kaip tik nenumatytos tokios galimybės prekiauti elektra su Rusija, ką latviai lyg ir pradėjo daryti.  Tai objektyvūs faktai ir juos reikia fiksuoti“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė L. Linkevičius.

Latvija prekybą elektra su Rusija pradėjo praėjus kelioms dienoms po to, kai Lietuva nutraukė prekybą elektra su Baltarusija iš karto po Astravo atominės elektrinės paleidimo.

Latvija teigia, kad ji remiasi nauja Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos perdavimo sistemų operatorių suderėta metodika, kuri leidžia prekybą su Rusija, tačiau jos kol kas nepatvirtinusi Lietuvos Valstybinė energetikos reguliavimo taryba teigia, kad metodika kol kas negalioja.

Pagal 2018 metų metodiką tiesioginė prekyba elektra tarp Latvijos ir Rusijos nevyko. Nauja metodika leidžia importuoti tam tikrą elektros kiekį iš Rusijos, tačiau ši elektra turi turėti kilmės garantiją, įrodančią, jog yra pagaminta ne Baltarusijos elektros gamintojų.

L. Linkevičius teigė, kad derybos su Latvija dėl instrumentų blokuoti Astravo atominę elektrinę vyksta toliau.

„Mes nuolat diskutuojam su latviais, kai kur nesutariam, kai kur sutariam, čia normalus derybinis procesas, manau, kad jis ir tęsis“, – sakė ministras.

Seimo komitetas ragina spausti Latviją

L. Linkevičius kalbėjo praėjus dienai po to, Seimo Europos reikalų komitetas paragino Lietuvos Vyriausybę didinti spaudimą Latvijai dėl prekybos elektra su Rusija. Parlamentarai sako įtariantys, kad tokiu būdu į Lietuvos rinką gali patekti Astravo AE pagaminta energija.

Komitetas pasiūlė „Lietuvos Užsienio reikalų ministerijai raštu informuoti Latvijos užsienio reikalų ministeriją pažymint, kad Latvija pažeidė 2018 metų (...) trišalį susitarimą“ dėl prekybos elektra su trečiosiomis šalimis.

Komitetas taip pat siūlo, kad derybas dėl prekybos elektra iš Energetikos ministerijos perimtų Užsienio reikalų ministerija.

Lietuvoje naujoji prekybos metodika sukėlė diskusijų – jai pritarė Energetikos ministerija, tačiau nepatvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, ją kritikuoja ir Seimo rinkimus laimėję konservatoriai.

Metodika leidžia importuoti tam tikrą elektros kiekį iš Rusijos, tačiau ši elektra turi turėti kilmės garantiją, įrodančią, jog yra pagaminta ne Baltarusijos elektros gamintojų.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad metodika užkerta kelią komerciniam elektros srautui iš Baltarusijos patekti į Baltijos šalių elektros rinką. Jis sako, kad Lietuvai būtų naivu tikėtis metodikos, kuri ne tik neleistų baltarusiškos elektros, bet ir neleistų Latvijai ir Estijai įsileisti rusiškos elektros.

Konservatoriai sako, kad ministro siūlomoje metodikoje nėra pakankamai saugiklių užtikrinti, kad Latvija per rusiškus tarpininkus nepirktų Astrave pagamintos elektros. Jie sako, kad elektros srautai turi būti griežčiau ribojami, o sertifikatų sistema turi būti patikimesnė.

Darbą Seime baigiantis Europos reikalų komiteto pirmininkas „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas BNS sakė, kad poziciją komitetas trečiadienį patvirtino vienbalsiai.

Jo teigimu, ši pozicija leis atkreipti Briuselio dėmesį, o klausimo atidavimas į Užsienio reikalų ministeriją leistų reikšti labiau suderintą poziciją.

Konservatorius Dainius Kreivys teigia, kad Latvija gali laužyti politinį pažadą nepirkti Baltarusijos elektrinėje pagamintos energijos – jo teigimu, tai rodo elektros srautų analizė.

„Pradėjus veikti Baltarusijos atominei elektrinei elektros srautų analizė rodo, kad per Lietuvos-Baltarusijos jungtį į Lietuvą patenkančią elektros energiją, kuri išimtinai pasilieka Lietuvoje, Latvija sėkmingai parduoda mūsų rinkoje. Tokiu būdu Lietuvos vartotojų pinigais yra finansuojamas tolesnė Astravo atominės elektrinės plėtra ir kartu Aliaksandro Lukašenkos režimas,“ – BNS sakė D. Kreivys.

Seimo komitetas ragina Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą „pateikti pasiūlymus, kaip sustabdyti atsiradusius didelius elektros energijos srautus į Lietuvą iš Baltarusijos, kad Astravo AE pagaminta elektra nepatektų į Lietuvos elektros rinką ir už ją per Rygos biržą toliau nemokėtų Lietuvos vartotojai“.

Seimo Europos reikalų komiteto pozicija nėra teisiškai įpareigojanti, bet siunčia svarbų politinį signalą.