Milijonai iš mokesčių mokėtojų kišenių degalų tiekėjams

Publikuota: 2020-11-07
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas

Martynas Nagevičius

Visai neseniai išaiškėjo, kad nepaisant to, jog Lietuvos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas neleidžia šalyje prekiauti degalais be įmaišytų biodegalų ir biopriedų, mažinančių degalų vartojimo „anglies pėdsaką“, degalų tiekėjai suranda būdų, kaip vartotojams, įsivaizduojantiems, kad pilasi „pažalintus“ degalus už tą pačią kainą parduoti grynus naftos degalus.

Tam reikia tiesiog pagamintą dyzeliną atiduoti saugoti į valstybės rezervą, o iš valstybės rezervo bent tris metus palaikytą dyzeliną parduoti degalinėse, nemaišant jo su biodegalais. Nors daugumoje naftos produktų saugyklų Lietuvoje, tarp jų ir didžiausioje – Subačiaus naftos saugykloje — yra visa reikalinga įranga sumaišyti palaikytą naftos dyzeliną su biodegalais. Tiesiog degalų tiekėjai, laikantys rezerve naftos degalus, nebesivadovauja Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu, o vadovaujasi Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymu, kuriame nėra parašyta, kad rezerve saugomus naftos produktus, prieš juos realizuojant rinkoje, nereikia sumaišyti su biodegalais, bet neparašyta ir kad reikia.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tokie ir vėliau žemiau aprašyti degalų tiekėjų gudravimai ir privedė iki situacijos, kuri Lietuvai reikš dešimtis milijonų eurų kainuosiančias papildomas biudžeto išlaidas už ES Atsinaujinančių išteklių energetikos direktyvos tikslų neįgyvendinimą. Nekalbant jau apie tai, kad užuot kūrę pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai, gaminant biodegalus iš vietinių žaliavų, mes didiname naftos importą iš Rusijos.

Lietuva – ES sąrašo „uodegoje:“

Spalio viduryje Europos Komisija (EK) pateikė „Atsinaujinančios energetikos plėtros pažangos ataskaitą“, kurioje įvertino visų ES šalių pažangą, siekiant įgyvendinti joms nustatytus atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros tikslus 2020 metams.

Tiek Lietuva, tiek kitos ES valstybės, turi du direktyvinius įpareigojančius tikslus:

- pasiekti bendrą kiekvienai šaliai skirtingą nustatytą atsinaujinančių išteklių dalį bendrame galutiniame šalies energijos suvartojime;

- pasiekti 10% atsinaujinančių išteklių dalį bendrame galutiniame energijos suvartojime atskirai transporto sektoriuje.

Su pirma užduotimi Lietuva sėkmingai tvarkosi ir tai pavyko padaryti visų pirma iškastinį kurą masiškai pakeitus biokuru centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje. Čia Lietuva netgi viršijo jai keliamus tikslą ir tikslo įvykdomo perteklių statistiniais perdavimais pardavė Liuksemburgui. Dabar už gautas iš Liuksemburgo lėšas numatoma finansuoti atsinaujinančių išteklių bendruomenių kūrimą Lietuvoje.

O štai pagal atsinaujinančių išteklių dalį transporto sektoriuje Lietuva per pastarąjį dešimtmetį tapo ES atsilikėle. 2008 metais pagal atsinaujinančių išteklių dalies transporto sektoriuje dydį Lietuva tarp 27 dabartinių ES narių buvo 6-a, 2009 metais – 10-ta, 2012 metais 12-ta, 2015 metais – 19-a, 2017 metais – 20-ta, 2018 metais nukrito į 23-ią vietą. 2020 metams mums realiai gresia paskutinė 27-a vieta. .

Iki šiol Energetikos, Susisiekimo ir Aplinkos ministerijos ramindavo, aiškindamos, kad beveik visos ES šalys nepasieks 10% atsinaujinančių išteklių dalies transporto sektoriuje, todėl vargu ar EK iš viso ką nors baus už tikslo nepasiekimą sankcijomis.

Tačiau spalio mėnesio EK ataskaitoje prognozuojama, kad, skaičiuojant ES vidurkį, atsinaujinančių išteklių dalis transporto sektoriuje sieks 12,2%, 10% atsinaujinančių išteklių dalies transporto sektoriuje tikslą tikrai viršys 16 iš 27-ių ES šalių. Iš likusių 11-os dar trys, tame tarpe ir mūsų kaimynė Lenkija, yra „ant ribos“, o didžiausias atsilikimas nuo minimalaus tikslo, viršijantis ketvirtį to, ką šalys buvo įsipareigojusios pasiekti, yra prognozuojamas Kiprui, Liuksemburgui ir ...Lietuvai.

Būtent į šias šalis pirmiausiai kreipėsi EK, rekomenduodama ne laukti sankcijų iš Komisijos, o pradėti derybas su šalimis, viršijančiomis ES iškeltus tikslus dėl statistinių perdavimų pirkimo.

Taigi, ateinančiai Vyriausybei teks ieškoti papildomų dešimčių milijonų eurų ir taip smarkiai deficitiniame biudžete statistiniams perdavimams įsigyti iš ES valstybių, viršijusių jiems keliamus atsinaujinančių išteklių dalies transporto sektoriuje tikslus. Ir čia panašu, kad galime sumokėti daugiau, nei gavome, pardavę bendros atsinaujinančių išteklių statinį perteklių Liuksemburgui, kadangi transporto sektoriuje statistinių perdavimų pasiūla yra mažesnė. Didžiausią statistikos „perteklių“ transporto sektoriuje turės Skandinavijos šalys – Švedija, Suomija, taip pat Nyderlandai, Portugalija, Malta, Vokietija, Prancūzija, Kroatija. Būtent su šių ES valstybių vyriausybėmis mums jau reikėtų pradėti tartis dėl statistinio perdavimo pirkimo.

Atsilikimą lėmė nepakankamas biodegalų maišymas

Kas atsitiko? Kodėl Lietuva nevykdo atsinaujinančių išteklių dalies transporto sektoriuje užduoties?

Taip, elektromobilių, naudojančių elektrą, pagamintą iš atsinaujinančių išteklių Lietuva turi santykinai gerokai mažiau, nei Vakarų Europos šalys. Tai nenuostabu, nes iki šiol Lietuvoje, skirtingai, nei daugelyje kitų ES šalių, nebuvo jokio skatinimo įsigyti elektromobilį. Visos Lietuvos Vyriausybių pastangos iki šiol buvo nukreiptos tik į dyzelinio kuro kainos mažinimą, nustatant mažiausią galimą akcizą dyzeliniams degalams, o elektromobilių pirkėjus ar naudotojus skatinant tik simboliškai – pigesniu parkavimu ar teise važiuoti autobusų juostomis. Jokio finansinio skatinimo iki šių metų jiems Lietuvoje nebuvo.

Savivaldybės nebuvo skatinamos dyzelinius autobusus keisti elektra varomais autobusais ar biodujomis varomais autobusais. Kalbant apie biodujas, tai nei jų gamyba, nei vartojimas transporte Lietuvoje skatinamas nebuvo niekaip. Visos skatinimo priemonės yra tik planuose ant popieriaus, alternatyvių degalų įstatymo projekte. Nenuostabu, kad Lietuvoje transporto priemonių, varomų biodujomis, skaičius yra lygus lygiai nuliui.

Bet labiausiai atsilikimą nuo keliamų tikslų vis dėl to suformavo ne kas kitas, o nepakankamas biodegalų maišymas į parduodamus Lietuvoje biodegalus, 89% atsinaujinančių išteklių, naudojamų transporto sektoriuje ES yra būtent biodegalai, maišomi į dyzeliną ir benziną. Todėl bet koks biodegalų maišymo į parduodamus degalus sumažinimas labai ženkliai įtakoja atsinaujinančių išteklių dalies transporto sektoriuje sumažėjimą.

Lietuvoje iki šių metų, kol po ilgų debatų Seimas nepriėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos, į parduodamą benziną būdavo maišoma dvigubai mažiau, nei leidžia automobilių standartai, bioetanolio.

Ydingas trijų ministrų įsakymas

Šio straipsnio pradžioje jau buvo paminėtas degalų tiekėjų gudravimas, nemaišant biodegalų į dyzeliną, tiekiamą į rinką ne tiesiogiai iš naftos perdirbimo gamyklos, o prieš tai juos palaikius valstybės rezerve.

Tačiau tai ne viskas. Lietuvoje iki šių metų pavasario būdavo piktybiškai pusę metų iš viso nemaišoma jokio biodyzelino į parduodamą dyzeliną. Tai buvo daroma aštuonerius metus iš eilės, remiantis trijų — aplinkos, energetikos, eusisiekimo ministrų dar 2012 metais pasirašytų įsakymu, nepaisant, kad Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nebuvo numatyta jokių išimčių degalų tiekėjams ir buvo aiškiai įvardijama, kad degalų tiekėjai privalo maišyti tokius biodegalus, kurie užtikrina gerą degalų kokybę ir vasarą, ir žiemą. Ir tokių biodegalų rinkoje visada būdavo.

Ši situacija, matyt, tęstųsi dar ilgai, jei Seimo narys Simonas Gentvilas nebūtų kreipęsis į Lietuvos Vyriausiąjį Administracinį teismą, kuris šių metų kovą panaikino trijų ministrų įsakymą, kaip prieštaraujantį įstatymui. Deja, pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvoje degalų tiekėjai pardavinėjo dyzeliną be biodegalų. Skirtingai, nei tose Skandinavijos šalyse, kurios jau prieš kelis metus pasiekė visus ES direktyvos tikslus.

Šių metų rudenį į Seimo narius kreipėsi AB „Orlen Lietuva“, prašydama iš viso pačiame įstatyme panaikinti įpareigojimą šaltuoju metų laiku maišyti biodegalus į Lietuvoje. Siūlymas yra pagrįstas argumentais, kad kokybiški biodegalai, tinkami maišyti į degalus žiemą, dalimi cento pabrangina dyzelino kainą.

Alternatyvių kaštų – mokėjimo už statistinius perdavimus, biodegalų nemaišant, „Orlen Lietuva“ žinoma neskaičiuoja, puikiai suprasdami, kad šios lėšos bus surinktos iš mokesčių mokėtojų kišenių, o ne įtrauktos į dyzelino kainą. O įmonei svarbu, kad dyzelis būtų kiek galima pigesnis ir jo vartojimas Lietuvoje nemažėtų. Nepaisant jokių Lietuvos nacionalinių interesų. Ir nepaisant dešimčių milijonų mokesčių mokėtojų sumokėtų eurų.

Komentaro autorius — Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

EK pirmininkė: ES Taryboje greičiausiai nebus susitarta dėl rusiškos naftos embargo

Europos Sąjungos Taryboje vadovai greičiausiai nesusitars dėl naftos embargo Rusijai, sako Ursula von der...

Verslo aplinka
2022.05.24
Vokietija mano, kad ES rusiškos naftos embargas – ranka pasiekiamas, Vengrija to nenori net svarstyti 5

Europos Sąjungos susitarimas dėl bendro rusiškos naftos embargo gali būti pasiektas „per kelias dienas“,...

Verslo aplinka
2022.05.24
SkGD terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Egipto

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Egipto. Tai jau...

Pramonė
2022.05.24
Baltijos šalys prisiminė durpes: kainuotų iki 40% pigiau už biokurą Premium 13

Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę padidintų ir kartu ateinantį šildymo sezoną atpigintų kuro durpės,...

Pramonė
2022.05.23
Lenkijos „natūralus žingsnis“: nutraukė susitarimą su Rusija dėl dujotiekio Jamalas–Europa

Lenkija nusprendė pasitraukti iš 1993 metų susitarimo su Rusija dėl dujotiekio Jamalas–Europa, pirmadienį...

Rinkos
2022.05.23
Latvijoje pagaminta 18% mažiau elektros

Latvija per keturis šių metų mėnesius pagamino 2,095 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 18%...

Pramonė
2022.05.22
Saulę įdarbino per 1.000 įmonių: domisi ir smulkiausieji 1

Lietuvoje saulės elektrines įsirengę maždaug 1.100 įmonių, o didėjant sąskaitoms už elektros energiją,...

Gazelė
2022.05.22
Suomija ir Estija rusiškų dujų kratosi prikeldamos 2015 m. laidotą projektą Premium 1

Suomija šeštadienį prisijungė prie negausaus būrelio Europos šalių, kurios visai atsisakė rusiškų gamtinių...

Rinkos
2022.05.22
„Nord Pool“ sustabdžius prekybą rusiška elektra, jos importas stabdomas ir Lietuvoje

Elektros energijos biržos operatorė „Nord Pool“ nusprendė stabdyti prekybą rusiška elektra iš vienintelio jos...

Pramonė
2022.05.20
Vokietija ir Kataras susitarė dėl dujų tiekimo

Penktadienį Vokietija ir Kataras pasirašė partnerystės energetikos srityje sutartį, pagal kurią Doha 2024 m.

Pramonė
2022.05.20
Suomiai ir estai SkGD terminalą nuomosis iš amerikiečių

Suskystintų gamtinių dujų tiekimą Suomijai, Estijai ir platesniam regionui užtikrins iš amerikiečių...

Rinkos
2022.05.20
Rusiškos dujos Suomijai bus užsuktos šeštadienį

Rusiškos dujos Suomijai nebebus tiekiamos nuo šeštadienio ryto, praneša Suomijos valstybinė dujų bendrovė...

Rinkos
2022.05.20
„Ignitis grupės“ augančius projektų kaštus atsveria didėjančios energijos kainos Premium 3

Ketvirtadienį vyko „Ignitis grupės“ pirmojo 2022 m. ketvirčio rezultatų pristatymas investuotojams.

Rinkos
2022.05.20
Estija kaups strategines gamtinių dujų ir grūdų atsargas 4

Estijos vyriausybė ketvirtadienį įpareigojo Valstybės atsargų kaupimo agentūrą suformuoti ne mažesnį kaip 1...

Pramonė
2022.05.20
D. Maikštėnas: Vilniaus jėgainės biokuro projektas brangsta 10% 9

„Ignitis grupės“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas energijos gamybą pradės kitų...

Pramonė
2022.05.19
Keturios ES šalys iki 2050 m. planuoja 10 kartų padidinti vėjo energijos gamybos pajėgumus Šiaurės jūroje

Keturios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės – Vokietija, Danija, Nyderlandai ir Belgija – trečiadienį...

Pramonė
2022.05.19
Rusija reikalauja, kad Ukraina susimokėtų už elektrą iš okupuotos Zaporižios AE 7

Rusija užsiminė siekianti atkirsti Ukrainą nuo didžiausios Europoje atominės elektrinės, jei Kyjivas nemokės...

Pramonė
2022.05.19
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
M. Draghi vėlina Italijos nepriklausomybės nuo rusiškų dujų datą

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį pareiškė, jog jo šalis gali tapti nepriklausoma nuo...

Pramonė
2022.05.19
Kremlius: maždaug pusė „Gazprom“ klientų atsidarė sąskaitas rubliais 2

Aleksandras Novakas, Rusijos vicepremjeras, ketvirtadienį pareiškė, kad maždaug pusė iš 54 bendrovių, su...

Rinkos
2022.05.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku